Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija

Minime tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną

Loreta Kamarauskienė / 2020 m. 1 spalio d.

Tęsdami Erasmus+ KA2 „DiscriminACTion for a better

IntegrARTion“ projekto veiklas, Vilniaus Martyno Mažvydo

progimnazijos Europos klubo mokiniai spalio 1-ąją paminėjo

pagyvenusių žmonių dieną. Ta proga parengė savo seneliams interviu ir uždavė

jiems rūpimus klausimus. O kryptingojo meninio ugdymo dailės mokytojų Mildos

Tverkutės ir Daivos Varslavėnienės mokinių darbai papuošė mokyklos stendus.

Sveikiname visus senelius šios gražios šventės proga ir dėkojame už

gyvenimišką patirtį bei išmintį!

Kviečiame visus susipažinti su mokinių kūryba.

Ūlos močiutės Zitos interviu:

– Ar žinojote, kad spalio 1 diena yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena?

– Ne, nežinojau. Tokios informacijos dar neteko skaityti laikraštyje ar girdėti televizijoje.

– Ar Jūs norėtumėte paminėti šią dieną?

– Žinoma. Juk yra mamos, tėčio, vaikų dienos. Būtų smagu seneliams, kurie galbūt jau neturi giminių

arba jų niekas nepasveikina,turėti šventę.

– Kaip šią dieną galėtume paminėti?

– Kiekvienas miestas galėtų sukurti šventę miesto centre. Galėtų padainuoti ar pagroti vaikai. Mums taip

smagu žiūrėti į plačias vaikų šypsenas. :)

Liutauro močiutės Veronikos interviu:

– Kokia tuo laiku buvo mada?

– Mokykloje visi dėvėdavome uniformas- rudi sijonai, balti „kalnieriai“. Lauke vasarą dėvėdavome

sukneles su gėlėmis ir trumpomis rankovėmis. Žiemą lauke dėvėdavome vienspalvį drabužį su ilgomis

rankovėmis. Vasarą avėdavome basutes, o žiemą „vailokus“- batus, suveltus iš vilnos.

– Kaip ir iš ko statydavote namus?

– Akmenis supildavome ir padarydavome pamatus, o ant jų dėdavome išpjaustytus rąstus- apačia ligi

viršus truputį išskaptuotas ir tenai dedamos sudžiūvusios samanos, o ant jo kitas rąstas.

– Kiek mokykloje būdavo klasių ir kiek vaikų eidavo į vieną klasę?

– Jų viso kaimelio vaikai eidavo į vieną klasę, klasių būdavo 11.

Nuo 1-4 kl pradinė, 5-7 kl pagrindinė, 8-11 kl vidurinė. Po to eidavo į technikumą. Į mokyklą eidavo

pėstute nuo kaimo iki artimiausio miestelio. Tik maži važiuodavo su rogutėmis.

Lauros močiutės Ritos interviu:

– Kuo skiriasi gyvenimas seniau ir dabar?

– Kad tada aš buvau jauna, o dabar sena, bet jei rimtai, tai tikriausiai, kad dabar atsirado telefonai,

kompiuteriai ir t.t., o tada nebuvo.

– Ką labiausiai mėgai veikti, kai buvai paauglė?

– Lankyti turistini būrelį, šokti, būti lauke su draugais.

– Kas būdavo populiaru, kai buvai paauglė, vaikas?

– Kai vaikas buvau, populiaru būdavo eiti į kiną, o kai buvau paauglė, tai būti lauke, kadangi nieko kito

kaip ir nebūdavo.

Eglės močiutės interviu:

– Kuo skiriasi šiuolaikinis pasaulis nuo tada, kai Jūs buvote paauglė?

– Tada pasaulis buvo švelnesnis. Kadangi užaugau mažame miestelyje, mano aplinkos pažiūra nėra

didelė. Visi elgdavosi ten mandagiai, švelniai ir neagresyviai.

– Kaip anksčiau žmonės reaguodavo į kitokius žmones (LGBTQ, kitų tautybių žmonės)?

– Mano gyvenamajame miestelyje buvo kitų tautybių žmonių, bet visi draugiškai, be didelių pykčių

gyvenome. Aš niekada nebuvau girdėjusi apie kitos orientacijos žmones, kol neatvykau į Vilnių.

Ugnės močiutės Birutės interviu:

-Kaip pasikeitė gyvenimas?

– Gyvenimas pasikeitė labai, nes nebuvo išmaniųjų technologijų, tiek daug maisto negaudavau ir daug

dariau pati.

– Ką labiausiai mėgai veikti?

– Labiausiai mėgdavau būti lauke ir žaisti su draugėmis.

– Ar turėjai talentą?

– Turėjau talentą žaisti krepšini ir mėtyti taikliai į krepšį, o dabar puikiai moku siūti.

– Kaip išgyvenai toki gyvenimą, nes atrodo labai sunku?

– Viską dariau pati, mamos beveik visą dieną nematydavau, pvz.: tvarkiau kambarius, pasidarydavau

pati valgyti.

Saulės močiutės Ritos interviu:

– Kokie buvo įsimintiniausi įvykiai tavo jaunystėje?

– Mano jaunystėje įdomiausias įvykis – tai dainų šventės ir žirgų lenktynės ant Sartų ežero. Dainų

šventės vykdavo etapais: pirmiausia savo apylinkėje. Nugalėtojas vykdavo į rajono šventę, o rajono

dainų šventės nugalėtojai vykdavo į respublikinę dainų šventę. Šias dainų šventes lydėdavo begalė

žiūrovų.

Taip pat ir žirgų vadeliojimo šventėse dalyvaudavo daugybė žiūrovų.

– Kokių prekių ir įdomių užsiėmimų buvo?

– Tokios gausos prekių kaip dabar nebuvo. Visko trūko. Jei pavykdavo nors ir mažmožį įsigyti, tai

džiaugsmo buvo tiek daug, kad šiais laikais įsigytas automobilis neatneša tiek laimės. Užsiėmimai.

Laisvas laikas nuo mokslo ir darbo buvo skiriamas bendravimui su draugais ir knygų skaitymui. Daug

mezgėme, siuvome ir domėjomės kitais įvairiais rankdarbiais.

Nuotraukų galerija

1.	8:00 - 8:45
2.	8.55 - 9.40
3.	9.50 - 10.35
4.	10.45 - 11.30
5.	11.50 - 12.35
6.	12.55 - 13.40
7.	13.50 - 14.35
8.	14.45 - 15.30

Kontaktai

Pamokų laikas

2% parama mokyklai