Ekranų laikas vaikams
Medeina Bleizgytė / 2021 m. 15 kovo d.
Ekranų laikas vaikams – specialistų rekomendacijos

Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo. Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais: 

1. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. 
2. 2 – 5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais). 
3. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną. 
4. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan. 
5. Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas. 

Bet kokio amžiaus vaikams (beje, ir suaugusiems) svarbu: 
1. Valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais. 
2. Valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais. 
3. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų. 4. Mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai. 
5. Kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. 

Vaikų psichikos ir fizinei sveikatai esminiai yra laiko prie ekranų ribojimas ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti galima naudotis elektroninėmis medijomis. Galima pasitelkti elektronines medijas kaip ugdymo priemonę, tačiau pats naudojimasis elektroninėmis medijomis neturi akivaizdžios teigiamos reikšmės vaikų raidai, neugdo geresnių mąstymo, kalbinių, atminties, dėmesio ar kitokių gebėjimų. Nuotolinio mokymo būtinybė neturi skatinti perteklinio ekranų naudojimo ugdant vaikus. Ypač svarbu pakankamai dėmesio skirti skaitymui ir rašymui nesinaudojant elektroninėmis medijomis, veiklai su realiais daiktais, tiesioginiam bendravimui. Kai tenka ilgesnį laiką naudotis ekranais, labai reikalingos įpročiu tapę pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos bei rankos, žiūrima į tolį per langą, ir pan. Ugdytojų ar tėvų vaidmuo ir pavyzdys formuojant tokius įpročius yra esminis. 


Parengė dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė 

Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetas
Psichologų kontaktai


Daiva Kirlienė

Medeina Bleizgytė

Justas Pleskys
El. paštas

daiva.kirliene@mmazvydas.lt

medeina.bleizgyte@mmazvydas.lt

justas.pleskys@mmazvydas.lt
Tel. nr.





+37063099544
Kur galima kreiptis psichologinės pagalbos?
Medeina Bleizgytė / 2020 m. 4 rugsėjo d.




Pateiktame sąraše rasite naudingą informaciją ir kontaktus, kur kreiptis psichologinės pagalbos telefonu, internetu ar gyvai. 
Rūpinimasis savimi NĖRA savanaudiškumas
Medeina Bleizgytė / 2020 m. 4 rugsėjo d.
Rūpinimasis savimi NĖRA savanaudiškumas: iš tuščios stiklinės neturėsi kuo dalintis!

Kviečiu tiek suaugusius, tiek jaunesnius rugsėjo mėnesį, vadovaujantis pateiktu kalendoriumi, treniruotis mylėti ir rūpintis savimi!
Kaip emociškai palaikyti vaikus karantinui baigiantis?
Paskutinėmis savaitėmis valdžios žmonės kalbėjo apie karantino atšaukimą. Buvo ir yra kuriami planai,
kaip „sušvelninti situaciją“, ir nors daugybė žmonių pajus palengvėjimą, šis metas yra susijęs ir su
netikrumu, iššūkiais bei neprognozuojamumu.
Labai svarbu, kad tėvai ir vaikai būtų sąmoningi, galvotų apie naują laiką (karantino pabaigą), ir kokią
įtaką šis metas gali turėti jiems. Kaip įveikti karantino švelnėjimo iššūkius? Kaip sėkmingai laviruoti tarp
besitęsiančių ir atšauktų ribojimų?
1. Atpažinkite pokyčius;
2. Kalbėkite su vaikais apie pokyčius, kuriuos jie patirs;
3. Planas „naujoms normoms“;
4. Būkite atviri visiems rūpesčiams;
5. Rūpinkitės savimi;
6. Užsiimkite savistaba ir žvelkite į ateitį.
Plačiau skaitykite prisegtame dokumente.
Palaikymas ir parama mokykloms
Koronaviruso pandemija reiškia, kad bendruomenės susiduria su netikrumu ir tai gali paveikti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Anna Freud Centras parengė bukletą su patarimais, kaip paremti mokyklos darbuotojus šiuo nelengvu laikotarpiu. Mokyklos yra priešakinėje linijoje, ir vaidina ypatingą vaidmenį palaikant bendruomenes pandemijos metu. Todėl Annos Freud centras rengia rekomendacijas ne tik vaikams bei specialistams, bet ir mokykloms.  
  • Formuokite teigiamą elgesį
  • Bendraukite aiškiai ir nuosekliai
  • Siūlykite įvairią pagalbą
  •  Skatinkite rūpintis savimi
  •  Paremkite platesnę mokyklos bendruomenę
  • Atkreipkite dėmesį į pažeidžiamus vaikus 
Pradinės mokyklos aplinka:
  • Organizuokite dažnesnį bendravimą su vaikų tėvais ar globėjais, rengdami nedidelius pranešimus/tekstus
  • Užtikrinkite, kad su tėvais bus bendraujama įvairiomis formomis, įskaitant raštinius pranešimus
  • Nukreipkite tėvus/globėjus į kitus patikimus informacijos šaltinius, kai tai reikalinga
  • Nurodykite keletą būdų ir laikų, kuomet tėvai gali su jumis susisiekti, įskaitant staigaus uždarymo atvejį
  • Užtikrinkite kunigo arba tikybos mokytojo palaikymą vaikams ir jaunuoliams individualiai, nedidelėmis grupėmis ir klasės diskusijų metu – dalintis informacija su vaikais ir atsakyti į jų klausimus
  • Planuokite pagalbos teikimą pažeidžiamiems bendruomenės nariams tuo atveju, jei mokykla būtų uždaryta
 Vidurinė mokykla:
  • Konferencijos specifinėmis temomis
  • Ilgesnis individualaus konsultavimo laikas
  • Mažesnis pamokų skaičius
Plačiau skaitykite prisegtame dokumente.
Prisegti failai
Sveiki, Tėveliai ir Mokiniai,
esame psichologės Inga, Daiva ir Medeina. Labai kviečiame Jus kilus kad ir nedideliam nerimui, susisiekti
su mumis konsultacijai internetu arba telefonu. Galite kreiptis: esant vaiko emociniams, elgesio,
adaptacijos ar auklėjimo sunkumams ar problemoms. Konsultuojame vaikus, tėvus ir šeimas. Rašykite ir
sutarsime abiem pusėms patogų laiką.
Nepergyvekite – Jūs mūsų netrukdote! :)
Pagarbiai
Daiva Kirlienė (daiva.kirliene@mmazvydas.lt)
Medeina Bleizgytė (medeina.bleizgyte@mmazvydas.lt)
Tėvystės įgūdžių stiprinimo grupė!!!
Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius
Medeina Bleizgytė / 2019 m. 2 gruodžio d.
Suaugusieji neretai susiduria su situacijomis, kuriose norėtųsi papildomos informacijos apie atžalų tinkamą auginimą, auklėjimą, esamų problemų sprendimų būdus, taip pat nuolat ieško aiškumo – ką išgyvena, patiria bei jaučia mano vaikas ir kaip aš galiu jam padėti? 

Jei kyla klausimų, susijusių su smurto ir agresijos tema, ar kaip padėti vaikams lengviau išgyventi artimųjų mirtį, tėvų skyrybas, augintinio netektį, persikraustymą ir kitas permainas, kaip spręsti problemas, susijusias su paauglio netinkamu elgesiu ar kaip tėveliams bei mamytėms pasirūpinti patiems savimi bei daugelį kitų, čia nepaminėtų klausimų, siūlome rekomenduojamų knygų tėvams ir globėjams sąrašą.

Paspaudę ant apačioje prikabintos nuorodos, rasite knygų sąrašą bei kiekvienos knygos aprašymą.
Smurto ir agresijos formos
Medeina Bleizgytė / 2019 m. 22 lapkričio d.
 Vieni mokslininkai teigia, kad agresija – įgimta savybė, kurios šaknys grynai biologinės (anatominiai, fiziologiniai, biocheminiai veiksniai). Kiti tvirtina, kad polinkis į agresiją sąlygojamas įpročių, įgautų bendraujant su kitais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais, arba stebint televizijos programas, kino filmus, demonstruojančius prievartą. Žvelgiant iš kompromisinio požiūrio taško, tikėtina, kad tiek prigimtis, tiek išmokimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų elgesiui, taip pat ir vaikų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog neretai vaikai smurtauti išmoksta, stebėdami suaugusiųjų elgesį. Kalbant apie smurtą ir agresiją, vertėtų žinoti, jog ne tik sukeltas fizinis skausmas yra smurto pavyzdys. Dažnai vaikus auginantys suaugusieji net nežino, jog jų elgesys yra viena iš smurto formų.
Todėl labai svarbu susipažinti su galimomis smurto prieš vaikus formomis , nes tai gali turėti neigiamų, negrįžtančių pasekmių vaiko gyvenime.   Apie galimas smurto prieš vaikus formas, agresijos pasekmes bei kultūros įtaka suvokimui apie smurtą, skaitykite, paspaudę nuorodą ant dviejų dalių straipsnio!

2021 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas