Kaip apsaugoti vaikus internete?
6 žingsniai

     Internetas tapo neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi, ir jaunajai kartai yra nelengva įsivaizduoti dieną be naršymo internete. Čia vaikai žaidžia žaidimus, ieško medžiagos mokyklinėms užduotims, ir palaiko ryšius su draugais. Tėvai norėtų riboti laiką, kurį vaikai praleidžia prie interneto, bet ne visuomet būtų teisinga atskirti juos nuo likusio pasaulio bendrai.

     Kai naudojamas dėl tinkamų priežasčių, internetas gali labai pasitarnauti vaikams ir jauniems žmonėms. Visgi, yra rizikų, apie kurias tėvai turi žinoti. Nekalbant jau apie kenkėjiškas programas ir virusus, vaikus gali pažeisti internetinės patyčios, priekabiavimas ir rimtesni dalykai. Duosime 6 patarimus, kurie padės Jūsų šeimai įgyti sveikus naudojimosi internetu įpročius.

     1.      Aptarkite rizikas ir pavojus.
     2.      Nustatykite ribas.
     3.      Instaliuokite tėvų kontrolės programėles.
     4.      Tyrinėkite internetinį pasaulį kartu.
     5.      Kalbėkite su vaiku apie internetines patyčias.
     6.      Pasakykite vaikams, jog internete rasti draugų yra pavojinga.

     Technologijų vystymasis reiškia, kad vaikai turi mokėti gyventi prie interneto prisijungusiame pasaulyje. Jei tėvai moko vaikus taisyklių, kaip likti saugiais internete, nėra būtinybės juos nuo interneto atriboti. 

Visą straipsnį skaitykite prisegtame faile.
6 būdai, kaip grožinės literatūros skaitymas lemia Jūsų vaiko raidą
Pam Myers

Akivaizdu, jog gebėjimas skaityti ir gyvybiškai būtinas Jūsų vaikui mokantis, kadangi be skaitymo vaikai negalės suprasti vadovėlių. Mokyklos neretai tikisi, jog vaikas galės skaityti jau 7 metų, naudodamas paprastą žodynėlį. Kad procesas vyktų lengviau, vadovėlių kūrėjai derina žodyną ir kalbą prie vaikų amžiaus. Dauguma vaikų į skaitymą žiūri kaip į nuobodžią namų ruošą, nes didžioji dalis jų skaito tik vadovėlius, o vadovėliai nekelia daug džiugių jausmų, dažnai jie yra skaitomi kompulsyviai. Jei į skaitymą žiūrima kaip į namų ruošą, dauguma vaikų pabėga nuo knygų visam gyvenimui, nebent mokytojai ar tėvai paskatina juos skaityti ir pristato jiems neakademinę jaudinančią literatūrą.

Tėvai padeda darželinukams, skaitydami su jais paprastas istorijas, o vėliau, skaitydami jas drauge su vaikais. Tai yra vertingas būdas megzti emocinį ryšį, ir taip pat įdiegti vaikams domėjimąsi knygomis. Deja, tėvų ir vaikų bendradarbiavimas skaitant neretai baigiasi tuo metu, kai vaikui labiausiai to reikia – kai jis ar ji pradeda mokytis mokykloje. Įsipareigoti rūpintis vaiko neakademiniu skaitymu, kai vaikas jau lanko mokyklą, yra nemažas iššūkis tėvams, tačiau yra verta apsvarstyti nepaprastus pliusus, kuriuos meilė skaitymui teikia.

Visą straipsnį skaitykite prisegtame faile
Kada vaikui duoti telefoną?
P.Myers

Jei anksčiau telefonai buvo turtingųjų prabangos ženklas, arba provincijos tėvų būtinybė, šiandien vaikams yra įprasta turėti telefonus. Mažyliai ir net kūdikiai naudojasi telefonais ir planšetėmis, kad žiūrėtų mėgiamas TV laidas, klausytųsi muzikos ar žaistų žaidimus. Visgi nėra priežasčių, vaikams pristatyti prietaisus taip anksti, arba duoti vaikams telefonus prieš tai, kai tikrai yra būtina.

Kol vaikai yra tokie jauni, kad jiems reikia nuolatinės priežiūros, telefonai jiems nereikalingi. Šiame technologijų amžiuje nesunku pamiršti, kad telefonai iš tiesų yra skirti komunikacijai. Jūsų vaikui nereikia telefono, kad žaisti žaidimus ar žiūrėti TV. Naudojimasis elektroniniais prietaisais nuo tokio jauno amžiaus gali paveikti jų augimą ir dėmesį. Vaikai neturėtų turėti savo telefono, ar nuolatinės galimybės juo naudotis. Laikykite savo telefoną prie savęs, nebent Jūs įtraukiate ir vaiką į pokalbį telefonu.

Visą straipsnį skaitykite prisegtame faile
Kaip nustatyti ribas paaugliui?
Visiems vaikams yra reikalingos ribos, tačiau paaugliams jų reikia labiau. Nors ne visada norisi skirti apribojimus, lengviau būtų nutylėti ar pasijuokti, tačiau nenustatę ribų vėliau Jūs su paaugliu turėsite didelių bėdų. Paaugliai dar nėra suaugę žmonės, mes turime jiems suteikti daugiau laisvių nei mažesniems vaikams, tačiau taip pat turime numatyti, aptarti ir primesti paaugliui ribas ir taisykles.

Paauglystės amžius gali būti vienas sunkesnių laikų, tiek vaikui tiek ir tėveliams. Visgi pykčio priepuoliai, šaukimas ir atsikalbinėjimai rodo, kad Jūs vis dar bendraujate su vaiku… Jūsų vaikui yra reikalingi kriterijai, ir juos sukurti yra Jūsų darbas. Ribų centru laikykite vaiko sveikatą ir gerovę. Galbūt nedaug, tačiau kiekvienam paaugliui taikomos ribos skirsis. Šie skirtumai gali tapti vaikų pasipiktinimo priežastimi, tačiau tai yra būtina. Kiekvienas paauglys yra skirtingas ir individualus, priklausomai nuo asmenybės, gyvenime jie susidurs su skirtingais pavojais. Vienam tai gali būti sunkumai atlaikyti bendraamžių spaudimą, kitam – nenoras atsižvelgti į savo sveikatą ir jos nepaisymas.

Visą straipsnį skaitykite prisegtame faile
Jei susidūrei su patyčiomis Feisbook’e
SOCIALINĖS PEDAGOGĖS JOLANTOS NOREIKIENĖS DARBO LAIKO GRAFIKAS
Savaitės diena Darbo laikas (val.) Pietų pertrauka
Mokinių, pedagogų, klasių Tiriamasis ir organizacinis
auklėtojų, kitų specialistų, darbas už mokyklos ribų,
tėvų (globėjų) konsultavimas konsultacijos su kitais
mokykloje specialistais, mokinių
lankymas namuose
Pirmadienis 8.00 – 15.00 15.00-17.30 12.00-12.30
Antradienis 8.00 – 15.00 15.00-17.30 12.00-12.30
Trečiadienis 8.00 – 15.00 15.00-17.30 12.00-12.30
Ketvirtadienis 8.00 – 15.00 15.00-17.30 12.00-12.30
Penktadienis 8.00 – 15.00 15.00-17.30 12.00-12.30
Su mūsų mokykla bendradarbiauja
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-tojo policijos komisariato pareigūnai, atsakingi už bendrąją prevencinę veiklą:
  • Vyresnioji specialistė Jolanta Baranauskienė, mob. +370 604 75951, el. p. jolanta.baranauskiene1@policija.lt
  • Vyresnioji specialistė Kristina Bikbajeva, mob. +370 683 66121, el. p. kristina.bikbajeva@policija.lt
Už individualią prevencinę veiklą atsakingas:
  • Vyriausiasis tyrėjas Povilas Revuckas, tel. (8 5) 271 6487, mob. +370 684 73142, el. p. povilas.revuckas@policija.lt
Pilaitės socialiniai darbuotojai:
  • Olga Gedvilienė – Šostak, mob. +370 647 11031
  • Rita Trečiakauskienė, mob. +370 676 54079
Vaikų dienos centras „Bičiulis“
  • Vyresnioji socialinė darbuotoja Ieva Putvinskienė, mob. +370 683 82150, el. p. i.putvinskiene@spcentras.lt
  • Vyresnioji socialinė darbuotoja Jurgita Talkovskytė, mob. +370 683 81107, el. p. j.talkovskyte@spcentras.lt
Vydūno g. 15-2, LT-06206 Vilnius

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius:
  • T. Ševčenkos g. 16G, Vilnius, el. p. Vilniaus.miestas@vaikoteises.lt, tel. +370 613 51122
  • vaikoteises.lt
Vilniaus miesto Pedagoginė psichologinė tarnyba:
  • Vivulskio g. 29a, Vilnius, tel. (8 5) 265 0912, (8 5) 265 0908
  • vilniausppt.lt
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrius:
  • Konstitucijos pr. 3, tbks@vilnius.lt
  • Lina Juškevičienė (8 5) 211 2568
Socialinės pedagogės Reginos Lipnevič darbo grafikas
Savaitės diena
Darbo laikas (val.) Pietų pertrauka Konsultacijos
Pirmadienis 8.00 – 15.30 12.00-12.30 8.00-12.00
Antradienis – – –
Trečiadienis 8.00 – 15.30 12.00-12.30 8.00-12.00
Ketvirtadienis 8.00 – 15.30 12.00-12.30 8.00-12.00
Penktadienis 8.00 – 14.30 12.00-12.30 8.00-12.00
2018 metų užduotys
5 būdai, kaip sukurti stiprų ryšį su paaugliu
    Yra nedaug tokių stiprių tėvystės iššūkių, kaip rūpintis paaugliu. Žinoma, pratinimas vaiko naudotis puoduku gali kartais atrodyti nesibaigianti kova, tačiau visa tai yra tarsu žaidimas, lyginant su pavojais, laukiančiais mūsų paauglystės etape. Sklando siaubo istorijos apie paauglių nuotaikas, emocingumą, maištingumą, ginčytiną skonį renkantis draugus ir dauguma tėvų jaučiasi nepasiruošę šiam iššūkiui jam atėjus.
    Esminis dalykas Jums, tėveliai, yra giliai įkvėpti, atsipalaiduoti ir prisiminti, kad paaugliai nėra monstrai. Jie tiesiog vaikai, išgyvenantys daug fizinių, emocinių ir socialinių pokyčių – ir visa tai vyksta vienu metu. Tėvai gali užmegzti gerą santykį su paaugliu, ir jį išlaikyti, jei turi šiek tiek kantrybės ir labai myli. Ką daryti, kad vaiko paauglystės metai būtų lengvesni?

     1.      Kalbėkite. Nors ir atrodo, kad paaugliai didžiąją dalį laiko praleidžia savo kambaryje, jie nori žinoti, kad jų gyvenimas tėvams yra svarbus ir įdomus. Svarbiausia kalbantis su paaugliu yra išlikti kasdienišku ir atsipalaiduoti. Dauguma tėvų stebisi, jog įprastas klausimas „Kaip tau šiandien sekėsi?“ gali taip paskatinti vaiką atsiverti ir pasipasakoti. Jei dažnai kalbėsitės su vaiku apie jo draugus, puikiai žinosite, kas vyksta ir kas naujo jo bendraamžių aplinkoje. Toks domėjimasis taip pat parodo vaikui, kad tėvams nuoširdžiai įdomu, kas vyksta jo ar jos asmeniniame gyvenime. Žinosite apie vaiko tikslus, pasiekimus ir kovas, jo ar jos individualius interesus (sportas, filmai, muzika), ir tai yra nepaprastos temos pokalbiams. Šių pokalbių esmė yra smagiai, džiaugsmingai, lengvai ir paprastai kasdien dalijintis informacija. Ypatingai svarbu, kad šie pokalbiai niekad nevirstų barniais; taip tiesiog atbaidysite paauglį nuo bendravimo su Jumis apskritai. Turėtumėte išsikelti tikslą pasikalbėti su vaiku bent 15 – 30 minučių kasdien, – po mokyklos, mašinoje, prie pietų stalo, prieš miegą, ir rasti kitų gerų progų.

   Visą straipsnį skaitykite prisegtame faile
2018 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas