Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos ir elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos (neteisėtai vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos – narkotikai), bet ir alkoholis, nikotinas, kofeinas, raminamieji, migdomieji vaistai.    

• Savo paskyroje parašyk ir įvardink, kas skleidžia apie tave gandus ir įspėk kitus „Facebook“ draugus būti su juo atsargiems. Tokiu veiksmu parodytumei, kad žinai apie tave skleidžiamą informaciją ir galėtum sulaukti palaikymo iš tam nepritariančių draugų.
  
• Kreipkis pagalbos į draugus ar suaugusius asmenis. Galima parašyti laišką vienam ar keliems „Facebook“ draugams su prašymu padėti sustabdyti tą konkretų žmogų ir jo skleidžiamus gandus. Čia gali būti labai svarbus suaugusiųjų dalyvavimas – tėvų, mokytojų, socialinio pedagogo.

***************************************************************************

• Išsaugok ekrano nuotraukas („print screen“), kuriose matytųsi, kokia tavo nuotrauka įkelta, kas ją įkėlė, kokie komentarai po ja – to prireiks, jei kreiptumeisi pagalbos į suaugusius žmones ir reikėtų įrodymų, kas būtent vyko.
• Jei rašei klasiokėms žinutę ir gavai iš jų atsakymą – žinutes verta išsaugoti kaip įrodymą. 

• Apie nuotrauką gali pranešti „Facebook“ administracijai. Norint sulaukti greitesnės administracijos reakcijos, svarbu pažymėti rimtą priežastį – pavyzdžiui, kad ši nuotrauka tave žemina, skaudina, o ne tik tai, kad ji tau nepatinka.
  
• Kreiptis pagalbos į suaugusius žmones – tėvus, mokyklos darbuotojus. Skriaudėjai neretai nustoja tyčiotis, kai suaugusieji parodo, kad žino apie jų elgesį ir stabdo jį.

*************************************************************************

• Gali pranešti „Facebook“administracijai apie įrašus, kurie žeidžia tavo klasiokę: apie netinkamas nuotraukas, komentarus ar filmuotus vaizdus. Svarbu žinoti, kad pranešdamas apie tai liksi anonimiškas – niekas kitas „Facebook‘e“ nematys, kas būtent pranešė apie patyčias ir „Facebook“ administracija skriaudėjams nepraneš, kad tai buvai tu.
  
• Tu gali parodyti savo nepritarimą patyčioms – gali parašyti komentarą, ginantį klasiokę, ar tiesiog parašyti, kad tai yra patyčios ir taip neteisinga elgtis.
  
• Visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Juk su klasiokais susitinkate ne tik „Facebook“, bet ir mokykloje, tad suaugusieji, kurie yra šalia jūsų, gali padėti sustabdyti patyčias ir pasijausti saugiau tiek tau, tiek tavo klasiokei.

***********************************************************************

• Įsitikink, kad tavo elektroninis paštas yra saugus. Jo slaptažodis taip pat turi būti saugus ir skirtis nuo „Facebook“ paskyros slaptažodžio.
• Atsijunk iš „Facebook“ paskyros, kai naudojiesi tuo pačiu kompiuteriu su kitais žmonėmis (pavyzdžiui, bibliotekoje). Niekada nesinaudok slaptažodžių išsaugojimo funkcija!
• Naudok antivirusines programas ir periodiškai jas atnaujink.
• Dar kartelį pagalvok prieš spausdamas ant siūlomos nuorodos arba atsisiųsdamas nuotrauką ar vaizdo įrašą. Jei jau paspaudei ir naršyklė rodo įspėjantį saugumo pranešimą – neignoruok jo ir neik giliau.
  
• Jei tai „Windows“ operacinė sistema – naudokis paprasta paskyra („user“), o ne administratoriaus („amdinistrator“) lygio paskyra, nes virusas irgi turės administratoriaus teises priėjimui prie kompiuterio resursų ir galės padaryti daug žalos.

*************************************************************************

Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius kur kas didesnis už Europos vidurkį – profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“ 2012 m. duomenys). Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia savo asmeninę informaciją. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigia, kad savo profilyje skelbia tokius duomenis, kaip telefono numeris ar namų adresas, o 26 proc. prisipažįsta, kad visa jų skelbiama informacija yra prieinama viešai. Tai sudaro sąlygas piktavaliams laisvai disponuoti į socialinius tinklus įkeltomis nuotraukomis ar kita informacija bei ją panaudoti patyčioms.

„Socialiniuose tinkluose patyčios gana plačiai paplitusios, tačiau jas pastebėti, o juo labiau kontroliuoti – itin sudėtinga, – sako „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Ivona Suchodolska. – Dažniausiai paaugliai „nedraugauja“ socialiniame tinkle su mokytojais ar tėvais, arba filtruoja jiems rodomą informaciją. Todėl suaugusieji turi ribotas galimybes matyti, kas tarp jaunuolių vyksta virtualioje erdvėje.“

Daugelis socialinių tinklų turi aiškią privatumo politiką, saugumo nustatymo taisykles. Pavyzdžiui, „Facebook“ deda daug pastangų, kad vartotojai jaustųsi saugiai, žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu kažkas juos ima įžeidinėti, sukuria fiktyvų profilį ir pan. Socialiniame tinkle aiškiai nurodoma, kaip galima užblokuoti žinutės siuntėją (skriaudėją), pranešti apie jį tinklo administratoriui, yra sukurta įvairių saugiklių privatumo nustatymuose. Tačiau ne visi socialiniai tinklai tinkamai užtikrina savo vartotojų saugumą. „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja atkreipia dėmesį į suaugusiems mažiau žinomą, bet tarp Lietuvos paauglių populiarų socialinį tinklą Ask.fm, kuris turi skurdžią privatumo politiką.

„Visi šio tinklo profiliai yra vieši, todėl net neužsiregistravus ir įvedus tik vardą bei pavardę, galima matyti visus vaiko įrašus. Žinant, kad Lietuvoje vaikai, naudodamiesi internetu, dažnai registruojasi tikru vardu ir pavarde bei nurodo kitą asmeninę informaciją, tampa ypač paprasta atpažinti vaiką, sužinoti labai daug informacijos apie jį, jo gyvenamąją vietą, lankomą mokyklą ir pan.“, – pabrėžia I. Suchodolska. Pernai elektroninės patyčios buvo antra pagal dažnumą vaikų ir paauglių „Vaikų linijai“ minima tema, susijusi su internete kylančiais sunkumais. Psichologės teigimu, į „Vaikų liniją“ skambinantys ar elektroninius laiškus rašantys vaikai pasakoja apie įžeidinėjimus viešoje internetinėje erdvėje, žinučių siuntinėjimą, šmeižimą, apsimetimą kitu asmeniu, apgaulės būdu išgautą asmeninę informaciją, kuri paviešinama, kitus sunkumus.

Dažnai vaikai neatskiria virtualaus pasaulio nuo realybės ir mano, kad socialiniame tinkle išsakytos mintys ar atlikti veiksmai nepalies tikro gyvenimo. Tačiau virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai, kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau – socialiniuose tinkluose pašaipos sklinda greitai ir jas mato kur kas daugiau žmonių. Todėl „Vaikų linijos“ psichologė pataria tėvams nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas jam aktualu (daugumai paauglių virtualus bendravimas yra labai svarbi jų gyvenimo dalis), domėtis vaiko savijauta, stebėti nuotaikos pokyčius, rodyti paramą. Svarbu ne tik palaikyti morališkai, bet ir imtis realių veiksmų – pastebėjus patyčias, apie neleistiną elgesį informuoti socialinio tinklo administratorius, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių. Tam, kad galėtų padėti vaikams, tėvai turėtų žinoti bent jau pagrindinius dalykus apie socialinius tinklus ir jų veikimo principus.

Atkreipti suaugusiųjų dėmesį į elektronines patyčias, vykstančias tarp vaikų, siekia ir „Vaikų linijos“ veiklą palaikančios reklamos agentūros „Not Perfect“ sukurta socialinė reklama „Neprižiūrima virtuali erdvė – ginklas vaiko rankose“ (http://y2u.be/9CccXEutlfc). Šią, tarptautinių apdovanojimų jau pelniusią reklamą, vasarą transliuoja „Vaikų linijos“ informacinė rėmėja – LRT televizija.

„Vaikų linija“, jau trečius metus dalyvaudama Europos Komisijos projekte „Saugesnis internetas“, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, sekstingu, (dalinimusi intymaus turinio nuotraukomis ar žinutėmis), seksualiniu viliojimu ar kita bauginančia patirtimi, naudojantis internetu. „Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 11 61 11, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės Vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai.

Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina VšĮ „Vaikų linija“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir asociacija „Langas į ateitį“, bendradarbiaujant su TEO.

Naudingos nuorodos:
www.draugiskasinternetas.lt
www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/kontaktai/kontaktai
www.vaikulinija.lt

Draudžiama ir ribojama informacija:
www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/legal/info

Teisės aktai:
http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/legal/responsibility