Smurto ir patyčių prevencijos lankstinukas
“Vaikų linija” – pagalba vaikui ir paaugliui internete
VAIKAMS IR PAAUGLIAMS
Labas!
Jei susidūrei su sunkumais, nesutari su draugais, tėvais ar mokytojais, patiri prievartą, patyčias,
jautiesi vienišas ar nori su kuo nors pasitarti:
•skambink mums nemokamu telefono numeriu 116 111;
•susisiek su mumis internetu;
•diskutuok su bendraamžiais.
Atsimink, kad mūsų teikiama pagalba yra:
Anonimiška – paskambinus ar parašius į „Vaikų liniją“, Tau nereikia prisistatyti;
Konfidenciali – tai, ką mums papasakosi, neišeis už mūsų tarnybos ribų – tai reiškia, kad niekas kitas
nesužinos, apie ką Tu kalbėjai ar mums parašei;
Nemokama – pagalba tiek telefonu, tiek internetu yra nemokama.
Daugiau apie „Vaikų linijos“ teikiamą pagalbą gali sužinoti skyreliuose „Pagalba internetu“, „Pagalba
telefonu“ bei „Diskutuok su bendraamžiais“, o skiltyje „Aktualios temos“ gali rasti naudingos informacijos
įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie draugystę, patyčias, brendimą, kt.
Jeigu ieškai papildomos pagalbos, nes:
•patiri smurtą mokykloje ar namuose ir nori, kad kažkas įsikištų;
•esi neprižiūrimas;
•stebi kaip kitas vaikas yra skriaudžiamas;
•norėtum gauti specifinės socialinės ar teisinės informacijos
„Vaikų linijos“ konsultantai gali Tavo skambutį sujungti su kita tarnyba – „Pagalbos vaikams linija“
(Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje), kurios specialistai galės inicijuoti tolesnę
pagalbą, palaikyti su Tavimi ryšį problemos sprendimo metu ar atsakyti į Tau rūpimus klausimus.
Tu mums rūpi!
PATYČIOS IR SMURTAS. KĄ TĖVAI TURĖTŲ ŽINOTI?
Egle Juraityte / 2016 m. gruodžio 27 d.
Straipsnis parengtas remiantis VAIKŲ LINIJOS, šalies mokyklų ir mūsų mokyklos veiklos patirtimi
VAIKŲ LINIJOS nemokamas telefonas – pagalba vaikui telefonu – 116 111 Gali net neprisistatyti: jei
esi vienišas, išklausys, patars, kaip reaguoti patyrus patyčias ar smurtą.
Patyčios ir smurtas – tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar
psichologinį skausmą. Mokyklose tyčiojamasi ir smurtaujama dėl įvairių priežasčių: vaikai mėgsta žeminti
vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius, mergaitės vis dažniau naudoja
fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų.
Ant bendraamžių spjaudantys, jaunesniuosius reketuojantys, internetiniuose puslapiuose iš draugių
besityčiojančios moksleivės, vis dažnesni mokyklos gyvenimo incidentai. Jau nestebina, kai vyresnieji
akiplėšiškai iš eilių mokyklų valgyklose išstumia mažesniuosius, užgaulioja ne tik bendraamžius, bet ir
valgyklų darbuotojus, valytojus, budinčius mokytojus, administracijos darbuotojus, niokoja bendraklasių
daiktus.
Pasitaiko atvejų, kai nuskriaudžiamas draugas vien dėl to, kad jis gavo geresnį pažymį arba nebėgo
iš pamokų kartu su kitais. Vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų pasakojimų apie paauglių žiaurumą ir
patyčias mokyklose, vis „originaliau“ smurtaujančius bendraamžius, galima išgirsti iš socialinių pedagogų,
iš mokytojų o taip pat ir iš pačių mokinių. Nors mokiniai tai dažnai slepia, jie nenori būti ”skundikais”.
Neretai smurtaujantys ir besityčiojantys iš kitų mokiniai net nesigaili dėl savo poelgių.
POŽYMIAI, PADEDANTYS ATPAŽINTI VAIKĄ PATYRUSĮ
PATYČIAS ARBA SMURTĄ
• Elgesio pasikeitimas;
• Dirglumas;
• Emocijų protrūkiai;
• Sumažėjęs susidomėjimas tuo, kas vyksta jo gyvenime;
• Bejėgiškumas;
• Sutrikęs miegas ir apetitas;
• Apatija.
KO TĖVAI GALI IŠMOKYTI VAIKUS, KAD APSISAUGOTŲ NUO PATYČIŲ IR SMURTO
• Kalbėkite su vaikais apie tai, kas yra asmeninis saugumas, kam jis reikalingas.
• Drąsinkite vaikus kalbėti apie tai, kas nesiseka, nes tai leis vaikui žinoti, kad tėvai myli ir priima tokį,
koks yra, nepaisant kas būtų nutikę.
• Kalbėkite apie tai, kad kiekvieno žmogaus kūnas priklauso tik jam. Niekas neturi teisės jo liesti,
skaudinti ar žeisti.
• Pasakykite, jog žinote, kad vaikas nėra kaltas, jeigu jį kažkas skriaudė, mušė ar tvirkino.
• Padėkite vaikui atskirti gerus ir blogus prisilietimus (lytinį priekabiavimą).
• Mokinkite savo vaiką pasakyti “Ne” ir “Stop” ir dėl to nesijausti nejaukiai.
• Mokinkite vaiką nusistatyti ribas.
• Kalbėti apie tai, kad vaikas, patiriantis fizinį ar psichologinį smurtą , nėra atsakingas už smurtautojo
elgesį.
• Mokinkite vaiką kiekvienoje situacijoje atrasti po 3-5 galimus sprendimo – atsako į smurtaujantį elgesį
modelius.
• Padėkite vaikams užpildyti sąrašą, kuris gali praversti tada, kai vaikas pasijaučia nesaugus: trys
draugai, kuriais galiu pasitikėti; trys suaugę žmonės mokykloje, kuriais galiu pasitikėti; trys šeimos nariai,
kuriais galiu pasitikėti; žaislai ar dienoraštis – kuo galiu pasitikėti.
• Mokinkite savo vaiką ieškoti pagalbos. Nelikite smurto ir patyčių situacijoje vieni. Jeigu smurtas,
patyčios patiriamos mokykloje, praneškite apie tai auklėtojui, soc. pedagogui, psichologui,
pavaduotojoms ugdymui ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitikite.
Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas
Akivaizdu, kad vaikams trūksta tėvų dėmesio. Tėvai dažnai teisinasi, kad jie daug dirba, pervargsta,
todėl mažai dėmesio skiria savo vaikams. Dar liūdniau, jeigu vaiką augina vienas iš tėvų (kai tėvai
išsiskyrę arba vienas jų dirba užsienyje). Didesnių problemų iškyla ir tuomet, kai į užsienį išvykę dirbti
tėvai savo atžalas palieka seneliams. Aišku, kad vaikai lieka be tinkamos priežiūros. Tuomet problemos
paaštrėja. Daugybė pavyzdžių rodo, kad vaikai po tėvų skyrybų, arba išvykimo dirbti į užsienį pasikeičia
neatpažįstamai: tampa agresyvūs, pikti ir nejautrūs kitam. Mokykla negali atstoti nei tėčio nei mamos.
Nors kai kurie tėveliai to norėtų.
Vaikui reikia, kad jį išklausytų ir išgirstų bei patartų artimas žmogus, o ne tik klasės auklėtojas ar
socialinis pedagogas.
Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas!
• Aptarkite su savo vaiku mokyklos disciplinos tvarką. Parodykite, kad gerbiate mokyklos vidaus tvarkos
taisykles, mokytojus, auklėtojus ir padėkite vaikui suprasti, kodėl reikia elgtis būtent taip.
• Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
• Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose,
mokykloje ir pan.
• Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą.
• Mokykite savo vaiką spręsti problemas ne smurtu.
• Atkreipkite dėmesį į bet kokį savo vaiko elgesį, keliantį nerimą.
• Būkite atviri bendraudami su savo vaiku.
• Išklausykite savo vaiką, jei jis dalijasi savo rūpesčiais.
• Būkite įsitraukę į savo vaiko mokyklos gyvenimą, bendraukite su jo mokytojais, bei kartu spręskite
problemines situacijas išklausant abi puses, lankykitės susirinkimuose.
• Nuolat palaikykite santykius su vaiko klasės auklėtoju.
Žinoma, vaikai visur lieka vaikais: mokiniai varžosi dėl populiarumo, įvairiais metodais bando
užkariauti aplinkinių dėmesį ir pagarbą. Mokykloje „populiariais“ vadinami puikios išvaizdos, savimi
pasitikintys ir brangiais rūbais apsirengę moksleiviai, kurie bendrauja tarpusavyje ir į savo ratą priima tik
panašius į save vaikus. Sparčiai ryškėja tendencija – bendrauti su savo socialinio ir turtinio statuso
vaikais, kitus tiesiog ignoruojant. Dalis mokinių siekia išskirtinumo įdomia apranga, šukuosena, kiti –
sportiniais muzikiniais ar meniniais pasiekimais. Dažnai demonstruojama agresija mokytojų ir bendraamžių
atžvilgiu ar demonstratyvus Mokinių taisyklių ignoravimas – tai dar vienas būdas išsikovoti populiarumą,
patraukti dėmesį.
Patyčios ir smurtas – tai nėra vien mokyklos problema. Bendromis jėgomis reikia ieškoti išeičių, kad
vaikai būtų saugūs. Siautėjantys paaugliai turi rūpėti visiems: tėvams, mokytojams, savivaldybei…. Tik
bendromis jėgomis galima pasiekti rezultato.
O kol kas lieka tik žavėtis tais tėveliais, kurie neskuba dėl visų problemų kaltinti mokyklos, ne bėga
nuo problemų, kurios kyla auginant ir auklėjant savo vaiką, o nepaisydami galimų sunkumų ryžtasi
bendradarbiauti su mokytojais, auklėtojais, mokyklos specialistais, direktoriaus pavaduotojais ugdymui.
Svarbu bendradarbiauti su mokykla ir kitais tėvais. Kai tėvai žino, kokia situacija klasėje, problemą
galima pastebėti labai anksti ir imtis ją spręsti greitai bei efektyviai. Kokiam vaidmenyje bebūtų vaikas –
skriaudėjo, nukentėjusiojo ar stebėtojo – pagrindinė tėvų funkcija, sprendžiant patyčių situaciją – tai
tinkamas mokyklos darbuotojų informavimas.
Pagalbos tėvai, mokiniai gali sulaukti iš mūsų mokyklos specialistų – psichologių, soc. pedagogių,
direktoriaus pavaduotojų ugdymui, direktoriaus ir, be abejo, klasės vadovų. Galima kreiptis į mokytoją,
jei patyčios vyksta to mokytojo klasėje, ar, pvz., kreiptis į kūno kultūros mokytoją, jei tai vyksta sporto
salėje ar persirengimo kambariuose.
Kartais tėvai vengia kreiptis į mokyklos darbuotojus dėl vaiko sunkumų. Rekomenduojama tėvams į
patyčių prevencinę veiklą įsitraukti kuo anksčiau. Skatinu nebijoti viešai parodyti problemas, apie jas
kalbėtis, nes kitaip pasekmes gali būti skaudžios mums visiems.
Vaikai seka tėvų pavyzdžiu
Informacinis leidinys tėvams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją. (44 p.) Atverskite
naują puslapį spausdami rodyklėlę žemyn.
VAIKO PROBLEMOS. Kur kreiptis pagalbos?
Augindami vaiką tėvai dažnai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis vaiko problemomis. Daugelį tų
problemų tėveliai sėkmingai išsprendžia, tačiau būna atvejų, kuomet vaiko problemos yra išties rimtos
arba pernelyg užsitęsusios ir tėvams vieniems niekaip nepavyksta su jomis susidoroti. Tokiu atveju
pravartu kreiptis į specialistus.
• VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras. Įvairiapusė (psichologinė,
socialinė, medicininė) pagalba vaikams, paaugliams ir jų tėvams. Kreipiantis reikalingas gydytojo
siuntimas. Vaiko raidos centre yra suteikiamos nemokamos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos.
Daugiau informacijos www.raida.lt
• VšĮ Paramos vaikams centras. Teikia psichologinę, psichiatrinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
Daugiausiai yra orientuojamasi į prievartą patyrusius vaikus ir siekiama padėti jiems įveikti
traumuojančios patirties pasekmes. Daugiau informacijos www.pvc.lt ir www.vaikystebesmurto.lt •
VšĮ Saugaus vaiko centras. Psichologinė pagalba vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Vaikus ir paauglius
konsultuoja dėl mokymosi, elgesio, bendravimo, emocinių problemų, teikia pagalbą krizėje esantiems,
prievartą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms. Daugiau informacijos www.saugus-vaikas.lt
• Šeimos santykių institutas. Teikia individualią bei grupinę pagalbą suaugusiems ir vaikams įvairių
sunkumų atvejais, konsultuoja sutrikusių santykių šeimoje klausimais, teikia medikamentinę pagalbą.
Daugiau informacijos www.ssinstitut.lt
• Jaunimo Psichologinės Paramos Centras. Centre dirba budintis psichologas, kuris: – teikia pirminę,
nemokamą psichologinę pagalbą; – organizuoja skubią pagalbą psichologinių krizių atvejais; – padeda
rasti informaciją apie tolimesnės pagalbos galimybes; – tarpininkauja susisiekiant su reikiamais
specialistais ar įstaigomis. Konsultacijos nemokamos, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų
nėra. Daugiau informacijos www.jppc.lt
• Psichikos sveikatos centrai paprastai yra įsikūrę poliklinikose kaip atskiras jų skyrius. Juose vykdoma
pirminė psichikos sveikatos priežiūra, tai reiškia, kad medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba
teikiama ambulatoriškai – pacientai gyvena savo namuose, o iš anksto užsiregistravę ir atvykę į PSC,
gali gauti jiems reikalingas paslaugas. PSC teikiamos pagalbos įvairovė priklauso nuo to, kiek ir kokie
specialistai dirba centre. Įprastai PSC dirba psichologų, gydytojų psichiatrų, socialinių darbuotojų,
psichikos sveikatos slaugytojų komanda (komandos specialistų skaičius priklauso nuo rajono gyventojų
skaičiaus). Šios pagalbos galimybės yra visose savivaldybėse ir gali būti prieinamos visiems Lietuvos
gyventojams. Daugiau informacijos www.vpsc.lt
• Pedagoginės psichologinės tarnybos ─ tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę
pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir
joje veikiančioms švietimo ir vaikų globos įstaigoms. Tarnyboje teikiamos psichologo, specialiojo
pedagogo ir logopedo paslaugos. Kai kuriose tarnybose dirba ir vaikų psichiatrai. Pedagoginė
psichologinė pagalba to paties miesto ar rajono, kuriame yra tarnyba, vaikams bei jų tėveliams, yra
nemokama. Vilniaus miesto psichologinė – pedagoginė tarnyba A. Vivulskio g. 2A. Daugiau informacijos
www.vilniausppt.lt
• Vaikų linija ─ tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, į kurią jie gali kreiptis dėl pačių
įvairiausių jiems iškylančių sunkumų, pavyzdžiui, dėl patiriamos prievartos, patyčių, nesutarimų su tėvais,
bendraamžiais, išgyvenant netektį, galvojant apie savižudybę, arba kai tiesiog norisi kažkam
išsipasakoti. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis pagalbos skambindami nemokamu telefonu ar rašydami laiškus.
Daugiau informacijos www.vaikulinija.lt
PATYČIŲ PREVENCIJOS IR INTERVENCIJOS VYKDYMO VILNIAUS MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE TVARKOS APRAŠAS
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės
Administracijos direktoriaus
2016 m. birželio 30 d.
įsakymu Nr. 30-1602
PATYČIŲ PREVENCIJOS IR INTERVENCIJOS VYKDYMO VILNIAUS MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos
aprašo (toliau – tvarkos aprašas) paskirtis – padėti mokykloms užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią
smurto, prievartos apraiškoms aplinką, kuri yra psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugi.
2. Tvarkos aprašas nustato patyčių stebėsenos, prevencijos ir intervencijos vykdymą Vilniaus miesto
bendrojo ugdymo mokyklose.
3. Remiantis tvarkos aprašu kiekviena mokykla parengia ir patvirtina savo patyčių prevencijos ir
intervencijos vykdymo tvarką (toliau – Mokyklos tvarkos aprašas), papildo mokyklos vidaus veiklos ir
kitus dokumentus, padedančius užtikrinti tinkamą patyčių prevencijos ir intervencijos įgyvendinimą
mokykloje.
4. Tvarkos aprašas remiasi šiais principais:
4.1. į patyčias būtina reaguoti nepriklausomai nuo jų turinio (dėl socialinės padėties, lyties, seksualinės
orientacijos, negalės, religinės ar tautinės priklausomybės, išskirtinių bruožų ar kt.) ir formos;
4.2. kiekvienas mokyklos administracijos atstovas, mokytojas, švietimo pagalbos specialistas ar kitas
darbuotojas, pastebėjęs ar sužinojęs apie patyčias, turi reaguoti ir stabdyti;
4.3. veiksmų turi būti imamasi visais atvejais, nepriklausomai nuo pranešančiųjų apie patyčias amžiaus ir
pareigų bei nepriklausomai nuo besityčiojančiųjų ar patiriančių patyčias amžiaus ir pareigų.
5. Visi mokyklos bendruomenės nariai (mokiniai, administracijos atstovai, mokytojai, švietimo pagalbos
specialistai, tėvai (globėjai, rūpintojai), kiti darbuotojai) turi būti supažindinti su mokyklos patyčių
prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarka, ją įgyvendinančiais dokumentais ir patvirtinti tai savo
parašu.
6. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
6.1. patyčios – tai psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės tyčiniai,
pasikartojantys veiksmai siekiant pažeminti, įžeisti, įskaudinti ar kaip kitaip sukelti psichologinę ar fizinę
žalą kitam asmeniui. Patyčios gali būti tiesioginės (atvirai puolant ir/ar užgauliojant) ir/ar netiesioginės
(skaudinant be tiesioginės agresijos):
6.1.1. žodinės patyčios: pravardžiavimas, grasinimas, ujimas, užgauliojimas, užkabinėjimas, erzinimas,
žeminimas ir kt.;
6.1.2. fizinės patyčios: mušimas, spardymas, spaudimas, dusinimas, užkabinėjimas, turtinė žala ir kt.;
6.1.3. socialinės patyčios: socialinė izoliacija arba tyčinė atskirtis, gandų skleidimas ir kt.;
6.1.4. elektroninės patyčios: skaudinančių ir gąsdinančių asmeninių tekstinių žinučių ir/ar paveikslėlių
siuntinėjimas, viešų gandų skleidimas, asmeninių duomenų ir komentarų skelbimas, tapatybės
pasisavinimas siekiant sugriauti gerą vardą arba santykius, pažeminti ir kt.
6.2. patyčias patiriantis vaikas – mokinys, iš kurio yra tyčiojamasi;
6.3. besityčiojantysis – mokinys ar suaugęs, inicijuojantis patyčias ir/ar prisidedantis prie jų;
6.4. patyčias patiriantis suaugęs – administracijos atstovas, mokytojas, švietimo pagalbos specialistas
ar kitas darbuotojas, iš kurio tyčiojasi mokinys (-iai);
6.5. patyčių stebėtojas – mokinys, matantis ar žinantis apie patyčias;
6.6. patyčių prevencija – veikla, skirta patyčių rizikai mažinti imantis mokyklos bendruomenės narių
(vaikų, administracijos atstovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų darbuotojų, tėvų (globėjų,
rūpintojų) švietimo, informavimo ir kitų priemonių;
6.7. patyčių intervencija – visuma priemonių, taikomų visiems patyčių dalyviams (patiriantiems,
besityčiojantiems, stebėtojams), esant poreikiui įtraukiant mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus);
6.8. patyčių prevencijos ir intervencijos stebėsena – patyčių situacijos mokykloje stebėjimas renkant,
analizuojant faktus ir informaciją, svarbią šio reiškinio geresniam pažinimui bei valdymui, reiškinio
tolesnės raidos ir galimo poveikio prognozavimas.
7. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu,
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
įstatymu, kitais įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais.
II. PATYČIŲ STEBĖSENA IR PREVENCIJA MOKYKLOJE
8. Patyčių prevencija ir intervencija yra svarbi mokyklos veiklos dalis, kurios planavimu, organizavimu ir
stebėsena rūpinasi mokyklos vadovas, vaiko gerovės komisijos nariai, klasių vadovai ar kuratoriai, o ją
vykdo visi mokyklos bendruomenės nariai.
9. Mokyklos vadovas yra atsakingas už Mokyklos tvarkos aprašo parengimą ir vykdymą, už stebėsenos
rezultatais paremto kasmetinio mokyklos patyčių prevencijos priemonių plano parengimą, pristatymą
mokyklos bendruomenei ir vykdymą.
10. Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos įgyvendinimą koordinuoja ne mažiau kaip trys
atsakingi asmenys. Mokyklos vadovas jais paskiria vaiko gerovės komisijos narius ir/ar kitus asmenis ir
patvirtina Mokyklos tvarkos apraše, kurie kasmet:
10.1. inicijuoja anoniminę vaikų apklausą ir apibendrina jos rezultatus;
10.2. surenka apibendrintus duomenis iš klasių vadovų ar kuratorių dėl mokykloje fiksuotų pranešimų apie
patyčias ir atlieka jų analizę (ne rečiau kaip kartą per pusmetį);
10.3. remiantis apklausos ir pranešimų apie patyčias analizės duomenimis rengia patyčių prevencijos ir
intervencijos priemonių planą;
10.4. aptaria turimą informaciją, svarsto prevencijos ir intervencijos priemonių taikymo plano turinį vaiko
gerovės komisijos posėdyje;
10.5. teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl patyčių prevencijos ir intervencijos priemonių įgyvendinimo
mokykloje, mokyklos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo patyčių prevencijos ar intervencijos srityje ir
kitais klausimais;
10.6. teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl Mokyklos tvarkos aprašo tobulinimo;
10.7. atlieka kitus mokyklos patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkoje numatytus veiksmus.
11. Klasės vadovai ar kuratoriai kasmet išanalizuoja ir apibendrina turimus pranešimus apie patyčias,
informuoja vaiko gerovės komisijos narius, koordinuojančius vykdymo tvarką, apie prevencijos,
intervencijos taikomų priemonių rezultatus klasėje, teikia kitą svarbią informaciją, susijusią su patyčiomis.
III. PATYČIŲ INTERVENCIJA MOKYKLOJE
12. Visais įtariamų ir realių patyčių atvejais kiekvienas mokyklos administracijos atstovas, mokytojas ar
švietimo pagalbos specialistas, kitas darbuotojas reaguodamas:
12.1. įsikiša įtarus ir/ar pastebėjus patyčias – nutraukia bet kokius tokį įtarimą keliančius veiksmus;
12.2. primena mokiniui, kuris tyčiojasi, mokyklos nuostatas ir elgesio taisykles;
12.3. esant pagalbos mokinio sveikatai ir gyvybei reikalingumui, kreipiasi į pagalbą galinčius suteikti
asmenis (tėvus (globėjus, rūpintojus) ar mokyklos darbuotojus) ar institucijas (pvz., policija, greitoji
pagalba);
12.4. informuoja klasės vadovą ar kuratorių apie įtariamas ir/ar įvykusias patyčias;
12.5. atlieka kitus Mokyklos tvarkos apraše numatytus veiksmus.
13. Mokyklos administracijos atstovo, mokytojo, švietimo pagalbos specialisto ar kito darbuotojo
veiksmai įtarus ir/ar pastebėjus elektronines patyčias ar gavus apie jas pranešimą:
13.1 išsaugo vykstančių elektroninių patyčių įrodymus ir nedelsiant imasi visų reikiamų priemonių
elektroninėms patyčioms sustabdyti;
13.2. įvertina grėsmę mokiniui, jo sveikatai ir esant poreikiui kreipiasi į pagalbą galinčius suteikti asmenis
(tėvus (globėjus rūpintojus) ar mokyklos darbuotojus) ar institucijas (pvz., policija, greitoji pagalba);
13.3. surenka informaciją apie besityčiojančių tapatybę, dalyvių skaičių ir kitus galimai svarbius faktus;
13.4. informuoja klasės vadovą ar kuratorių apie elektronines patyčias ir pateikia įrodymus (išsaugotą
informaciją);
13.5. atlieka kitus Mokyklos tvarkos apraše numatytus veiksmus.
14. Klasės vadovas ar kuratorius gavęs informaciją apie įtariamas ir/ar įvykusias patyčias:
14.1. užpildo pranešimo apie patyčias formą;
14.2. organizuoja individualius pokalbius su patyčių dalyviais, informuoja jų tėvus (globėjus, rūpintojus),
esant poreikiui kviečia mokinių tėvus dalyvauti pokalbiuose;
14.3. atlieka kitus Mokyklos tvarkos apraše numatytus veiksmus.
15. Klasės vadovas ar kuratorius nesiliaujant patyčioms ar esant sudėtingesniam patyčių atvejui
kreipiasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją ar konkrečius Mokyklos tvarkos apraše nurodytus asmenis ir
perduoda surinktus faktus apie netinkamą elgesį.
16. Mokyklos vaiko gerovės komisija (ar konkretūs Mokyklos tvarkos apraše nurodyti asmenys) įvertinusi
turimą informaciją:
16.1 numato veiksmų planą, supažindina su jo nevykdymo pasekmėmis skriaudėją ir jo tėvus (globėjus,
rūpintojus) esant poreikiui koreguoja veiksmų planą;
16.2. informuoja mokyklos vadovą apie esamą situaciją;
16.3 atlieka kitus mokyklos tvarkos apraše numatytus veiksmus.
17. Mokiniui pasityčiojus iš administracijos atstovo, mokytojo, švietimo pagalbos specialisto ar kito
darbuotojo asmuo pastebėjęs ir/ar įtaręs patyčias turėtų informuoti mokyklos vadovą, kuris imasi
Mokyklos tvarkos apraše ar kituose mokyklos dokumentuose numatytų veiksmų.
18. Administracijos atstovui, mokytojui, švietimo pagalbos specialistui ar kitam darbuotojui pasityčiojus
iš mokinio asmuo pastebėjęs ir/ar įtaręs patyčias turėtų informuoti mokyklos vadovą, kuris imasi
mokyklos tvarkos apraše ar kituose mokyklos dokumentuose numatytų veiksmų.
19. Mokyklos vadovas, sužinojęs apie mokyklos darbuotojo patiriamas patyčias arba mokyklos
darbuotojo tyčiojimąsi, privalo nedelsiant imtis priemonių, numatytų Mokyklos tvarkos apraše.
20. Kitiems patyčių dalyviams pagal individualius poreikius mokykloje teikiama švietimo pagalbos
specialistų ar pedagogų pagalba.
21. Tais atvejais, kai mokykloje nėra švietimo pagalbos specialistų ar yra kitos priežastys, dėl kurių
negali būti teikiama švietimo ar kita pagalba ar netikslinga ją teikti mokykloje, klasės vadovas ar
kuratorius ir/ar administracijos atstovas nukreipia mokinį ir jo tėvus (globėjus, rūpintojus) į Savivaldybės
švietimo pagalbos įstaigą.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Mokyklos, vykdančios ilgalaikes tikslines patyčių prevencijos programas ir turinčios sukurtą bei
veikiančią patyčių prevencijos ir intervencijos mokykloje tvarką, gali ir toliau ja remtis, jeigu joje
numatyti veiksmai bei nuostatos neprieštarauja šiam tvarkos aprašui ir jeigu pritaria mokyklos steigėjas.
23. Visi dokumentai, esantys mokinio asmens byloje, ir duomenys, susiję su mokiniu ir jo asmeniniu
gyvenimu, yra konfidencialūs ir naudojami tik tiek, kiek tai būtina atsakingiems fiziniams ar juridiniams
asmenims atlikti pavestas funkcijas, užtikrinti mokinio teises ir teisėtus interesus.
___________________________________
PATYČIOS – NETYLĖKIME, NEBIJOKIME!!!
Nėra nieko skaudžiau, kaip patirti patyčias: atstūmimą, nedraugavimą, ignoravimą, apkalbas,
pašaipas klasėje, mokykloje, perskaityti internetinėje erdvėje šlykščiausius keiksmažodžius apie save, ar
netgi tiesioginį fizinį smurtą: stumdymą, mušimą.
Tai mūsų visuomenės pūliniai. Nuo patyčių kenčiate ne tik Jūs, vaikai, bet labai dažnai kenčiame ir
mes, suaugę žmonės.
TODĖL NETYLĖKIME, KREIPKIMĖS PAGALBOS! Reikia apie tai kalbėti, reikia nebijoti patyčių
organizatorių keršto, nes kitaip jos, patyčios, niekad nesiliaus.
Bet kada mokykloje ne tik galite, bet net reikia apie patiriams patyčias pranešti mokytojams,
auklėtojams, psichologėms, socialinėms pedagogėms, administracijai. Tie, kurie tyčiojasi, kurie
organizuoja patyčias, labiausiai bijo viešumo.
Yra vaikams teikiama (net nebūtina prisistatyti, kas esate) pagalba ir telefonu, kur Jus išklausys,
patars, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje, padrąsins.
Tai – „VAIKŲ LINIJA“. Joje dirbantys savanoriai teikia konsultacijas ištisą parą. ĮSIRAŠYKITE Į SAVO
TELEFONUS JŲ NUMERIUS:
Nemokamas skambinimas visą parą iš visų telefonų:
Tel. Nr. 116 111
2018 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas