Bendraujame su Lenkijos lietuviais
Eglė Bridikienė / 2015 m. 14 lapkričio d.
Europos klubo tikslas – kuo daugiau sužinoti apie mus supančią Europą. O kodėl gi nesusipažinus su
viena iš artimiausių kaimynų – Lenkija? Tuo labiau, kad visai netoli Lietuvos sienos, Seinų ir Punsko
miesteliuose, gyvena ir mokosi šauni Lenkijos lietuvių bendruomenė. Mokytojos Audronės Lašinskienės
iniciatyva suplanavome kelionę ir išvykome susipažinti su šiuo artimu kraštu. Kartu su mokytoja
Audrone vyko ir mokytojos Loreta Kamarauskienė, Svetlana Politova, Eglė Bridikienė, 4-8 klasių
moksleiviai, choro „Šypsenėlė“ narės ir Europos klubo nariai.
Pasakoja Erika Balasevičiūtė, 7c klasės mokinė
Kelionė truko dvi dienas. Buvo labai smagu, nes praleidome daugiau laiko su draugais ir
mokytojais. Aplankėme Seinų “Žiburio” gimnaziją, padovanojome lietuviškų knygučių mokiniams,
apžiūrėjome Seinų bažnyčią, kur dirbo ir palaidotas A. Baranauskas. Tada vykome į Punską, Dariaus ir
Girėno gimnaziją, kur koncertavome mokyklos mokiniams ir direktoriui.
Antrąją dieną grožėjomės Punsko bažnyčia ir muziejumi,„Wigry“ kamaldulių vienuolynu,popiežiaus
apartamentais, lipome į vienuolyno bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabus vaizdas. Grįždami užsukome į
Marijampolę, pavaikščiojome miesto centre.“
Įspūdžiais dalinasi Emilija Grišmanauskaitė, 7c klasės mokinė
„Lenkija – be galo graži šalis, turinti turtingą istorinį palikimą. Kai į ją nuvykome, net neatrodė, jog
palikome Lietuvą, nes Lenkija visai šalia, daug kur galima išvysti lietuviškų užrašų bei pavadinimų,
išgirsti daug lietuviškai (su savotiškai gražiu akcentu) kalbančių žmonių.
Na, o jei kalbėsime apie Lenkijoje patirtus įspūdžius, galiu pasakyti, kad su mokytoja Audrone į
Lenkiją vykau jau antrą kartą, tačiau tikrai nenusivyliau, nes viską pamačiau kitomis akimis. Juk
pirmą kartą ten lankiausi, kai man tebuvo dešimt metų! Ir šį kartą Lenkijoje buvo išties smagu ir
įdomu. Ko gero labiausiai man patiko tai, jog visi miegojome šalia ir, nors mokytojos ir neleido,tyliai
tamsoje galėdavom pasišnabždėti ir pakikenti. Taip pat smagu buvo pažinti naujus žmones, kurių
nepažinojau, nors ir mokėmės toje pačioje mokykloje.
Mane be galo sužavėjo tai, jog Lenkijoje vaikai mokomi lietuvių kalbos ir Lietuvą myli lyg savo
gimtinę, todėl visi bent vieną kartą susimąstėme, kodėl mūsų lietuviai taip nemyli savo Tėvynės
Lietuvos?
Grįžtant man patiko vakarėjančios Marijampolės vaizdas ir supratau, jog anksčiau net nesu
pastebėjus tikro Lietuvos grožio.“
Kelionė buvo smagi ir įsimintina, ji leido naujomis akimis pažvelgti į savo šalį- Lietuvą.