Projekto sklaida: ko išmokome apie diskriminaciją
Eglė Bridikienė / 2019 m. birželio 16 d.
Erasmus+ KA2 projekto „DiscriminAction for a better IntegrARTion“ mobilumo į
Prancūziją dalyvės parengė pristatymą ir pasidalino savo patirtimi su keliomis šeštokų
ir septintokų klasėmis. Merginos papasakojo apie savo veiklas – muzikinius užsiėmimus
pagal labdaros akcijai sukurtą dainą, „lobio“ paiešką Ribbeauville miestelio gatvėse,
iškarpų albumo gaminimą, scenarijaus realaus gyvenimo diskriminacijos tema
įgyvendinimą pasitelkus fotografavimo meną, „slow motion“ filmuko gamybą bei
vaidybą, taip pat apie susitikimą su Emmaus labdaros organizacijos savanoriais, kurie
papasakojo apie savo vykdomą veiklą. Mokinės pasakojo, kaip joms sekėsi atpažinti ir atskirti socialinę
diskriminaciją, kaip sekėsi ieškoti problemos sprendimo būdų. Papasakojo, ką sužinojo apie Elzaso kultūrą,
tradicinius patiekalus, žymiausius žmones bei vietas. Mokinės džiaugėsi praplėtusios akiratį ir galėdamos
pasidalinti savo patirtimi su kitais.
Tikimės, kad šie pristatymai paskatins daugiau mokinių atkreipti dėmesį į diskriminacijos problemą ir
aktyviai prisijungti prie Erasmus komandos veiklos.
Erasmus projekto grupė
Erasmus+ projektas: Menas mus jungia
Loreta Kamarauskienė / 2019 m. birželio 5 d.
Birželio 5 d. Vilniaus Martyno Mažvydo mokyklos Europos
klubo nariai bei Erasmus+ KA2 projekto „DiscriminACTion for a
better IntegrARTion“ dalyviai lankėsi žmonių su negalia globos
bendrijos namuose „Vilniaus Viltis“. Susitikimo metu mokiniai,
kurdami meno kūrinius, lipdydami iš molio, mokėsi bendrauti,
pažinti kitokius žmones. Po susitikimo mokiniai apibendrino savo
vizitą, atsakydami į keletą klausimų, tokių kaip: ką vizito metu
suprato; kaip keitėsi įspūdžiai vizito eigoje;
kas pavyko geriausiai, ką išmoko/suprato; kokios priežastys
lemia žmonių su negalia atskirtį; ką galėtų daryti kitaip, kaip
elgtis, kad atskirtis žmonių su negalia mažėtų; kodėl sunku
bendrauti su kitokiais žmonėmis bei pasidalino savo mintimis.
7p klasės mokinei Nikai Bukolovaitei vizito tikslas buvo pajusti ir suprasti, kaip bendrauti su žmonėmis,
kurie gimė su negalia. „ Turėjau galimybę pabendrauti su žmonėmis, kurie, deja, turi ribotas galimybes.
Vizito pradžioje jaučiausi nejaukiai, bet pabuvusi ten ir pabendravusi su žmonėmis pradėjau jaustis
geriau. O pabaigoje mūsų bendravimas pagerėjo, nes pradėjome geriau suprasti vieni kitus.
Taip pat man pasisekė padėti vienai mergaitei lipdyti iš molio. Mes kartu padarėme du gražius
darbelius, nulipdėme iš molio gėlytes. Jei dažniau daryčiau tokius gerus darbus ir padėčiau žmonėms,
labiau tobulėčiau.
Šis vizitas praplėtė mano akiratį, nes iki šiol nebuvau mačiusi daug žmonių su negalia, išmokau būti
labiau supratinga ir tolerantiška. Ne visada žmonės lengvai priima kitokius.
Daugumai sunku bendrauti buvo todėl, kad kiekvieną dieną nesusitinkame su žmonėmis, kurie turi
negalią. Iš šono tokie individai atrodo kitaip ir – kaip bebūtų gaila – jie atrodo keistai, juokingai.
Dalyvaujant šiame projekte ir veiklose, mano požiūris, nuomonė į tai, kas darosi aplink mus, pasikeitė.
Dabar mąstau labiau realistiškai. Priimu viską taip, kaip yra, o jei galiu kažką pakeisti, stengiuosi iš visų
jėgų tai padaryti. Taip pat atsirado didesnis noras padėti aplinkiniams, bet taip pat nepamiršti ir apie
save,“ – teigė ji.
Austėja Švėgždaitė, 7b klasės mokinė, prisimena, kad vizito pradžioje buvo nejauku ir truputį
juokinga. „Įpusėjus užsiėmimui, supratau, kad nieko čia nėra juokingo, jie negali nuspręsti, kokie gims, ir
tai yra visiškai normalu. Taip pat praradau nejaukumo jausmą, nes nebejaučiau, kad kai kurie žmonės turi
kokią nors negalią. Pabaigoje supratau, kad jie yra labai šilti žmonės, kai kurie nedrąsūs, bet tai nereiškia,
kad negalime jų priimti.
Manau, reiktų daugiau bendrauti, padėti ir nebebus nei baimės, nei juoko. Man šis vizitas atskleidė,
kad mes nesame tobuli, kad aš iš karto negaliu priimti žmonių tokių, kokie jie yra. Bet manau, jei norėsiu,
stengsiuosi, tai man pavyks tapti geresnei. Aš dar turiu kur tobulėti.
Tikiu, kad gali būti ir kitaip. Jei mes daugiau savo aplinkoje matysime „kitokių“ žmonių, kurie elgiasi ne
taip, kaip mums įprasta, laikui bėgant priprasime ir priimsime juos lengvai. Sunku bendrauti su kitokiais
žmonėmis tik todėl, kad nežinome, kaip tiksliai su jais bendrauti, kad jų neįžeistume, neišgąsdintume,“ –
dalijosi mintimis Austėja.
7b klasės mokinė Orinta Valavičiūtė teigė: „Iš tiesų man patiko dirbti kartu su šiais žmonėmis,
bandyti suprasti juos. Manau, toks ir buvo tikslas – pamatyti pasaulį kitomis akimis, suprasti, jog yra
įvairių žmonių ir kad nebūtina iškart atstumti kitokio mąstymo žmogų, nes kiekvienas giliai širdy turime
savo gabumų, gražiąją pusę, tik galbūt vieniems reikia daugiau laiko ją atskleisti. Tačiau, kad ir kaip gaila,
dažnai pasaulis nenori laukti, vis kažkur skuba… Ir aš pajutau didžiulę meilę darbuotojams ir mokytojams
tuose namuose.
Vizito pradžioje man atrodė, jog šie sutrikusio intelekto žmonės gali daug mažiau ir mums reikės daryti
už juos. Tačiau akys ir vėl apgavo. Šiems žmonėms tiesiog reikėjo platesnio paaiškinimo, kiekvienam
individualiai parodyti, kaip laikyti rankas. Jie labai greitai apsidžiaugia išmokę, o tada tu pradedi džiaugtis
kartu.
Ši patirtis rodo, kad didelis darbas duoda didelius vaisius. Aš pradėjau suprasti, kodėl darbuotojai nori
dirbti su sutrikusio intelekto žmonėmis. Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog tiek džiaugsmo ir tyrumo gali
slypėti viename žmoguje, kuris, atrodo, yra nelaimingas gyvenime.“
„Man pavyko padėti žmogui patirti džiaugsmą. Tiesa, pradžioje suprasti šiuos žmones buvo sunku,
daugelis jų, rodos, nieko nenorėjo daryti. Bet tai netiesa. Jie yra tiesiog gyvenimo išmokyti būti
atsargesni, nedaryti to, ko nesupranta. Vėliau, kai įsitraukėme į darbą, atsiskleidė jų vaizduotė ir
kūrybiškumas,“- pasidžiaugė aktyvi projekto dalyvė.
„Mąstau, kad atskirtis šių žmonių atžvilgiu yra labai nesąžininga. Taip, jiems reikia daugiau meilės,
įdirbio, tačiau jie yra tokie patys žmonės kaip mes ir mums tokių reikia savo rate,“ – apibendrino savo
mintis mokinė Orinta.
Molio dirbiniai mokytojos Mildos ir Daivos dėka užbaigti ir jau pasiekė autorius.
Džiaugdamiesi pavykusiu renginiu, dėkojame už bendradarbiavimą „Vilniaus Vilties“ darbuotojams bei
visiems dalyvavusiems.
Mokytojos: Daiva Varslavienė, Eglės Bridikienė,
Milda Tverkutė, Rita Bakanienė ir Loreta
Kamarauskienė
Projekto sklaida: vizitas ir veiklos Prancūzijoje
Eglė Bridikienė / 2019 m. birželio 3 d.
Gegužės 13-19 dienomis 5 mokinės: Rugilė Baltrūnaitė, Viltė Šimkutė, Orinta Valavičiūtė, Emilija
Ražanauskaitė, Meda Krėpštaitė bei mokytojos Eglė Bridikienė ir Daiva Varslavėnienė lankėsi Prancūzijoje,
Ribeauvillé miestelyje. Miestelyje esanti mokykla College Sainte Marie yra viena iš keturių partnerių,
vykdančių Erasmus+ KA2 projektą „DiscriminACTion for a better IntegrARTion“. Mokinės gyveno
prancūzų šeimose, vykdė įvairias veiklas, susijusias su socialinės diskriminacijos mažinimu, kūrė savo
scenarijus ir mokėsi suprasti, kodėl tai yra svarbu gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje.
,,Ši kelionė buvo begalinė patirtis man. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, išmokau toleruoti įvairius žmones
ir komunikuoti ne vien kalba. Nors man ir nepavyko susidraugauti su kitais projekto dalyviais, aš labiau
pažinau savo komandą. Niekas geriau nesuveda nei kliūtys, o kliūtis padeda įveikti draugai. Šis
bendravimas su lietuviais man padėjo bendrauti su prancūzais, buvo drąsiau ir smagiau.
Iš tikrųjų aš išmokau ne tik bendravimo, bet, koks ir buvo tikslas, susipažinau su socialine diskriminacija.
Manau, kiekvienas yra girdėjęs žodį ,,labdara’’, bet kasdien nesusimąstome, jog tai vyksta dabar ir kiek
daug galime prisidėti. Ši kelionė privertė pagalvoti ir susidaryti nuomonę, privertė veikti. Ir aš tuo tikrai
džiaugiuosi,“- Orinta Valavičiūtė, 7b.
,,Iš visų veiklų, kurias mes atlikome svečiavimosi metu Robovilėje, man labiausiai patiko kelionė į
Strasbūrą, video filmavimas prieš diskriminaciją, įvairių punktų ieškojimas Ribovilės apylinkėse ir
nuotraukų albumo darymas,“ – Viltė Šimkutė, 7a.
,,Per užsiėmimus susipažinome su socialine diskriminacija ir ieškojome bei sužinojome būdų, kaip ją
sumažinti. Plėtėme geografijos, kalbų ir bendravimo žinias,“ – Rugilė Baltrūnaitė, 7a.
,,Man labai patiko visos meninės veiklos, ypač iškarpų albumo klijavimas. Taip pat džiaugiausi
bendravimu su mane priėmusia šeima,“ – Meda Krėpštaitė, 7pp.
,,Per šią kelionę patyriau daug įsimintinų įspūdžių. Dalyvavau veiklose apie diskriminaciją, visos jos
buvo labai smagios, nuobodžiauti nebuvo laiko. Susiradau daug pažįstamų/draugų. Man labai patiko
mano šeima, jie artimai mane priėmė ir buvo draugiški, visada pasiteiraudavo, ar ko nors reikia, ar viskas
gerai. Aplankiau daug vietų, kuriose buvo labai daug gražių vaizdų. Beje, man patiko jų mokykla ir
miestelis, nes miestelis buvo netoli kalnų, todėl buvo labai neįprasta ir gražu. Visa kelionė buvo smagi,
prisiminsiu ją labai ilgai!“ – Emilija Ražanauskaitė, 7b.
Projekto sklaida: diskusija apie nestandartinius herojus po filmo peržiūros
Eglė Bridikienė / 2019 m. gegužės 21 d.
Vykdydami Erasmus + KA2 projektą apie diskriminacijos mažinimą
“DiscriminACTion for a better IntegrARTion” stengiamės į diskriminacijos
problemą pažvelgti skirtingais aspektais. Šį kartą vykome į Skalvijos kino
teatrą žiūrėti filmo ,,Atsargiai, ragana!”. Dešimtmetis Jovanas gimė su
daliniu cerebriniu paralyžiumi. Drovus, savimi nepasitikintis berniukas
dažnai jaučiasi vienišas ir nematomas, vis dėlto savo vaizduotės
pasaulyje, į kurį dažnai ištrūksta, jis gali būti laisvas ir netgi tapti
svajonių superherojumi. Jovano kasdienybė netikėtai pasikeičia, kai
susidraugauja su nauja bendraklase Milica.
Po filmo vyko aptarimas su kino projekto „Mokausi iš kino“ metodinės
medžiagos autore Ginte Žulyte. Mokiniai aktyviai dalinosi savo nuomone,
jų mintis galite pasiskaityti čia.
„Per diskusiją mes bandėme išsiaiškinti, kas gi yra „normalus” .
Visuomenėje „normalus” tai yra stereotipas, kuris reiškia, kad vaikas
(mūsų atveju) yra neišskirtinis, kad jis daro tą patį, ką ir kiti ir neturi
jokių fizinių ar psichologinių apribojimų. Žodį „normalus” galima įvardyti kaip „idealus”, bet niekas nėra
tobulas. Filmo pradžioje autorius neatskleidė to, kad pagrindinis veikėjas yra neįgalus. Tai buvo padaryta
tam, kad parodytų, jog visi vaikai yra lygūs, ir filmo pagrindinis herojus, turėdamas kojų raumenų dalinį
paralyžių, taip pat yra vaikas, turintis jausmus ir norus,“ – Nika Bukolovaitė, 7p.
„Žmonės su negalia gyvenime kelia sau tokius iššūkius, kurie mums yra kasdieniai dalykai. Manau, kad
nesvarbu, ar žmogus turi, ar neturi negalios, jo gerumas priklausys nuo jo vidaus, jausmų ir įsitikinimų, o
ne nuo to, ar jis neįgalus ar ne. Kiekvienas žmogus galėtų susimastyti apie save ir pradėti save vertinti
kitaip, pamatyti gėrį savyje ir nustoti bijoti suklysti. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti situaciją, kai
Jovanas, net žinodamas, kad negali lipti laiptais, stengėsi lipti, nors krito, bet nepasidavė,“ – Vaida
Tolvaišaitė, 7d.
„Žmonės turi pamatyti šį filmą ir aš rekomenduosiu savo draugams, nes jie turi pamatyti, kad yra
visokių žmonių. Jie yra tokie kaip mes ir kiekvienas žmogus kažką daro geriau, kažką blogiau. ,,
Normalus“ yra tik visuomenės sugalvotas normų stereotipas,“ – Nojus Adote, 7d.
„Po filmo man teko susimąstyti apie standartiškus herojus. Įprastuose veiksmo filmuose herojai būna ,,
tobuli”, stiprūs, nenugalimi, bebaimiai. O Jovanas man atskleidė, kad herojai gali būti silpni, nedrąsūs,
lengvai pažeidžiami, klystantys, bet besimokantys iš savo klaidų. Jis buvo herojus su gerais tikslais,“ –
Austėja Švėgždaitė, 7b.
„Filmas „Atsargiai, ragana!” privertė susmąstyti apie šiuolaikinių superherojų bruožus. Diskutuodami
pastebėjome, kad jie dažniausiai vaizduojami kaip idealūs, trūkumų neturintys veikėjai. Tačiau filme labai
aiškiai parodoma, kad herojumi gali būti bet kuris žmogus, tereikia turėti noro, užsispyrimo ir kantrybės,“
-Rugilė Baltrūnaitė, 7a.
Rūšiuokime kartu!
Rita Bakanienė / 2019 m. gegužės 13 d.
Vykdydami Erasmus+ KA2 tarpmokyklinių partnerysčių projektą „Changing habits – changing the world!
“, siekiame keisti mūsų bendruomenės įpročius ir skatiname rūšiuoti šiukšles ne tik namuose, bet ir
mokykloje! Ar pastebėjote, kad daugumą senųjų šiukšlių dėžių mokykloje jau pakeitė naujos, skirtos
rūšiavimui? Ištyrę poreikį, Erasmus grupės nariai padarė išvadą, kad mokykloje daugiausiai išmetame
popieriaus ir plastiko pakuočių bei kitų mišrių atliekų, tad mokyklos koridorius jau puošia geltonosios
šiukšliadėžės – plastikui, mėlynosios – popieriui ir juodos – kitoms, nerūšiuojamoms atliekoms. Kviečiame
prisidėti prie mūsų ir kartu kurti tvarkingą aplinką! Jei matote, kad artimiausia šiukšliadėžė netinkama,
nepatingėkite paėjėti tolėliau ir galbūt prie artimiausio kampo rasite jums reikiamos spalvos dėžę. Juk
kartu mes galime pakeisti pasaulį!
Mes norime lauko klasės
Mūsų mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus+ projekte „Keičiame įpročius – keičiame pasaulį“. Viena
iš galimybių mažinti energijos vartojimą mokykloje – lauko klasių įrengimas. 8p, 7p, 7pp, 7a, ir 6f klasių
mokiniai piešė eskizus, kokių laiko klasių norėtų.
Dalinamės mokinių idėjomis
dailės mokytojos Milda ir Daiva
Kvietimas dalyvauti mokyklų iššūkyje!
Loreta Kamarauskienė / 2019 m. balandžio 15 d.
Kviečiame Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bendruomenę
prisidėti prie mokykloje vykstančios akcijos! Skatiname sveiką
gyvenimo būdą, laukiame visų palaikymo.
Parsisiųskite nemokamą mobiliąją programėlę #walk15,
registruokitės bei eikite už savo mokyklą. Daugiausiai žingsnių
surinkusią mokyklą #walk15 apdovanos 500 EUR piniginiu prizu, o
BONDUELLE – sveikais užkandžiais.
Nemokamą mobiliąją programėlę #walk15 galite atsisiųsti:
App Store: goo.gl/GeWhs4
Google Play: goo.gl/dXhMuq
Prizai pirmoms trims mokykloms bus įteikti balandžio 27 d. 16 val. Walmark „Ėjimo varžybų“ metu.
Projekto tyrimas „TYLOS SERGĖTOJŲ MISIJA“
Eglė Bridikienė / 2019 m. balandžio 9 d.
Kovo 19-22 dienomis mes, Erasmus+ projekto nariai, vykdėme ,,tylos sergėtojų” misiją. Apsirengę
skiriamųjų spalvų liemenėmis, per pertraukas stebėjome mokinių elgesį. Vykdydami šią akciją,
pastebėjome ir pajutome skirtingus jausmus.
Tokios misijos dėka mes galėjome pajausti tai, ką jaučia kiti žmonės, kurie yra diskriminuojami. Buvo
smagu susipažinti su mokyklos mokiniais ir stebėti jų elgesį pertraukų metu. Dauguma vaikų buvo ramūs,
nekėlė didelio triukšmo, pasiteiravo, koks šios akcijos tikslas.
Emilija Ražanauskaitė 7b
Koks šios akcijos tikslas?
Iš tiesų svarbiausia buvo išmokti pastebėti gerąsias savybes, susidaryti įspūdį apie mokyklos narių
mandagumo ir patyčių lygį.
Mūsų pastebėjimu, mokiniai yra pagarbūs su mokytojais, sveikinasi. Nors tyla nesigiriame, tačiau
mandagumo lygis stebino. Manome, tokios akcijos labai reikalingos. Mes, XXI amžiaus žmonės, esame
įpratę pastebėti blogį neįžvelgdami gėrio. Vykdydami ,,misiją”, buvome priversti pastebėti gerąsias
savybes.
Orinta Valavičiūtė 7b
Kiekvienas iš mūsų patyrė užgauliojimų ir pašaipų dėl mūsų išvaizdos. Vienas iš pavyzdžių- buvo
atiminėjamos liemenės. Kadangi mes buvome tik stebėtojai, mes neturėjome atsikirsti atgal, stengtis
pasišaipyti ar drausminti ir nurodinėti jiems kaip elgtis. Ne visi projekto dalyviai buvo drąsūs, todėl
liemenių jie nedrįso nešioti.
Emilija Ražanauskaitė 7b
Užsidėję ryškiaspalves liemenes, pasijutome išsiskiriantys visoje minioje. Pastebėjome, jog dauguma
žmonių nelaužo taisyklių ir elgiasi drausmingai. Žinoma, ne visi. Labai daug vaikų aktyviai leidžia laisvą
laiką sukeldami didelį triukšmą koridoriuose. Gaila, bet pasitaikė ir užgauliojimų, tačiau tai darė tik
vyresnių klasių mokiniai. Pradinių klasių moksleiviams tiesiog buvo įdomu, kodėl mes taip atrodom. Džiugu
tai, kad didžioji mokyklos mokinių dalis yra drausmingi.
Deimantė Jevsejevaitė 7pp
Kokios išvados?
Mokiniai pasižymi mandagumu, pagarbumu vyresniesiems per pertraukas. Tačiau labai liūdna, kad kai
kurie tyčiojasi iš bendraamžių. Dėl vieno drabužio ant savęs mes buvome išvadinti kaimo policija,
kiemsargiais,policija, ,,mentais“. Labai keista buvo suvokti realybę – už kiekvieno kampo tave mato ir
stebi. Bet ne visada žodžiai žeidžia labiausiai. Mokėmės nereaguoti į žodžius, tačiau pasitaikė žmonių,
kuriems neužteko žodinių patyčių. Buvome pastumti, iš mūsų buvo atiminėjamos liemenės, pakišama koja.
Bendraamžiai nebijo įžeisti bendraamžio. O juk atrodo, kad mes esame ateitis, tam tikra šeima ir
kursime pasaulį toliau. Bet ar gali gyvuoti gera šeima, kurioje pilna nesutarimų, pykčio ir nepagarbos?
Sutinkame, pagarba vyresniam yra būtina. Bet ar mes galėsime gyventi nesutardami tarpusavyje?
Orinta Valavičiūtė 7b
Buvo linksma vaikščioti po mokyklą su ryškiomis liemenėmis, dėl kurių labai išsiskyrėme iš minios. Kai
kam buvo nejauku, kai akys smigo į mus. Ne visi mus pastebėjo, ypač vyresni vaikai. Dauguma vyresnių
vaikų nesukėlė didelio triukšmo, deja, to negalime pasakyti apie mūsų mokyklos pradinukus. Kaip bebūtų,
tai buvo įdomi patirtis, kurios dėka pajutome, kaip jaučiasi žmogus, kuris išsiskiria iš minios. Dabar mes
geriau pastebėsime,suprasime ir padėsime, jei žmogus bus diskriminuojamas.
Nika Bukolovaitė 7p
O ką tu žinai apie ekologiškus energijos gavimo būdus?
Eglė Bridikienė / 2019 m. balandžio 9 d.
 Vykdydami Erasmus+ KA2 projektą ,,Keisdami įpročius – keičiame pasaulį“, mokiniai mokosi ir patys ruošia mokomąją  medžiagą. Projekto dalyviai 7-okai paruošė plakatus apie energijos gavimo būdus, panaudojant ekologiškus šaltinius- saulę, vėją, vandenį bei deginant šiukšles.  Taip pat apžvelgė kitas problemas- maisto galiojimą ir švaistymą, vartotojiškumą, šiukšlių rūšiavimą, energijos taupymą. Pagal plakatuose esančią medžiagą mokiniai sukūrė internetinę apklausą, kurią galite rasti adresu https://join.quizizz.com , įvedę kodą 337370.

Kviečiame atlikti šią apklausą ir pasitikrinti savo žinias!

Europos klubo nariai

Pamoka apie diskriminaciją … teatre!
Rita Bakanienė / 2019 m. balandžio 9 d.
2019 m. balandžio 8 dieną būrys mūsų mokyklos septintokų ir aštuntokų ,,Domino“ teatre žiūrėjo
„American Drama Group Europe“ trupės spektaklį anglų kalba ,,Pigmalionas“.
Pjesė „Pigmalionas“ yra anglų (ir airių) draminės literatūros šedevras. Siužeto centre – prasčiokė
gatvės prekeivė Eliza Dulitl, kurią du išsimokslinę aristokratai, profesorius Higinsas ir pulkininkas
Pikeringas, lažybų vardan sumąsto išmokyti aristokratiškos iškalbos ir aukštuomenės manierų. Profesorius
Higinsas ir nekenčia moterų, ir bukai ieško tiesos veidmainystės bei aukštuomenės snobiškumo pasaulyje.
Dramaturgas Bernardas Šo tyrinėja sudėtingas gyvenimo temas su trupučiu humoro ir dideliu nuoširdumu.
Po šimto metų, kai B. Šo parašė „Pigmalioną“, pasaulis pasikeitė, tačiau ir šiuolaikinėje visuomenėje
vyrų ir moterų santykių bei lygybės klausimai išliko aktualūs.
Spektaklis mokiniams padarė įspūdį ir privertė susimąstyti. Štai jų mintys:
,,Viena iš spektaklio temų – vyrų diskriminacija moterims. Kai kurie epizodai parodo, kad vyrai nori, jog
moterys darytų viską, ko nori vyras. Tačiau moterys yra nepriklausomos ir turi lygiai tokias pačias teises
kaip ir vyrai. Tačiau kartais net ir beribės moters pastangos nepakeičia vyro nuomonės.“
,,Diskriminacija yra opi problema visame pasaulyje. Mes manome, kad su diskriminacija reikia kovoti
pradedant nuo savęs ir skleidžiant šią žinią pasauliui. Diskriminacija gali palaužti žmones, nes ne visi turi
stiprią valią. Negali žinoti, kaip tai gali paveikti žmogaus jausmus, elgesį ir gyvenimą. Tad, prieš
žemindami kitus, pagalvokite, kaip tai atsilieptų jums patiems ar jūsų artimiesiems.“
Austėja Švėgždaitė, 7b klasė, Aušra Gudabskaitė, 7b klasė, Vaida Tolvaišaitė, 7d klasė.
2019 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas