Internetas ir kitos
informacinės technologijos yra vaikų socializacijos įrankiai. Naudodamiesi
jomis vaikai siunčia elektroninius laiškus, žinutes, kuria savo svetaines,
dalijasi patirtimi socialiniuose tinkluose, aktyviai dalyvauja pokalbių
kambariuose vykstančiose diskusijose ir pasisako forumuose. Deja, vaikai gali
ne tik įgyti naudingos ir įdomios patirties, bet ir susidurti su nemaloniomis
situacijomis.
Žinoma, kad realiame
gyvenime patiriamos patyčios gali turėti rimtų ir ilgalaikių padarinių: gali
mažėti vaiko pasitikėjimas savimi, kilti pyktis dėl išgyventos neteisybės,
atsirasti noras praleidinėti pamokas, vengti eiti į mokyklą, gali prastėti
vaiko akademiniai rezultatai. Elektroninių patyčių padariniai gali būti dar
sudėtingesni, nes patyčios virtualioje erdvėje vyksta 24 valandas per parą, informacija
labai greitai plinta ir paprastai sunkiai pašalinama iš virtualios erdvės. Susidūrus su elektroninėmis patyčiomis
vaikui būtina jo artimų žmonių pagalba.
Kartais tėvai mano, jog
jeigu vaikas leidžia laiką namie ir naudojasi kompiuteriu neišeidamas iš savo
kambario, jis yra saugus ir jam nieko negali atsitikti. Tačiau vaikas gali
patirti patyčias net neišeidamas iš namų. Taigi svarbu domėtis tuo, ką vaikas
veikia būdamas virtualioje erdvėje. Kartais tėvų domėjimąsi vaikai gali
vertinti kritiškai – „tai ne tavo reikalas“. Tačiau tėvų pareiga yra užtikrinti savo vaikų saugumą tiek realiame gyvenime,
tiek virtualiame pasaulyje.
Prisegtame faile pateikiamos rekomendacijos, kaip
užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje bei nurodomos pagalbos galimybės,
susidūrus su patyčiomis virtualiame pasaulyje!