Vieni mokslininkai teigia, kad agresija – įgimta savybė, kurios šaknys grynai biologinės (anatominiai, fiziologiniai, biocheminiai veiksniai). Kiti tvirtina, kad polinkis į agresiją sąlygojamas įpročių, įgautų bendraujant su kitais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais, arba stebint televizijos programas, kino filmus, demonstruojančius prievartą. Žvelgiant iš kompromisinio požiūrio taško, tikėtina, kad tiek prigimtis, tiek išmokimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų elgesiui, taip pat ir vaikų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog neretai vaikai smurtauti išmoksta, stebėdami suaugusiųjų elgesį. Kalbant apie smurtą ir agresiją, vertėtų žinoti, jog ne tik sukeltas fizinis skausmas yra smurto pavyzdys. Dažnai vaikus auginantys suaugusieji net nežino, jog jų elgesys yra viena iš smurto formų.

Todėl labai svarbu susipažinti su galimomis smurto prieš vaikus formomis , nes tai gali turėti neigiamų, negrįžtančių pasekmių vaiko gyvenime.   Apie galimas smurto prieš vaikus formas, agresijos pasekmes bei kultūros įtaka suvokimui apie smurtą, skaitykite, paspaudę nuorodą ant dviejų dalių straipsnio!

Staripsnis I dalis

Straipsnis II dalis

Žinoma, kad realiame gyvenime patiriamos patyčios gali turėti rimtų ir ilgalaikių padarinių: gali mažėti vaiko pasitikėjimas savimi, kilti pyktis dėl išgyventos neteisybės, atsirasti noras praleidinėti pamokas, vengti eiti į mokyklą, gali prastėti vaiko akademiniai rezultatai. Elektroninių patyčių padariniai gali būti dar sudėtingesni, nes patyčios virtualioje erdvėje vyksta 24 valandas per parą, informacija labai greitai plinta ir paprastai sunkiai pašalinama iš virtualios erdvės. Susidūrus su elektroninėmis patyčiomis vaikui būtina jo artimų žmonių pagalba. 

Kartais tėvai mano, jog jeigu vaikas leidžia laiką namie ir naudojasi kompiuteriu neišeidamas iš savo kambario, jis yra saugus ir jam nieko negali atsitikti. Tačiau vaikas gali patirti patyčias net neišeidamas iš namų. Taigi svarbu domėtis tuo, ką vaikas veikia būdamas virtualioje erdvėje. Kartais tėvų domėjimąsi vaikai gali vertinti kritiškai – „tai ne tavo reikalas“. Tačiau tėvų pareiga yra užtikrinti savo vaikų saugumą tiek realiame gyvenime, tiek virtualiame pasaulyje.     

Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu gali būti tikras iššūkis. Bendravimas su vaiku yra esminis dalykas tėčiui ar mamai, o bendrauti su vaiku, kuriam būdingi dėmesio ir sensoriniai sunkumai, gali būti sunku. Toliau straipsnyje yra aprašomos strategijos, kaip sustiprinti šį emocinį ryšį:

    Jūsų šeima gali išlaikyti stiprius ryšius, rūpintis ir palaikyti vienas kitą, net ir tuomet, kai patiriate sunkumus. Tuo metu, iš tiesų, Jūsų ryšiai gali tapti dar stipresni, nei buvo anksčiau. Kalbėjimas apie sunkumus, ir kaip Jūs su tuo susitvarkote, gali atverti Jums akis. Pasidalijimas požiūriais ir sunkumų sprendimais gali suteikti labai daug jėgų! Rūpintis šeimos narių stabilumu, tvarka, grafikais, ir stipriais pagrindais nėra lengva. Visa tai sukelia daug netikrumo jausmų, ir tenka nešti didžiulę atsakomybę. Bet taip pat, tai yra nuostabi galimybė likti ryšyje vieni su kitais, kuria būtų gaila nepasinaudoti.

    Bendravimas yra santykių šeimoje pagrindas. Jis sustiprina šeimą, jos ryšius, sąsajas ir intymumą, kuriuo dalinatės vieni su kitais. Paverskite šeimą komforto, pasitikėjimo ir meilės dalybų namais.

  

    Daugybę metų vaikų psichologijos ir auginimo ekspertai dirbo ties tyrimais šioje srityje. Jie sutinka, kad idealiai tėvystei  yra būdingas autoritetingas stilius. Jį geriausiai atspindi apibūdinimas „treneris“. Tokiu būdu tėvai vadovauja vaikams ir skatina juos pasiekti tikrąjį savo potencialą.

    Patyčios yra agresyvi moksleivių veikla, į kurią yra įtraukta tikros arba suvokiamos grėsmės. Patyčios paprastai kartojasi, ir pasižymi tendencija su laiku plėtotis.  Besityčiojantys ir patyčias patiriantys vaikai gali patirti rimtas, ilgai trunkančias pasekmes. Yra svarbu atpažinti požymius, ar Jūsų vaikas netapo patyčių auka.

    Vyksta trijų rūšių patyčios – verbalinės, fizinės ir socialinės. Patyčios dažniausiai vyksta mokykloje ir internete. Deja, iš daugumos vaikų tyčiojosi, arba jie patys dalyvavo patyčiose. Bet kuri iš šių patirčių gali sukelti žalą visam gyvenimui. Vaikai, patiriantys patyčias, ne tik nukenčia akademiškai, bet ir ilgą laiką net ir suaugusiojo amžiuje kovoja su depresija ir nerimu. Būkite atidūs ženklams, Jūs galite įgalinti vaiką atsakyti efektyviai ir tinkamai.

    Kaip pradėti kalbėti apie patyčias? Geriausias laikas pradėti kalbėti apie patyčias yra pradinė mokykla. Svarbu, kad Jūsų vaikas žinotų, jog su Jumis gali pasikalbėti apie bet ką.

Kalbant apie mokymosi laiką ir organizavimą, tam tikros praktikos gali palengvinti visos šeimos gyvenimą. Visgi, kai kuriems patarimams prireiks, kad prisitaikytų kiti šeimos nariai.

Pilną straipsnį skaitykite prisegtame dokumente.