Tinkamas ekranų naudojimas
Virtualus pasaulis – realus poveikis. Džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Ekranas gali būti naudingu įrankiu tyrinėti, mokytis, kurti, bendrauti, bet, kaip ir gatvėje, vaikai čia gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Žalingas turinys, patyčios, sekstingas, viliojimas – tik dalis pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete. Mokykime vaikus tinkamų įgūdžių, kaip sudėtingame virtualiame pasaulyje elgtis saugiai. 

Ar žinote, koks turinys internete šiandien pasiekė Jūsų vaiką? Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais – įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus. 

Amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose: kodėl svarbu laikytis? Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus. 

Susitarimai dėl laiko prie ekranų – misija įmanoma. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai. Būkite vaikams pavyzdžiu, puoselėkite bendrą šeimos laiką be ekranų.   

Netinkamas seksualinis turinys ir prievarta internete. Vaikus gali neigiamai paveikti pornografinis turinys, seksualinis viliojimas, sekstingas (nuogo kūno video, nuotraukos, seksualinio turinio žinutės). Svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų amžių atitinkančią informaciją apie grėsmes internete ir pagalbos galimybes susidūrus su jomis. Jei vaikas papasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, reaguokite rimtai, išklausykite ir palaikykite jį, kreipkitės pagalbos. 

Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt
kaip apsaugoti vaikus – www.pvcmokymai.lt

Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.
Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės
Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. 

Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui ar paaugliui įveikti jį užklupusius sunkumus.

Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi? Dažniau pastebėkite ir atkreipkite vaiko dėmesį į dalykus, kurie jam sekasi ir priminkite konkrečius veiksmus, kurie padėjo sėkmingai susitvarkyti su iššūkiais praeityje. Padėkite rasti laiko tarp namų darbų užsiimti kūrybine veikla, pabrėžkite ne rezultatą, bet savybes ir pastangas, kurios padėjo kažką sukurti. Įtraukite vaiką ir paauglį į bendras šeimos veiklas.

Kaip mokyti vaiką nusiraminti? Užvaldžius stipriems jausmams, vaikai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai ir netinkamais būdais išreiškia emocijas. Pirmiausia išmokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti per pilvą. Tuomet galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 10 iki 1. Dar vienas būdas – galvoti apie raminančius dalykus. Nusiraminti padeda ir kalbėjimas mintyse – priminimas sau sustoti, nusiraminti ir pagalvoti, ką daryti toliau.

Kaip kurti artimą ryšį su vaiku? Daugiau kalbėkitės ir domėkitės vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais. Susitarkite dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku ir visą dėmesį skirsite tik jam. Kartu nuspręskite, kokias užduotis vaikas galėtų atlikti namuose. Tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi. Padėkite vaikui ir paaugliui susikurti dienos rutiną, kuri suteiks pastovumo ir saugumo jausmą.

Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą:
Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.
Kaip neprarasti savęs pasikeitusioje realybėje?
Pastarosiomis dienomis girdime daug pasimetimo, nerimo, išgyvenamo streso ženklų dėl kaimyninėje šalyje vykstančio karo.  Kaip neprarasti savęs pasikeitusioje realybėje? Kaip su patiriamomis sunkiomis emocijomis padėti susitvarkyti vaikams, jaunuoliams? Atliepdami šiuos poreikius, Vilniaus miesto savivaldybė organizuoja nemokamus seminarus  ugdytinių tėvams, kuriuose specialistai pateiks savo įžvalgas ir patarimus, kaip elgtis sudėtingose situacijosMokinių tėvams

Kovo 19 d. (šeštadienis) nuo 12.00 val. „Vaikų streso ir nerimo valdymas neįprastose situacijose“, lektorė Dalia Elena Mickevičiūtė, psichoterapeutė, vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė


Maloniai kviečiame dalyvauti, kartu esame ir galime būti dar stipresni!
Ankstyvųjų vaiko emocijų ir elgesio sutrikimų atpažinimas
Kaip reaguoti į agresyvų vaiko elgesį? Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais – reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistum kito. Padėkite vaikui nusiraminti ir paklauskite, koks jo nuomone, šioje situacijoje galėtų būti geriausias sprendimas.  

Kas padeda mažinti brolių ir sesių konfliktus? Vienas svarbiausių dalykų – pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas. Brolių ir sesių santykių darnai padeda, kai tėvai pastebi jų individualius poreikius ir gebėjimus, vienodai vertina už pasiekimus ir laimėjimus. 

Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Ankstyva pagalba neįkainojama, užkertant kelią paauglystėje prasidedantiems valgymo sutrikimams. 

Kaip padėti nerimaujantiems vaikams? Stiprų nerimą vaikai gali išgyventi dėl artimųjų ir savo sveikatos, atsiskaitymų mokykloje, santykių su draugais, bijodami apsikvailinti, patirti gėdą ar patyčias, dėl ateities nežinomybės ir daugelio kitų dalykų. Stiprus nerimas sutrikdo miegą, valgymą, trukdo susikaupti ar džiaugtis įprastai maloniais dalykais. Nerimaujantys vaikai gali būti išsiblaškę, atsiriboję, dirglūs, verksmingi, elgtis piktai. Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…“. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti. Padėkite vaikams išlaikyti kasdienę rutiną ir fizinį aktyvumą, daugiau laiko leiskite kartu, patikinkite, kad esate šalia.  

Kas padeda spręsti konfliktus? Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus  konflikto su vaikais ar paaugliais  sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų  deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų. Po konflikto visada svarbu pripažinti savo klaidas ir susitaikyti su vaiku ar paaugliu. 

Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt
Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.
Progimnazijoje dirba psichologai
Daiva Kirlienė

Psichologinės pagalbos sritis – 1 – 4 klasių mokinių, jų tėvų konsultavimas, metodinės pagalbos mokytojams ir tėvams teikimas, dalyvavimas prevencinėse programose. 
Kreiptis el. paštu: daiva.kirliene@mmazvydas.lt   

Justas Pleskys

Psichologinės pagalbos sritis – 5 – 6 klasių mokinių, jų tėvų konsultavimas, metodinės pagalbos mokytojams ir tėvams teikimas, dalyvavimas prevencinėse programose. 
Kreiptis el. paštu: justas.pleskys@mmazvydas.lt; 

Medeina Bleizgytė

Psichologinės pagalbos sritis – 7 – 8 klasių mokinių, jų tėvų konsultavimas, metodinės pagalbos mokytojams ir tėvams teikimas, dalyvavimas prevencinėse programose. 
Kreiptis el. paštu: medeina.bleizgyte@mmazvydas.lt
Nemokama psichologinė pagalba Vilniuje
Justas Pleskys / 2022 m. 2 kovo d.
Įvairios priežastys gali lemti Mūsų susilpnėjusią psichinę sveikatą, tačiau yra labai svarbu to neignoruoti ir su šiais sunkumais nelikti vieniems. Prašome Jūsų pasirūpinti savimi bei savo psichikos sveikata. Dalinamės svarbiausiai nemokamos psichologinės pagalbos kontaktais (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems). Išlikite ramūs, pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiai, pasidalinkite kontaktais su asmenimis, kuriems šiuo metu dėl susidariusios situacijos reikalinga psichologinė pagalba.
Progimnazijos psichologo funkcijos
Psichologinės pagalbos paskirtis – prevencinėmis priemonėmis stiprinti mokinių (vaikų) psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams (vaikams), mokytojams, kitiems švietimo įstaigos darbuotojams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Progimnazijos psichologo funkcijos:    
  • Įvertina mokinio (vaiko) raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko brandumą mokyklai Tarnyboje, mokykloje ar, esant žymiai ribotam asmens mobilumui dėl ligos ar patologinės būklės – asmens namuose. 
  • Siūlo ugdymo formą, būdus ir metodus, prireikus rekomenduoja teikti psichologinę pagalbą, rekomenduoja vaikui mokyklą. 
  • Konsultuoja specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius (vaikus), jų tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo, ugdymo organizavimo, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų prevencijos bei jų sprendimo klausimais, mokinius – jų polinkių ir gabumų klausimais.
  • Teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialistams ir tėvams (globėjams, rūpintojams) mokinio (vaiko) pažinimo, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių mokinių (vaikų) ugdymo bei jo organizavimo, įvairių psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimo klausimais, skleidžia ir diegia psichologijos mokslo naujoves. 
  • Formuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius (vaikus) ir jų ugdymą kartu su bendraamžiais. 
  • Inicijuoja, rengia ir įgyvendina prevencijos ir kitas programas, padedančias veiksmingiau ugdyti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius (vaikus), išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų ar jas spręsti.
  • Kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, o esant būtinybei – su kitomis institucijomis, bei stebi mokinius pamokų metu. 
  • Teikia informaciją apie mokinius (vaikus), turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, susijusiems su mokinių (vaikų) ugdymu, gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą. 
  • Atlieka mokyklose įvairius psichologinius tyrimus, pagal pateiktą mokyklos administracijos prašymą. 
  • Rengia metodines rekomendacijas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos, psichologinių problemų prevencijos klausimais.
Ekranų laikas vaikams
Medeina Bleizgytė / 2021 m. 15 kovo d.
Ekranų laikas vaikams – specialistų rekomendacijos

Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo. Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais: 

1. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. 

2. 2 – 5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais). 

3. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną. 

4. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan. 

5. Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas. 

Bet kokio amžiaus vaikams (beje, ir suaugusiems) svarbu: 
1. Valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais. 
2. Valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais. 
3. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų. 
4. Mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai. 
5. Kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. 

Vaikų psichikos ir fizinei sveikatai esminiai yra laiko prie ekranų ribojimas ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti galima naudotis elektroninėmis medijomis. Galima pasitelkti elektronines medijas kaip ugdymo priemonę, tačiau pats naudojimasis elektroninėmis medijomis neturi akivaizdžios teigiamos reikšmės vaikų raidai, neugdo geresnių mąstymo, kalbinių, atminties, dėmesio ar kitokių gebėjimų. Nuotolinio mokymo būtinybė neturi skatinti perteklinio ekranų naudojimo ugdant vaikus. Ypač svarbu pakankamai dėmesio skirti skaitymui ir rašymui nesinaudojant elektroninėmis medijomis, veiklai su realiais daiktais, tiesioginiam bendravimui. Kai tenka ilgesnį laiką naudotis ekranais, labai reikalingos įpročiu tapę pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos bei rankos, žiūrima į tolį per langą, ir pan. Ugdytojų ar tėvų vaidmuo ir pavyzdys formuojant tokius įpročius yra esminis. 

Parengė dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė 
Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetas
Rūpinimasis savimi NĖRA savanaudiškumas
Medeina Bleizgytė / 2020 m. 4 rugsėjo d.
Rūpinimasis savimi NĖRA savanaudiškumas: iš tuščios stiklinės neturėsi kuo dalintis!

Kviečiu tiek suaugusius, tiek jaunesnius rugsėjo mėnesį, vadovaujantis pateiktu kalendoriumi, treniruotis mylėti ir rūpintis savimi!
Kaip emociškai palaikyti vaikus karantinui baigiantis?
Paskutinėmis savaitėmis valdžios žmonės kalbėjo apie karantino atšaukimą. Buvo ir yra kuriami planai,
kaip „sušvelninti situaciją“, ir nors daugybė žmonių pajus palengvėjimą, šis metas yra susijęs ir su
netikrumu, iššūkiais bei neprognozuojamumu.
Labai svarbu, kad tėvai ir vaikai būtų sąmoningi, galvotų apie naują laiką (karantino pabaigą), ir kokią
įtaką šis metas gali turėti jiems. Kaip įveikti karantino švelnėjimo iššūkius? Kaip sėkmingai laviruoti tarp
besitęsiančių ir atšauktų ribojimų?
1. Atpažinkite pokyčius;
2. Kalbėkite su vaikais apie pokyčius, kuriuos jie patirs;
3. Planas „naujoms normoms“;
4. Būkite atviri visiems rūpesčiams;
5. Rūpinkitės savimi;
6. Užsiimkite savistaba ir žvelkite į ateitį.
Plačiau skaitykite prisegtame dokumente.
2022 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas