Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius
Medeina Bleizgytė / 2019 m. gruodžio 2 d.
Suaugusieji neretai susiduria su situacijomis, kuriose norėtųsi papildomos informacijos apie atžalų tinkamą auginimą, auklėjimą, esamų problemų sprendimų būdus, taip pat nuolat ieško aiškumo – ką išgyvena, patiria bei jaučia mano vaikas ir kaip aš galiu jam padėti? 

Jei kyla klausimų, susijusių su smurto ir agresijos tema, ar kaip padėti vaikams lengviau išgyventi artimųjų mirtį, tėvų skyrybas, augintinio netektį, persikraustymą ir kitas permainas, kaip spręsti problemas, susijusias su paauglio netinkamu elgesiu ar kaip tėveliams bei mamytėms pasirūpinti patiems savimi bei daugelį kitų, čia nepaminėtų klausimų, siūlome rekomenduojamų knygų tėvams ir globėjams sąrašą.

Paspaudę ant apačioje prikabintos nuorodos, rasite knygų sąrašą bei kiekvienos knygos aprašymą.
Smurto ir agresijos formos
Medeina Bleizgytė / 2019 m. lapkričio 22 d.
 Vieni mokslininkai teigia, kad agresija – įgimta savybė, kurios šaknys grynai biologinės (anatominiai, fiziologiniai, biocheminiai veiksniai). Kiti tvirtina, kad polinkis į agresiją sąlygojamas įpročių, įgautų bendraujant su kitais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais, arba stebint televizijos programas, kino filmus, demonstruojančius prievartą. Žvelgiant iš kompromisinio požiūrio taško, tikėtina, kad tiek prigimtis, tiek išmokimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų elgesiui, taip pat ir vaikų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog neretai vaikai smurtauti išmoksta, stebėdami suaugusiųjų elgesį. Kalbant apie smurtą ir agresiją, vertėtų žinoti, jog ne tik sukeltas fizinis skausmas yra smurto pavyzdys. Dažnai vaikus auginantys suaugusieji net nežino, jog jų elgesys yra viena iš smurto formų.
Todėl labai svarbu susipažinti su galimomis smurto prieš vaikus formomis , nes tai gali turėti neigiamų, negrįžtančių pasekmių vaiko gyvenime.   Apie galimas smurto prieš vaikus formas, agresijos pasekmes bei kultūros įtaka suvokimui apie smurtą, skaitykite, paspaudę nuorodą ant dviejų dalių straipsnio!

Rekomendacijos tėvams, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje
Medeina Bleizgytė / 2019 m. lapkričio 21 d.
Internetas ir kitos informacinės technologijos yra vaikų socializacijos  įrankiai. Naudodamiesi jomis vaikai siunčia elektroninius laiškus, žinutes, kuria savo svetaines, dalijasi patirtimi socialiniuose tinkluose, aktyviai dalyvauja pokalbių kambariuose vykstančiose diskusijose ir pasisako forumuose. Deja, vaikai gali ne tik įgyti naudingos ir įdomios patirties, bet ir susidurti su nemaloniomis situacijomis. 

Žinoma, kad realiame gyvenime patiriamos patyčios gali turėti rimtų ir ilgalaikių padarinių: gali mažėti vaiko pasitikėjimas savimi, kilti pyktis dėl išgyventos neteisybės, atsirasti noras praleidinėti pamokas, vengti eiti į mokyklą, gali prastėti vaiko akademiniai rezultatai. Elektroninių patyčių padariniai gali būti dar sudėtingesni, nes patyčios virtualioje erdvėje vyksta 24 valandas per parą, informacija labai greitai plinta ir paprastai sunkiai pašalinama iš virtualios erdvės. Susidūrus su elektroninėmis patyčiomis vaikui būtina jo artimų žmonių pagalba. 

Kartais tėvai mano, jog jeigu vaikas leidžia laiką namie ir naudojasi kompiuteriu neišeidamas iš savo kambario, jis yra saugus ir jam nieko negali atsitikti. Tačiau vaikas gali patirti patyčias net neišeidamas iš namų. Taigi svarbu domėtis tuo, ką vaikas veikia būdamas virtualioje erdvėje. Kartais tėvų domėjimąsi vaikai gali vertinti kritiškai – „tai ne tavo reikalas“. Tačiau tėvų pareiga yra užtikrinti savo vaikų saugumą tiek realiame gyvenime, tiek virtualiame pasaulyje.     


Prisegtame faile pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje bei nurodomos pagalbos galimybės, susidūrus su patyčiomis virtualiame pasaulyje! 
Kaip mokyti vaikus empatijos?
Empatija yra keista savybė – daug kas nori būti empatiški, tačiau tik nedaugelis čia savybe pasižymi ar ją patiria santykyje su kitais. Pasaulyje, kur yra taip vertinamas individualizmas ir malonumai, jos trūksta, bet empatija yra labai reikalinga. Tai būtų dar viena svarbi priežastis, kodėl turėtume mokyti jaunąją kartą empatiškumo arba supratingumo.

Kas yra empatija? Daugybė žmonių painioja simpatijas ir empatiją, tačiau tai yra dvi skirtingos vertybės. Empatija nėra tik gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus; nusikaltėliai dažnai pasinaudoja kitais žmonėmis, prieš tai suprasdami juos  ir taip įgydami jų pasitikėjimą. Empatija yra daugiau nei visa tai. Tai ne tik savybė, leidžianti atpažinti, kaip kitas žmogus jaučiasi, tačiau taip pat vertinami ir gerbiami jo ar jos jausmai. Tai reiškia elgtis su kitais žmonėmis gerai, oriai, kilniai ir juos suprasti.

Vaikams reikia matyti, kad jų tėvai elgiasi empatiškai. Kai kurie vaikai iš prigimties yra apdovanoti širdies gerumu, visgi dažniausiai vaikams reikia matyti, kad taip elgiasi ir suaugę žmonės aplink. Tai prasideda nuo tėvų santykio su savo vaikais. Tėvai, kurie domisi tuo, kas vaikams yra svarbu, kurie rūpinasi jų emocijomis ir skiria pozityvų dėmesį, perteikia vaikams empatijos įgūdį.

Rūpinkitės emociniais poreikiais. Kai vaikų emociniai poreikiai yra patenkinami, atsitinka du dalykai. Jie išmoksta atsiliepti į kitų žmonių emocinius poreikius ir jais rūpintis, ir jie kažką gauna iš kito žmogaus, tad ateityje jausis pakankamai saugiai dovanoti kitiems, kai iškyla poreikis, tačiau žinos, jog pradžioje jie turi ir gauti, jais taip pat turi rūpintis. Tuščias ąsotis negali pripildyti tuščio puodelio.

Kalbėkite su vaikais apie emocinius poreikius. Daugybei suaugusiųjų yra nelengva kalbėti apie emocinius poreikius, ar apie kitus dalykus, susijusius su emocijomis. Galų gale jie praleidžia gyvenimą aplink emocijas vaikščiodami ant pirštų galų. Tai būtų žmonės, kurie nežino, kaip pakelti kitų emocijas, ir nepatogiai jaučiasi bet kokioje situacijoje, kai yra reikalinga reaguoti emociškai. Kartais jie bijo savo pačių emocijų, nes jie niekada nesimokė rūpintis savo emociniais poreikiais.

Labai gera mintis yra kalbėti su vaikais apie emocijas, ir kaip kiti žmonės jas patiria. Pavadinkite jų jausmą (pvz. pavydas, pyktis ir meilė) ir pamokykite, jog patirti jausmus yra normalu. Kalbėkite su jais, kaip pozityviai susitvarkyti su emocijomis, ir pateikite, parodykite situacijų, kai kiti žmonės patiria emocijas. Išmokykite juos gerbti kitų žmonių emocijas, ir parodykite, kaip reaguoti situacijose, kai reikia parodyti emocijas.

Ieškokite tikrų situacijų gyvenime, kad mokyti empatijos. Nieko nėra geriau, kaip tikras gyvenimiškas modelis, kai mokote vaiką. Ieškokite situacijų, kurios paveikia kitą žmogų, ir parodykite, papasakokite vaikui apie jas, – ką jos reiškia įtrauktiems į jas žmonėms, ką jie jaučia. Pavyzdžiui, jie matote pravažiuojant greitosios pagalbos automobilį, pakalbėkite, kaip nukentėjusiojo ar susirgusio žmogaus artimieji galėtų jaustis.

Žaiskite žaidimus. Mažesni vaikai ypatingai mėgsta apsimesti, kad jie yra kiti žmonės. Šiuos smagius momentus galite panaudoti empatijos mokymui. Leiskite vaikams vaidinti kito žmogaus vaidmenį. Tai gali būti knygos ar TV personažas, arba net žmogus, kurį žinote, kuriam paskutiniu metu teko išgyventi stipresnius jausmus. Jūs galite suvaidinti istoriją drauge, ir bet kuriuo momentu paprašyti vaikų sustoti ir pagalvoti, kaip jų veikėjas galėtų jaustis šiuo metu. Tai leis jiems sutelkti dėmesį ties kitų žmonių emocijomis konkrečioje situacijoje. Jūs galite paprašyti jų parodyti veidukus, kaip jaučiasi jų herojus.

Vystykite vidinį moralės kompasą. Mokydami vaikus skirtumo tarp gėrio ir blogio, duoda jiems stiprią moralinę kryptį, ir jie galės lengviau teisingai rinktis gerus sprendimus. Situacijose, kai reikia nuspręsti, leiskite jiems pamatyti, paaiškinkite, kaip mūsų sprendimai paveikia kitus žmones. Kalbėkite su jais, kaip darymas bloga skaudina ir žaloja kitus. Gerai yra kalbėti su jais apie mažus dalykus, pvz. kai vadiname sesę negražiu vardu, kaip tai skaudina mergaitę, ir kaip vėliau, atėjus draugams, jie nebenori su tavimi žaisti. Statydami stiprų moralinį pamatą, pradėkite nuo mažų ir esminių dalykų.

Empatiški vaikai yra tie, kurie duoda, o ne ima. Augindami vaikus taip, kad jie praktikuotų empatiją, Jūs suteikiate jiems dovaną duoti. Pasaulyje, kur mes dažniausiai žvalgomės savo interesų ir poreikių, mokantys dovanoti žmonės sutinkami labai retai. Tačiau būtent jie būna labiausiai patenkinti gyvenimu, gyvena prasmingą gyvenimą, ir džiaugiasi apdovanojančiais tarpusavio santykiais. Mokymas vaiko būti empatišku yra stiprus indėlis į jo ateitį ir į pasaulį, kurį jie sukurs.
Kaip muzika padeda hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams
Dr.R.Myers

Kasdien neilgai klausantis muzikos gali labai sumažėti stresas ir nerimas. Tyrimai ir specialistų patirtys rodo, kad muzika mažina ir vaikų ir suaugusiųjų streso patirtis. Tai puiki žinia hiperaktyvių vaikų tėvams. Pasirinkite muziką, kuri Jums patinka, ir yra iš esmės raminanti, bet ne aktyvuojanti. Kitaip tariant, muzika, kuri tinka bėgimui ar fiziniams pratimams, gali netikti nervų sistemai nuraminti.

Hiperaktyviems vaikams vaizduotės pratimai nusikeliant į ypatingą vietą ir streso mažinimas muzikos pagalba gali būti puikus būdas pasiruošti miegui, ir nurimti po stresą keliančios dienos mokykloje. Jūs galite padėti vaikui pasirinkti jam ar jai tinkamą muziką. Iš esmės, ta pati technika padės tėvams, kurių diena buvo išties darbinga ir nelengva.

Muzika gali ne tik padėti hiperaktyviems vaikams įveikti stresą, bet taip pat padėti jiems pagerinti gebėjimą susikoncentruoti mokantis, ir taip atlikti namų darbų užduotis iki galo. Tėvai, mokytojai ir sveikatos specialistai ilgai galvojo, jog mokymuisi yra būtina tyli aplinka. Tačiau tyrimai parodė, kad yra atvirkščiai. Muzika iš tiesų skatina dopamino gamybą smegenyse. Vaistai nuo hiperaktyvumo taip pat pakelia dopamino gamybą organizme.

Buvo atrasta, jog muzika gerina dėmesį, koncentraciją ir darbinę atmintį. Ji teikia struktūrą, kuri ramina ir gali išmokyti hiperaktyvių vaikų smegenis geriau telkti dėmesį. Tai neturi būti pakili muzika.

Daugumai hiperkatyvių vaikų muzika padeda, tačiau gali būti ir atvirkščiai. Pabandykite. Leiskite vaikui klausyti mėgiamiausių radio stočių ar ieškoti muzikos iPod. Įjungti TV mokymosi metu netinka. Tai blaško dėmesį, ir nuo to bus greičiausiai tik blogiau, bet ne geriau. Kad ir kiek hiperaktyvūs vaikai tvirtintų, jog gali atlikti kelis darbus vienu metu, iš tiesų jie negali.

Dabar gali būti pats tinkamiausias laikas planuoti daugiau muzikos Jūsų gyvenime, taip pat ir kasdieniame vaiko gyvenime. Tai gali prilygti gydytojo išrašomiems vaistams!
Kaip būti tėvais
    Jūsų šeima gali išlaikyti stiprius ryšius, rūpintis ir palaikyti vienas kitą, net ir tuomet, kai patiriate sunkumus. Tuo metu, iš tiesų, Jūsų ryšiai gali tapti dar stipresni, nei buvo anksčiau. Kalbėjimas apie sunkumus, ir kaip Jūs su tuo susitvarkote, gali atverti Jums akis. Pasidalijimas požiūriais ir sunkumų sprendimais gali suteikti labai daug jėgų! Rūpintis šeimos narių stabilumu, tvarka, grafikais, ir stipriais pagrindais nėra lengva. Visa tai sukelia daug netikrumo jausmų, ir tenka nešti didžiulę atsakomybę. Bet taip pat, tai yra nuostabi galimybė likti ryšyje vieni su kitais, kuria būtų gaila nepasinaudoti.

    Bendravimas yra santykių šeimoje pagrindas. Jis sustiprina šeimą, jos ryšius, sąsajas ir intymumą, kuriuo dalinatės vieni su kitais. Paverskite šeimą komforto, pasitikėjimo ir meilės dalybų namais.
  
    Daugybę metų vaikų psichologijos ir auginimo ekspertai dirbo ties tyrimais šioje srityje. Jie sutinka, kad idealiai tėvystei  yra būdingas autoritetingas stilius. Jį geriausiai atspindi apibūdinimas „treneris“. Tokiu būdu tėvai vadovauja vaikams ir skatina juos pasiekti tikrąjį savo potencialą.
  • Tėvai vadovauja vaikams, nustatydami tikslus ir ribas, kurie atitinka vaiko amžių, gebėjimus ir interesus.
  • Tėvai paskatina vaikus juos girdami ir švęsdami pasiekimus.
  • Tėvai pastiprina vaikus puoselėdami pozityvius santykius, kuriems būdinga ir žaidimų bei kitas smagus laikas, ir laikas, kai šeimos nariai kalbasi ir dalijasi refleksijomis, bei pamąstymais.
  • Taip pat tėvai nustato taisykles, kad skatintų sveiką vaiko raidą, išmokytų laikytis disciplinos, ir gerbti save bei kitus žmones.
Subtilūs ženklai, kad vaikas patiria patyčias
    Patyčios yra agresyvi moksleivių veikla, į kurią yra įtraukta tikros arba suvokiamos grėsmės. Patyčios paprastai kartojasi, ir pasižymi tendencija su laiku plėtotis.  Besityčiojantys ir patyčias patiriantys vaikai gali patirti rimtas, ilgai trunkančias pasekmes. Yra svarbu atpažinti požymius, ar Jūsų vaikas netapo patyčių auka.

    Vyksta trijų rūšių patyčios – verbalinės, fizinės ir socialinės. Patyčios dažniausiai vyksta mokykloje ir internete. Deja, iš daugumos vaikų tyčiojosi, arba jie patys dalyvavo patyčiose. Bet kuri iš šių patirčių gali sukelti žalą visam gyvenimui. Vaikai, patiriantys patyčias, ne tik nukenčia akademiškai, bet ir ilgą laiką net ir suaugusiojo amžiuje kovoja su depresija ir nerimu. Būkite atidūs ženklams, Jūs galite įgalinti vaiką atsakyti efektyviai ir tinkamai.
  • Draugų kaita.
  • Emociniai pokyčiai.
  • Liga.
    Kaip pradėti kalbėti apie patyčias? Geriausias laikas pradėti kalbėti apie patyčias yra pradinė mokykla. Svarbu, kad Jūsų vaikas žinotų, jog su Jumis gali pasikalbėti apie bet ką.

Visą straipsnį skaitykite prisegtame faile.
Kaip tėvams bendrauti su vaiku, turinčiu dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą
Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu gali būti tikras iššūkis. Bendravimas su vaiku yra esminis dalykas tėčiui ar mamai, o bendrauti su vaiku, kuriam būdingi dėmesio ir sensoriniai sunkumai, gali būti sunku. Toliau straipsnyje yra aprašomos strategijos, kaip sustiprinti šį emocinį ryšį:
  • Pastebėkite, kai vaikas tikrai girdi Jus ir skiria dėmesį.
  • Nurodykite jiems trumpai ir paprastai.
  • Kurkite bendravimo strategijas.
  • Leiskite jiems pasirinkti.
  • Naudokite vizualines pagalbines priemones.
  • Kalbėkite švelniai ir likite ramūs.
  • Paaiškinkite savo lūkesčius.
Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu reikalauja kūrybingos tėvystės. Įsiminkite vaiko rodomus ženklus, ir dalykus, kurie jį išveda iš pusiausvyros. Stebėkite jų mokymosi stilių, ir pastiprinkite šį stilių bendraudami. Jei Jums sunku, prisijunkite prie tėvų grupės. Pokalbiai su kitais tėvais gali ne tik leisti Jums įveikti situaciją emociškai, bet ir gauti naudingų patarimų.

Visą straipsnį skaitykitw prisegtame faile.
Patarimai vaikams ir paaugliams: Kaip atlikti namų darbus?
Kalbant apie mokymosi laiką ir organizavimą, tam tikros praktikos gali palengvinti visos šeimos gyvenimą. Visgi, kai kuriems patarimams prireiks, kad prisitaikytų kiti šeimos nariai.
  • Išjunkite televizorių.
  • O kaip dėl radijo ir audio įrangos?
  • Derėtų nusimatyti tam tikras taisykles dėl naudojimosi šeimos telefonu mokymosi metu.
  • Skirkite specialias vietas namų darbų ruošimui ir mokymuisi.
  • Reguliarumas yra esminis dalykas norint pasiekti sėkmę.
  • Atsižvelkite į vaiko raidos tarpsnį, nustatydami namų darbų atlikimo trukmę.
  • Organizuokite mokymosi ir namų darbų projektus.
  • Išmokykite vaiką, kad mokytis reiškia daugiau, nei tik atlikti namų darbus.
  • Užrašų vedimas yra kritinis įgūdis ir turi būti išvystytas.
  • Ar užrašai turėtų būti perrašomi?
  • Namų žodynas yra labai reikalingas leidinys
  • Padėkite vaikui pasitikėti savimi atsiskaitymų metu.
  • Vaikui atliekant namų darbus, stebėkite, ar nėra frustracijos ženklų.
  • Ar tėvai turėtų padėti atlikti namų darbus?
  • Kaip geriausia elgtis su dienynu?
Pilną straipsnį skaitykite prisegtame dokumente.
Hiperaktyvūs paaugliai
Jūsų hiperaktyvus paauglys sėkmingai išgyveno ankstyvuosius metus. Pradinė mokykla jau baigta. Nors vaikas ir buvo periodiškai vertinamas šiuo laiku, gerai būtų kaip tik dabar dar sykį įvertinti vaiko sveikatą.

Paauglystės amžius meta iššūkį daugeliui vaikų, hiperaktyviems vaikams jis yra dvigubai sunkesnis. Visos paauglystės problemos – bendraamžių spaudimas, socialinės ir mokyklinės nesėkmės baimė, žemas pasitikėjimas savimi – hiperaktyviam vaikui yra dar sunkiau įveikiamos. Noras būti nepriklausomu, išbandyti naujus ir uždraustus dalykus, – alkoholį, narkotikus, būti seksualiai aktyviems, – gali turėti neigiamas pasekmes. Taisyklės, kurių buvo laikomasi, pamirštamos viena po kitos. Tėvai gali nesutarti tarpusavy, kaip auklėti hiperaktyvų vaiką.

Dabar, labiau nei bet kada, taisyklės turi būti tiesios ir lengvai suprantamos. Tėvų ir paauglių bendravimas gali padėti paaugliams geriau suprasti, kam reikalinga kiekviena taisyklė. Kai nustatoma taisyklė, turėtų būti aišku, kodėl tokia taisyklė steigiama. Kartais būna naudinga turėti lentelę, paprastai ji kabinama virtuvėje,  kurioje surašytos visos namų, ne namų ir mokyklos taisyklės (socialinės taip pat). Kitoje lentelėje gali būti sužymėti darbai namuose, kuriuos atlikęs vaikas pažymėtų varnelę lentelėje.

Kai taisyklė yra sulaužoma – o taip ir bus – reaguokite į šį netinkamą elgesį taip ramiai, kaip tik galite. Bausmes naudokite taupiai. Net ir su paaugliais galite naudoti pertraukėlę. Hiperaktyvumui yra būdinga impulsyvumas ir nežabotas temperamentas. Kurį laiką pabūti vienam gali padėti. Taip pat padės bendravimas, derybos ir kompromisų paieškos.

Tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikams tampant nepriklausomais. Paskatinkite savo paauglį vystyti tokias strategijas, kaip:

  • Susitikimams ir užduotims naudoti kasdienius planus
  • Sudaryti sąrašus
  • Laikytis tvarkaraščio
  • Skirti ramų laiką ir vietą atlikti namų darbams
  • Organizuotis vietą mokykliniams daiktams, drabužiams, kompaktiniams diskams, sporto reikmenims ir t.t.
  • Pasikalbėti apie problemas su žmogumi, kuriuo pasitiki
  • Gerai išsimiegoti
2019 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas