Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo. Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais: 

1. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. 

2. 2 – 5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais). 

3. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną. 

4. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan. 

5. Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas. 

Bet kokio amžiaus vaikams (beje, ir suaugusiems) svarbu: 

1. Valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais. 

2. Valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais. 

3. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų. 4. Mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai. 

5. Kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. 

Vaikų psichikos ir fizinei sveikatai esminiai yra laiko prie ekranų ribojimas ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti galima naudotis elektroninėmis medijomis. Galima pasitelkti elektronines medijas kaip ugdymo priemonę, tačiau pats naudojimasis elektroninėmis medijomis neturi akivaizdžios teigiamos reikšmės vaikų raidai, neugdo geresnių mąstymo, kalbinių, atminties, dėmesio ar kitokių gebėjimų. Nuotolinio mokymo būtinybė neturi skatinti perteklinio ekranų naudojimo ugdant vaikus. Ypač svarbu pakankamai dėmesio skirti skaitymui ir rašymui nesinaudojant elektroninėmis medijomis, veiklai su realiais daiktais, tiesioginiam bendravimui. Kai tenka ilgesnį laiką naudotis ekranais, labai reikalingos įpročiu tapę pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos bei rankos, žiūrima į tolį per langą, ir pan. Ugdytojų ar tėvų vaidmuo ir pavyzdys formuojant tokius įpročius yra esminis. 

Pateiktame sąraše rasite naudingą informaciją ir kontaktus, kur kreiptis psichologinės pagalbos telefonu, internetu ar gyvai. 

Kviečiu tiek suaugusius, tiek jaunesnius rugsėjo mėnesį, vadovaujantis pateiktu kalendoriumi, treniruotis mylėti ir rūpintis savimi!

 Vieni mokslininkai teigia, kad agresija – įgimta savybė, kurios šaknys grynai biologinės (anatominiai, fiziologiniai, biocheminiai veiksniai). Kiti tvirtina, kad polinkis į agresiją sąlygojamas įpročių, įgautų bendraujant su kitais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais, arba stebint televizijos programas, kino filmus, demonstruojančius prievartą. Žvelgiant iš kompromisinio požiūrio taško, tikėtina, kad tiek prigimtis, tiek išmokimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų elgesiui, taip pat ir vaikų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog neretai vaikai smurtauti išmoksta, stebėdami suaugusiųjų elgesį. Kalbant apie smurtą ir agresiją, vertėtų žinoti, jog ne tik sukeltas fizinis skausmas yra smurto pavyzdys. Dažnai vaikus auginantys suaugusieji net nežino, jog jų elgesys yra viena iš smurto formų.

Todėl labai svarbu susipažinti su galimomis smurto prieš vaikus formomis , nes tai gali turėti neigiamų, negrįžtančių pasekmių vaiko gyvenime.   Apie galimas smurto prieš vaikus formas, agresijos pasekmes bei kultūros įtaka suvokimui apie smurtą, skaitykite, paspaudę nuorodą ant dviejų dalių straipsnio!

Staripsnis I dalis

Straipsnis II dalis