Respublikinis 7-8 kl. moksleivių viešojo kalbėjimo anglų kalba konkursas
Rita Bakanienė / 2019 m. vasario 12 d.
2019 m. vasario 7 d. mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo respublikiniame 7-8 klasių mokinių viešojo
kalbėjimo anglų kalba konkurse Tauragės Šaltinio progimnazijoje.
Renginys prasidėjo įkvepiančia Donaldos Meiželytės kalba apie tai, kaip įveikti savo baimes ir išmokti
drąsiai kalbėti prieš auditoriją.
Konkurso tema buvo ,,Ateities Europa: koks mano vaidmuo?“(The Future of Europe: What is my Role?)
7a kl. mokinys Juozas Rimkus kalbėjo apie tokias aktualiausias Europos problemas kaip emigracija,
nedarbas ir darbo sąlygas, aptarė būdus, kaip jaunoji karta galėtų padėti jas spręsti. Juozui buvo
įteiktas diplomas už pačias įdomiausias idėjas, pristatytas konkurse. 7p kl. mokinės Noros Miliūtės kalbos
tema buvo aplinkosaugos problemos ir galimi jų sprendimo būdai. 7p kl. mokinys Ugnius Pilipavičius
kalbėjo apie švietimo ir išsilavinimo svarbą Europoje. Ugniaus kalba vertinimo komisijai pasirodė tokia
įtaigi, kad jis buvo apdovanotas specialiu diplomu už gebėjimą tinkamai ir argumentuotai pateikti savo
mintis. 8b kl. mokinė Liepa Rutkauskaitė savo kalboje kėlė tokius svarbius klausimus kaip tolerancija,
pagarba kitam ir kitokiam.
Mokinius konkursui paruošė anglų kalbos mokytojos Rita Bakanienė ir Eglė Strebulytė.
Anglų kalbos savaitė
Jadvyga Saveiko / 2019 m. vasario 4 d.
Sausio 21-25 dienomis mūsų mokykloje vyko anglų kalbos savaitė, kurioje aktyviai dalyvavo
antrų, trečių ir ketvirtų klasių mokiniai.
Antrų klasių mokiniai susipažino su svarbiausiais Didžiosios Britanijos simboliais, kūrybingai juos
pavaizdavo. Trečiokai deklamavo eilėraščius anglų kalba. Mokiniams pasirinkti ir išmokti deklamuoti
eilėraščius padėjo anglų kalbos mokytojos Sigita Daugirdienė ir Jadvyga Šaveiko. Mažieji dalyviai maloniai
nustebino deklamavimo įtaigumu, taisyklinga tartimi ir puikia scenine laikysena. Visiems eilėraščių
skaitovams buvo įteikti suvenyrai. Ketvirtokai domėjosi futbolo atstovais. Ieškojo informacijos, aprašė ir
pristatė jiems labiausiai patinkančius futbolininkus.
Anglų kalbos savaitėje mokiniai dalyvavo noriai ir entuziastingai. Visi mokiniai labai stengėsi,
aktyviai ir noriai atliko užduotis. Džiaugiamės, kad anglų kalbos savaitė mūsų mokiniams ir mokytojams
padovanojo daug gražių akimirkų ir gerą nuotaiką.
Anglų kalbos mokytojos Jadvyga Šaveiko ir Sigita
Daugirdienė
Mokyklos vadovybės priėmimo valandos

Kabinetas Priėmimo laikas
Direktorius
Eugenijus Manelis
(II vadybinė kategorija) 
102 kab.
Pirmadienis
Ketvirtadienis
7.30-8.00
16.00-17.30

Kabinetas
Priėmimo laikas

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui 3-4 klasėmas
Daina Černienė
(III vadybinė kategorija) 
202 kab.
pirmadienis
ketvirtadienis

9.00-11.00
15.00-16.45
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui 1-2 klasėms
Jolanta Sereičikienė
110 kab. Pilaitės gimnazijos patalpose
antradienis penktadienis
8.00-9.00
10.00–12.00
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
5-6 klasėms
Eglė Laumelienė
(II vadybinė kategorija) 
103 kab.
antradieniais
trečiadieniais

7.30-8.30
7.30-8.30
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
7-8 klasėms
Renata Kraus
242 kab.

antradieniais
penktadienis

9.00-10.00
13.00-15.00
Direktoriaus pavaduotojas aplinkai Evaldas Tuinyla 104 kab.
pirmadienis
penktadienis

8.00-10.00
Eugenijaus Manelio veiklos ataskaita už 2018 m.
Raiškaus žodžio pamoka
Rima Striogaitė / 2019 m. sausio 24 d.
Su Vytauto Mačernio kūryba bei biografijos faktais septintų klasių mokiniai susipažino dar rudenį per
lietuvių kalbos pamokas, net bandė patys kurti sonetus. Šiandien Kauno mažojo teatro aktorius,
skaitovų konkursų laureatas Alvydas Brunalas padovanojo dar vieną pamoką apie V. Mačernį:
papasakojo apie trumpą, bet prasmingą poeto gyvenimą, deklamavo eilėraščius ir sonetus.
V. Mačernio kūriniuose kalbama apie gyvenimo prasmės suvokimą, jauno žmogaus savijautą,
ieškojimus… Būtent tai aktorius perteikė skambaus ir raiškaus žodžio pamokoje.
Informacija dėl mokinių priėmimo į mokyklas 2019-2020 mokslo metams
Informuojame, kad prašymus dėl priėmimo į Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklas bus galima pateikti
nuo 2019 m. kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
Šiuo metu vyksta e. sistemos testavimas, artimiausiu metu bus atnaujintas Priėmimo į Vilniaus miesto
savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas bei koreguojami ugdymo įstaigų aptarnavimo
teritorijų žemėlapiai.
Daugiau informacijos apie mokyklų aptarnavimo teritorijas, priėmimo tvarką 2019-2020 mokslo
metams vasario mėnesį bus paskelbta interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt.
Meninio skaitymo konkursas
Rima Striogaitė / 2019 m. sausio 15 d.
Meninio skaitymo konkursu prasidėjo Lietuvių kalbos savaitė, skirta rašytojui, literatūros istorikui,
kritikui, pedagogui Juozui Tumui-Vaižgantui. Mokyklos bibliotekoje susibūrė 5-8 klasių mokiniai – konkurso
dalyviai ir jų bendraklasiai. Mokiniai rinkosi perteikti M. Martinaičio, V. Palčinskaitės, J. Erlicko, N.
Vaitkutės, G. Morkūno, Vaižganto, M. Vainilaičio bei kitų lietuvių rašytojų kūrinių nuotaiką, pagrindinę
mintį. Konkurse III vietą užėmė Ana Kraus (6g), Oriana Mikalopaitė-Roa (6p), Viltė Dubauskaitė (8e). II
vieta teko Benui Augutavičiui (6b) ir Medai Klapatauskaitei (8p). I vietą laimėjo ir atstovaus mokyklai
Vilniaus miesto mokinių meninio skaitymo konkurse Vakaris Kudžma (5e) ir Martynas Simanavičius (7p).
Kūrybinės sėkmės konkurse!
Jei susidūrei su patyčiomis Feisbook’e
     Išties nemalonu, kai kiti žmonės skleidžia gandus – paskleisti gandus socialiniuose tinkluose labai lengva, o sustabdyti jų plitimą – sunku. Tačiau tai nereiškia, kad nieko negali padaryti.
  • Svarbu kaupti informaciją apie netinkamus veiksmus tavo atžvilgiu – padaryti ekrano nuotraukas („print screen“), kur yra skleidžiami gandai, svarbu, kad būtų užfiksuota, koks žmogus tai daro.
  • Galima gandus skleidžiančiam asmeniui parašyti, kad kreipsiesi į suaugusiuosius, jei jis nesiliaus tave šmeižti.
  • Savo paskyroje parašyk ir įvardink, kas skleidžia apie tave gandus ir įspėk kitus „Facebook“ draugus būti su juo atsargiems. Tokiu veiksmu parodytumei, kad žinai apie tave skleidžiamą informaciją ir galėtum sulaukti palaikymo iš tam nepritariančių draugų.
  • Kreipkis pagalbos į draugus ar suaugusius asmenis. Galima parašyti laišką vienam ar keliems „Facebook“ draugams su prašymu padėti sustabdyti tą konkretų žmogų ir jo skleidžiamus gandus. Čia gali būti labai svarbus suaugusiųjų dalyvavimas – tėvų, mokytojų, socialinio pedagogo.
***************************************************************************
        Niekas neturi teisės platinti internete tavo nuotraukų be tavo sutikimo ar iš jų šaipytis – tu turi teisę jaustis saugus (-i). Taigi yra keletas dalykų, kuriuos gali padaryti:
  • Parašyk nuotrauką įkėlusioms klasiokėms žinutę ir pareikalauk nuotrauką išimti. Verta pasakyti, kad kreipsiesi pagalbos, jei jos neišims tavo nuotraukos ir nesiliaus šaipytis.
  • Išsaugok ekrano nuotraukas („print screen“), kuriose matytųsi, kokia tavo nuotrauka įkelta, kas ją įkėlė, kokie komentarai po ja – to prireiks, jei kreiptumeisi pagalbos į suaugusius žmones ir reikėtų įrodymų, kas būtent vyko.
  • Jei rašei klasiokėms žinutę ir gavai iš jų atsakymą – žinutes verta išsaugoti kaip įrodymą. 
  • Apie nuotrauką gali pranešti „Facebook“ administracijai. Norint sulaukti greitesnės administracijos reakcijos, svarbu pažymėti rimtą priežastį – pavyzdžiui, kad ši nuotrauka tave žemina, skaudina, o ne tik tai, kad ji tau nepatinka.
  • Kreiptis pagalbos į suaugusius žmones – tėvus, mokyklos darbuotojus. Skriaudėjai neretai nustoja tyčiotis, kai suaugusieji parodo, kad žino apie jų elgesį ir stabdo jį.
*************************************************************************
  • Paprašyk pažįstamo išimti šią nuotrauką.
  • Nuimk žymą („remove tag“) nuotraukoje, kad nebūtų pažymėta, kad nuotraukoje esi būtent tu. Tai gali padaryti nuotraukos “Nustatymuose“ pasirinkdamas (-a) „pašalinti žymą“.
  • Būtinai peržiūrėk savo metraščio ir žymų (“tagging“) nustatymus ir padidink savo saugumą – pavyzdžiui, pasirink galimybę peržiūrėti tuos įrašus, kuriuose esi minimas ar pažymėtas, prieš tiems įrašams pasirodant „Facebook“ tinkle – tai reiškia, kad jokia nuotrauka, kurioje esi pažymėtas (-a), nepasirodys be tavo žinios.
  • Gali būti, kad nuotraukos ir nepavyks išimti – jei ją įdėjęs žmogus atsisakytų tai padaryti. Tai gali erzinti ar liūdinti, tačiau svarbu žinoti, kad laikui bėgant nuotrauka „pasislėps“ kitų „Facebook“ veiksmų istorijoje ir nebus tokia matoma.
**********************************************************************
          Svarbu žinoti, kad „Facebook“ administracija negali išimti bet kurios tau nepatikusios nuotraukos – jie turi galimybę pašalinti tik tas nuotraukas, kurios pažeidžia naudojimosi „Facebook“ taisykles. Tačiau tu turi teisę saugoti savo atvaizdą ir prašyti kitų pažįstamų žmonių nedėti nuotraukų be tavo sutikimo.

Taigi, ką gali padaryti šioje situacijoje:
  • Peržiūrėk savo privatumo nustatymus ir pasižiūrėk, kokie žmonės mato tavo įrašus, nuotraukas, komentarus. Jei tavo profilis yra viešas, tai reiškia, kad tavo nuotrauką ir komentarus po ja mato net ir tavęs nepažįstantys žmonės, galbūt tavo įrašus mato ne tik tavo „Facebook“ draugai, bet ir draugų draugai. Savo profilio informaciją rodydamas tik“Facebook“ draugams, tamti saugesnis ir sumažėja tikimybė sulaukti komentarų iš nepažįstamų žmonių.
  • Tikriausiai žinau, kad gali pats(-i) nustatyti, kas ir ką mato tavo profilyje, suskirstyti savo „Facebook“ draugus į tam tikras grupes ir parinkti, kurie draugai kokius įrašus ar nuotraukas pamatys. Taigi asmeninius įrašus, pavyzdžiui, nuotraukas, verta rodyti tik patiems artimiausiems draugams, kuriais labiausiai pasitiki, o mažiau asmeniškus įrašus, pavyzdžiui, tau patikusį filmuką ar perskaitytą straipsnį – platesniam draugų ir pažįstamų ratui.
  • Žmones, kurie rašo tau nemalonius komentarus, gali blokuoti ar apie jų netinkamus komentarus galima pranešti „Facebook“ administracijai.
***********************************************************************
   Labai svarbu, kad patyčias pastebintys žmonės nebūtų abejingi ir stengtųsi jas sustabdyti. Labai šaunu, kad nori padėti savo klasiokei susidoroti su patyčiomis. Ką tu galėtum padaryti šioje situacijoje:
  • Pasikalbėk su klasioke, kuri patiria patyčias, ir paskatink ją pačią pranešti „Facebook“ administracijai apie tai, kas vyksta. „Facebook“ administracija reaguoja rimčiau, jei apie patiriamas patyčias praneša jas patiriantis vaikas, o ne kiti žmonės.
  • Gali pranešti „Facebook“administracijai apie įrašus, kurie žeidžia tavo klasiokę: apie netinkamas nuotraukas, komentarus ar filmuotus vaizdus. Svarbu žinoti, kad pranešdamas apie tai liksi anonimiškas – niekas kitas „Facebook‘e“ nematys, kas būtent pranešė apie patyčias ir „Facebook“ administracija skriaudėjams nepraneš, kad tai buvai tu.
  • Tu gali parodyti savo nepritarimą patyčioms – gali parašyti komentarą, ginantį klasiokę, ar tiesiog parašyti, kad tai yra patyčios ir taip neteisinga elgtis.
  • Visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Juk su klasiokais susitinkate ne tik „Facebook“, bet ir mokykloje, tad suaugusieji, kurie yra šalia jūsų, gali padėti sustabdyti patyčias ir pasijausti saugiau tiek tau, tiek tavo klasiokei.
***********************************************************************
    Jeigu galvoji, kad tavo paskyra buvo užgrobta arba kažkas naudoja ją be tavo leidimo, peržiūrėk paskyros saugumą ir pasikeisk slaptažodį.        

6 dalykai, kuriuos svarbu prisiminti, kad tavo paskyra būtų saugi:
  • Pasirink stiprų slaptažodį ir juo su niekuo nesidalink – naudok mažiausiai šešių raidžių ir skaičių kombinaciją.
  • Įsitikink, kad tavo elektroninis paštas yra saugus. Jo slaptažodis taip pat turi būti saugus ir skirtis nuo „Facebook“ paskyros slaptažodžio.
  • Atsijunk iš „Facebook“ paskyros, kai naudojiesi tuo pačiu kompiuteriu su kitais žmonėmis (pavyzdžiui, bibliotekoje). Niekada nesinaudok slaptažodžių išsaugojimo funkcija!
  • Naudok antivirusines programas ir periodiškai jas atnaujink.
  • Dar kartelį pagalvok prieš spausdamas ant siūlomos nuorodos arba atsisiųsdamas nuotrauką ar vaizdo įrašą. Jei jau paspaudei ir naršyklė rodo įspėjantį saugumo pranešimą – neignoruok jo ir neik giliau.
  • Jei tai „Windows“ operacinė sistema – naudokis paprasta paskyra („user“), o ne administratoriaus („amdinistrator“) lygio paskyra, nes virusas irgi turės administratoriaus teises priėjimui prie kompiuterio resursų ir galės padaryti daug žalos.
*************************************************************************
Kaip mokyti vaikus empatijos?
Empatija yra keista savybė – daug kas nori būti empatiški, tačiau tik nedaugelis čia savybe pasižymi ar ją patiria santykyje su kitais. Pasaulyje, kur yra taip vertinamas individualizmas ir malonumai, jos trūksta, bet empatija yra labai reikalinga. Tai būtų dar viena svarbi priežastis, kodėl turėtume mokyti jaunąją kartą empatiškumo arba supratingumo.

Kas yra empatija? Daugybė žmonių painioja simpatijas ir empatiją, tačiau tai yra dvi skirtingos vertybės. Empatija nėra tik gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus; nusikaltėliai dažnai pasinaudoja kitais žmonėmis, prieš tai suprasdami juos  ir taip įgydami jų pasitikėjimą. Empatija yra daugiau nei visa tai. Tai ne tik savybė, leidžianti atpažinti, kaip kitas žmogus jaučiasi, tačiau taip pat vertinami ir gerbiami jo ar jos jausmai. Tai reiškia elgtis su kitais žmonėmis gerai, oriai, kilniai ir juos suprasti.

Vaikams reikia matyti, kad jų tėvai elgiasi empatiškai. Kai kurie vaikai iš prigimties yra apdovanoti širdies gerumu, visgi dažniausiai vaikams reikia matyti, kad taip elgiasi ir suaugę žmonės aplink. Tai prasideda nuo tėvų santykio su savo vaikais. Tėvai, kurie domisi tuo, kas vaikams yra svarbu, kurie rūpinasi jų emocijomis ir skiria pozityvų dėmesį, perteikia vaikams empatijos įgūdį.

Rūpinkitės emociniais poreikiais. Kai vaikų emociniai poreikiai yra patenkinami, atsitinka du dalykai. Jie išmoksta atsiliepti į kitų žmonių emocinius poreikius ir jais rūpintis, ir jie kažką gauna iš kito žmogaus, tad ateityje jausis pakankamai saugiai dovanoti kitiems, kai iškyla poreikis, tačiau žinos, jog pradžioje jie turi ir gauti, jais taip pat turi rūpintis. Tuščias ąsotis negali pripildyti tuščio puodelio.

Kalbėkite su vaikais apie emocinius poreikius. Daugybei suaugusiųjų yra nelengva kalbėti apie emocinius poreikius, ar apie kitus dalykus, susijusius su emocijomis. Galų gale jie praleidžia gyvenimą aplink emocijas vaikščiodami ant pirštų galų. Tai būtų žmonės, kurie nežino, kaip pakelti kitų emocijas, ir nepatogiai jaučiasi bet kokioje situacijoje, kai yra reikalinga reaguoti emociškai. Kartais jie bijo savo pačių emocijų, nes jie niekada nesimokė rūpintis savo emociniais poreikiais.

Labai gera mintis yra kalbėti su vaikais apie emocijas, ir kaip kiti žmonės jas patiria. Pavadinkite jų jausmą (pvz. pavydas, pyktis ir meilė) ir pamokykite, jog patirti jausmus yra normalu. Kalbėkite su jais, kaip pozityviai susitvarkyti su emocijomis, ir pateikite, parodykite situacijų, kai kiti žmonės patiria emocijas. Išmokykite juos gerbti kitų žmonių emocijas, ir parodykite, kaip reaguoti situacijose, kai reikia parodyti emocijas.

Ieškokite tikrų situacijų gyvenime, kad mokyti empatijos. Nieko nėra geriau, kaip tikras gyvenimiškas modelis, kai mokote vaiką. Ieškokite situacijų, kurios paveikia kitą žmogų, ir parodykite, papasakokite vaikui apie jas, – ką jos reiškia įtrauktiems į jas žmonėms, ką jie jaučia. Pavyzdžiui, jie matote pravažiuojant greitosios pagalbos automobilį, pakalbėkite, kaip nukentėjusiojo ar susirgusio žmogaus artimieji galėtų jaustis.

Žaiskite žaidimus. Mažesni vaikai ypatingai mėgsta apsimesti, kad jie yra kiti žmonės. Šiuos smagius momentus galite panaudoti empatijos mokymui. Leiskite vaikams vaidinti kito žmogaus vaidmenį. Tai gali būti knygos ar TV personažas, arba net žmogus, kurį žinote, kuriam paskutiniu metu teko išgyventi stipresnius jausmus. Jūs galite suvaidinti istoriją drauge, ir bet kuriuo momentu paprašyti vaikų sustoti ir pagalvoti, kaip jų veikėjas galėtų jaustis šiuo metu. Tai leis jiems sutelkti dėmesį ties kitų žmonių emocijomis konkrečioje situacijoje. Jūs galite paprašyti jų parodyti veidukus, kaip jaučiasi jų herojus.

Vystykite vidinį moralės kompasą. Mokydami vaikus skirtumo tarp gėrio ir blogio, duoda jiems stiprią moralinę kryptį, ir jie galės lengviau teisingai rinktis gerus sprendimus. Situacijose, kai reikia nuspręsti, leiskite jiems pamatyti, paaiškinkite, kaip mūsų sprendimai paveikia kitus žmones. Kalbėkite su jais, kaip darymas bloga skaudina ir žaloja kitus. Gerai yra kalbėti su jais apie mažus dalykus, pvz. kai vadiname sesę negražiu vardu, kaip tai skaudina mergaitę, ir kaip vėliau, atėjus draugams, jie nebenori su tavimi žaisti. Statydami stiprų moralinį pamatą, pradėkite nuo mažų ir esminių dalykų.

Empatiški vaikai yra tie, kurie duoda, o ne ima. Augindami vaikus taip, kad jie praktikuotų empatiją, Jūs suteikiate jiems dovaną duoti. Pasaulyje, kur mes dažniausiai žvalgomės savo interesų ir poreikių, mokantys dovanoti žmonės sutinkami labai retai. Tačiau būtent jie būna labiausiai patenkinti gyvenimu, gyvena prasmingą gyvenimą, ir džiaugiasi apdovanojančiais tarpusavio santykiais. Mokymas vaiko būti empatišku yra stiprus indėlis į jo ateitį ir į pasaulį, kurį jie sukurs.
https://childdevelopmentinfo.com/development/empathy-teaching-kids-to-value-others/#.W0R_S7jW2VI
Kaip muzika padeda hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams
Dr.R.Myers

Kasdien neilgai klausantis muzikos gali labai sumažėti stresas ir nerimas. Tyrimai ir specialistų patirtys rodo, kad muzika mažina ir vaikų ir suaugusiųjų streso patirtis. Tai puiki žinia hiperaktyvių vaikų tėvams. Pasirinkite muziką, kuri Jums patinka, ir yra iš esmės raminanti, bet ne aktyvuojanti. Kitaip tariant, muzika, kuri tinka bėgimui ar fiziniams pratimams, gali netikti nervų sistemai nuraminti.

Hiperaktyviems vaikams vaizduotės pratimai nusikeliant į ypatingą vietą ir streso mažinimas muzikos pagalba gali būti puikus būdas pasiruošti miegui, ir nurimti po stresą keliančios dienos mokykloje. Jūs galite padėti vaikui pasirinkti jam ar jai tinkamą muziką. Iš esmės, ta pati technika padės tėvams, kurių diena buvo išties darbinga ir nelengva.

Muzika gali ne tik padėti hiperaktyviems vaikams įveikti stresą, bet taip pat padėti jiems pagerinti gebėjimą susikoncentruoti mokantis, ir taip atlikti namų darbų užduotis iki galo. Tėvai, mokytojai ir sveikatos specialistai ilgai galvojo, jog mokymuisi yra būtina tyli aplinka. Tačiau tyrimai parodė, kad yra atvirkščiai. Muzika iš tiesų skatina dopamino gamybą smegenyse. Vaistai nuo hiperaktyvumo taip pat pakelia dopamino gamybą organizme.

Buvo atrasta, jog muzika gerina dėmesį, koncentraciją ir darbinę atmintį. Ji teikia struktūrą, kuri ramina ir gali išmokyti hiperaktyvių vaikų smegenis geriau telkti dėmesį. Tai neturi būti pakili muzika.

Daugumai hiperkatyvių vaikų muzika padeda, tačiau gali būti ir atvirkščiai. Pabandykite. Leiskite vaikui klausyti mėgiamiausių radio stočių ar ieškoti muzikos iPod. Įjungti TV mokymosi metu netinka. Tai blaško dėmesį, ir nuo to bus greičiausiai tik blogiau, bet ne geriau. Kad ir kiek hiperaktyvūs vaikai tvirtintų, jog gali atlikti kelis darbus vienu metu, iš tiesų jie negali.

Dabar gali būti pats tinkamiausias laikas planuoti daugiau muzikos Jūsų gyvenime, taip pat ir kasdieniame vaiko gyvenime. Tai gali prilygti gydytojo išrašomiems vaistams!
https://childdevelopmentinfo.com/child-activities/music-provides-stress-relief-adhd-kids-parents/#.W3UhOrjW2VJ
2019 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas