Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius
kur kas didesnis už Europos vidurkį – profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“
2012 m. duomenys). Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete
tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia savo asmeninę informaciją. Daugiau nei
trečdalis apklaustųjų teigia, kad savo profilyje skelbia tokius duomenis, kaip telefono numeris ar namų
adresas, o 26 proc. prisipažįsta, kad visa jų skelbiama informacija yra prieinama viešai. Tai sudaro
sąlygas piktavaliams laisvai disponuoti į socialinius tinklus įkeltomis nuotraukomis ar kita informacija bei
ją panaudoti patyčioms.
„Socialiniuose tinkluose patyčios gana plačiai paplitusios, tačiau jas pastebėti, o juo labiau kontroliuoti –
itin sudėtinga, – sako „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Ivona Suchodolska. – Dažniausiai
paaugliai „nedraugauja“ socialiniame tinkle su mokytojais ar tėvais, arba filtruoja jiems rodomą
informaciją. Todėl suaugusieji turi ribotas galimybes matyti, kas tarp jaunuolių vyksta virtualioje erdvėje.
“
Daugelis socialinių tinklų turi aiškią privatumo politiką, saugumo nustatymo taisykles. Pavyzdžiui,
„Facebook“ deda daug pastangų, kad vartotojai jaustųsi saugiai, žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu
kažkas juos ima įžeidinėti, sukuria fiktyvų profilį ir pan. Socialiniame tinkle aiškiai nurodoma, kaip galima
užblokuoti žinutės siuntėją (skriaudėją), pranešti apie jį tinklo administratoriui, yra sukurta įvairių
saugiklių privatumo nustatymuose. Tačiau ne visi socialiniai tinklai tinkamai užtikrina savo vartotojų
saugumą. „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja atkreipia dėmesį į suaugusiems mažiau žinomą, bet tarp
Lietuvos paauglių populiarų socialinį tinklą Ask.fm, kuris turi skurdžią privatumo politiką.
„Visi šio tinklo profiliai yra vieši, todėl net neužsiregistravus ir įvedus tik vardą bei pavardę, galima matyti
visus vaiko įrašus. Žinant, kad Lietuvoje vaikai, naudodamiesi internetu, dažnai registruojasi tikru vardu
ir pavarde bei nurodo kitą asmeninę informaciją, tampa ypač paprasta atpažinti vaiką, sužinoti labai daug
informacijos apie jį, jo gyvenamąją vietą, lankomą mokyklą ir pan.“, – pabrėžia I. Suchodolska. Pernai
elektroninės patyčios buvo antra pagal dažnumą vaikų ir paauglių „Vaikų linijai“ minima tema, susijusi su
internete kylančiais sunkumais. Psichologės teigimu, į „Vaikų liniją“ skambinantys ar elektroninius laiškus
rašantys vaikai pasakoja apie įžeidinėjimus viešoje internetinėje erdvėje, žinučių siuntinėjimą, šmeižimą,
apsimetimą kitu asmeniu, apgaulės būdu išgautą asmeninę informaciją, kuri paviešinama, kitus
sunkumus.
Dažnai vaikai neatskiria virtualaus pasaulio nuo realybės ir mano, kad socialiniame tinkle išsakytos
mintys ar atlikti veiksmai nepalies tikro gyvenimo. Tačiau virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai,
kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau – socialiniuose tinkluose pašaipos sklinda greitai ir
jas mato kur kas daugiau žmonių. Todėl „Vaikų linijos“ psichologė pataria tėvams nuolat kalbėtis su vaiku
apie tai, kas jam aktualu (daugumai paauglių virtualus bendravimas yra labai svarbi jų gyvenimo dalis),
domėtis vaiko savijauta, stebėti nuotaikos pokyčius, rodyti paramą. Svarbu ne tik palaikyti morališkai,
bet ir imtis realių veiksmų – pastebėjus patyčias, apie neleistiną elgesį informuoti socialinio tinklo
administratorius, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių. Tam, kad galėtų padėti vaikams, tėvai turėtų
žinoti bent jau pagrindinius dalykus apie socialinius tinklus ir jų veikimo principus.
Atkreipti suaugusiųjų dėmesį į elektronines patyčias, vykstančias tarp vaikų, siekia ir „Vaikų linijos“ veiklą
palaikančios reklamos agentūros „Not Perfect“ sukurta socialinė reklama „Neprižiūrima virtuali erdvė –
ginklas vaiko rankose“ (http://y2u.be/9CccXEutlfc). Šią, tarptautinių apdovanojimų jau pelniusią reklamą,
vasarą transliuoja „Vaikų linijos“ informacinė rėmėja – LRT televizija.
„Vaikų linija“, jau trečius metus dalyvaudama Europos Komisijos projekte „Saugesnis internetas“, teikia
pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, sekstingu, (dalinimusi
intymaus turinio nuotraukomis ar žinutėmis), seksualiniu viliojimu ar kita bauginančia patirtimi,
naudojantis internetu. „Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 11 61 11, rašyti elektroninius laiškus arba
dalyvauti diskusijose interneto svetainės Vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame
kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai.
Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina VšĮ „Vaikų linija“,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC),
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir asociacija „Langas į ateitį“, bendradarbiaujant su
TEO.
Naudingos nuorodos:
www.draugiskasinternetas.lt
www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/kontaktai/kontaktai
www.vaikulinija.lt
Draudžiama ir ribojama informacija:
www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/legal/info
Teisės aktai:
http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/legal/responsibility