VGK darbo reglamentas 2019-2020 m.
Patyčių dėžutės instrukcija
Psichoaktyvios medžiagos, jų vartojimo prevencija
Dainora Lūžaitė / 2020 m. 20 sausio d.
                       Psichoaktyvios medžiagos, jų vartojimo prevencija

Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos ir elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos (neteisėtai vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos – narkotikai), bet ir alkoholis, nikotinas, kofeinas, raminamieji, migdomieji vaistai.    

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija – priemonės, skirtos užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, kurios apima žinių apie šių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes teikimą, neigiamų nuostatų apie jų vartojimą formavimą, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių ugdymą. 

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija yra itin svarbi, nes šios medžiagos sukelia tiek priklausomybę, tiek fizines ir psichines ligas, socialines problemas, padidina sužalojimų riziką. 

Pastaraisiais metais Lietuvoje daug rašoma, kalbama ir diskutuojama apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir vykdomas prevencijos priemones, kurios padeda ne tik užkirsti kelią šių medžiagų vartojimui, bet ir siekia užtikrinti vaiko teises, saugumą ir sudaro tinkamas sąlygas vaikų socializacijai. Kviečiu Jus pasidomėti plačiau. 





Daugiau informacijos rasite prisegtame priede (Kodėl vaikai gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, pirmasis žingsnis psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijoje – tėvų bendravimas su vaikais, naudingos nuorodos)
Tėvystės įgūdžių stiprinimo grupė!!!
Elektroninė „Patyčių dėžutės“ platforma
Tokius ir panašius žodžius mokyklose kasdien išgirsta tūkstančiai mokinių, tampančių patyčių aukomis: jų už patyčiasdažniausiai taip ir neatsiprašoma.

Patyčias patiriantis vaikas išgyvena atskirtį ir baimę, o norą pasipriešinti slopina nerimas, kad tai tik pabloginspadėtį. Patyčios neretai panašios į menką kibirkštį, vėliau virstančią ištisu gaisru – ilgalaikėmis psichologinėmis traumomis bei skausmingomis netektimis.

Siekiant efektyvesnių kovos prieš patyčias priemonių, sukurta pedagogams, mokiniams ir jų tėvams skirta elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“. Tai papildoma ir mokiniams patogi priemonė išsipasakoti, kai kiti pranešimo apie patyčias būdai nepriimtini dėl baimės būti identifikuotais ar tapti skundikais.

Šiuo laišku kviečiame pasitelkti šią naują, jau mokyklų išbandytą kovos su patyčiomis priemonę  – nelikite abejingi, pasinaudokite elektronine „Patyčių dėžutės“ platforma, leidžiančia greičiau ir efektyviau užkirsti kelią patyčioms!

Gripas ar peršalimas?
Aiste Matulaitytė / 2019 m. 4 gruodžio d.
Peršalimo ligos – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų žiemos sezono metu. Peršalimas dažnai dėl simptomų panašumo yra maišomas su gripu. Gripas – tai daug rimtesnė liga, kuri netinkamai gydoma gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu atskirti šias dvi ligas ir laiku pradėti tinkamą gydymą. Taigi, kaip atskirti peršalimą nuo gripo? Ir kaip apsisaugoti nuo gripo?


Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius
Medeina Bleizgytė / 2019 m. 2 gruodžio d.
Suaugusieji neretai susiduria su situacijomis, kuriose norėtųsi papildomos informacijos apie atžalų tinkamą auginimą, auklėjimą, esamų problemų sprendimų būdus, taip pat nuolat ieško aiškumo – ką išgyvena, patiria bei jaučia mano vaikas ir kaip aš galiu jam padėti? 

Jei kyla klausimų, susijusių su smurto ir agresijos tema, ar kaip padėti vaikams lengviau išgyventi artimųjų mirtį, tėvų skyrybas, augintinio netektį, persikraustymą ir kitas permainas, kaip spręsti problemas, susijusias su paauglio netinkamu elgesiu ar kaip tėveliams bei mamytėms pasirūpinti patiems savimi bei daugelį kitų, čia nepaminėtų klausimų, siūlome rekomenduojamų knygų tėvams ir globėjams sąrašą.

Paspaudę ant apačioje prikabintos nuorodos, rasite knygų sąrašą bei kiekvienos knygos aprašymą.
Smurto ir agresijos formos
Medeina Bleizgytė / 2019 m. 22 lapkričio d.
 Vieni mokslininkai teigia, kad agresija – įgimta savybė, kurios šaknys grynai biologinės (anatominiai, fiziologiniai, biocheminiai veiksniai). Kiti tvirtina, kad polinkis į agresiją sąlygojamas įpročių, įgautų bendraujant su kitais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais, arba stebint televizijos programas, kino filmus, demonstruojančius prievartą. Žvelgiant iš kompromisinio požiūrio taško, tikėtina, kad tiek prigimtis, tiek išmokimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų elgesiui, taip pat ir vaikų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog neretai vaikai smurtauti išmoksta, stebėdami suaugusiųjų elgesį. Kalbant apie smurtą ir agresiją, vertėtų žinoti, jog ne tik sukeltas fizinis skausmas yra smurto pavyzdys. Dažnai vaikus auginantys suaugusieji net nežino, jog jų elgesys yra viena iš smurto formų.
Todėl labai svarbu susipažinti su galimomis smurto prieš vaikus formomis , nes tai gali turėti neigiamų, negrįžtančių pasekmių vaiko gyvenime.   Apie galimas smurto prieš vaikus formas, agresijos pasekmes bei kultūros įtaka suvokimui apie smurtą, skaitykite, paspaudę nuorodą ant dviejų dalių straipsnio!

Rekomendacijos tėvams, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje
Medeina Bleizgytė / 2019 m. 21 lapkričio d.
Internetas ir kitos informacinės technologijos yra vaikų socializacijos  įrankiai. Naudodamiesi jomis vaikai siunčia elektroninius laiškus, žinutes, kuria savo svetaines, dalijasi patirtimi socialiniuose tinkluose, aktyviai dalyvauja pokalbių kambariuose vykstančiose diskusijose ir pasisako forumuose. Deja, vaikai gali ne tik įgyti naudingos ir įdomios patirties, bet ir susidurti su nemaloniomis situacijomis. 

Žinoma, kad realiame gyvenime patiriamos patyčios gali turėti rimtų ir ilgalaikių padarinių: gali mažėti vaiko pasitikėjimas savimi, kilti pyktis dėl išgyventos neteisybės, atsirasti noras praleidinėti pamokas, vengti eiti į mokyklą, gali prastėti vaiko akademiniai rezultatai. Elektroninių patyčių padariniai gali būti dar sudėtingesni, nes patyčios virtualioje erdvėje vyksta 24 valandas per parą, informacija labai greitai plinta ir paprastai sunkiai pašalinama iš virtualios erdvės. Susidūrus su elektroninėmis patyčiomis vaikui būtina jo artimų žmonių pagalba. 

Kartais tėvai mano, jog jeigu vaikas leidžia laiką namie ir naudojasi kompiuteriu neišeidamas iš savo kambario, jis yra saugus ir jam nieko negali atsitikti. Tačiau vaikas gali patirti patyčias net neišeidamas iš namų. Taigi svarbu domėtis tuo, ką vaikas veikia būdamas virtualioje erdvėje. Kartais tėvų domėjimąsi vaikai gali vertinti kritiškai – „tai ne tavo reikalas“. Tačiau tėvų pareiga yra užtikrinti savo vaikų saugumą tiek realiame gyvenime, tiek virtualiame pasaulyje.     


Prisegtame faile pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje bei nurodomos pagalbos galimybės, susidūrus su patyčiomis virtualiame pasaulyje! 
Darbo laikas
Savaitės diena Darbo laikas Pietų pertrauka
Pirmadienis 7:00 – 15:00; 16:30- 19:45 12:00 – 12:30
Antradienis 7:00 – 15:00; 16:30-19:45 12:00 – 12:30
Trečiadienis 7:00 – 20:00 12:00 – 12:30, 17:30-18:00
Ketvirtadienis 7:00 – 20:00 12:00 – 12:30, 17:30-18:00
Penktadienis 7:00 – 19:30 12:00 – 12:30, 17:30-18:00
2021 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas