Tiltų inžinerija arba kaip aštuntokai išbandė save tiltų inžinierių „kailyje“
Robertas Rinkevičius / 2018 m. balandžio 4 d.
Tiltų iš makaronų statymo varžybos nuo 1983 metų kasmet rengiamos Okanagano kolegijoje Kanadoje ir
nuo to laiko pasaulyje labai išpopuliarėjo, ypač tarp inžinierinių specialybių studentų. Jų taisyklės labai
paprastos: reikia iš riboto kiekio vermišelių ir klijų „pastatyti“ tiltą. Šiemet mūsų aštuntokai galėjo
išmėginti tiltų statybos meną. Užduotis buvo naudojant vienos rūšies makaronus vermišelius pagaminti
pusės metro ilgio tiltą, kuris būtų kuo lengvesnis ir išlaikytų bent 5kilogramų apkrovą. Nugalėtojas tas,
kurio 1gramas tilto masės išlaiko didesnę apkrovą. Atlikdami šią užduotį mokiniai domėjosi tiltų
konstrukcijomis, mokėsi planuoti veiklą, dirbti komandose, ugdyti lyderių , darbo vadovų , savybes,
patyrė ypač daug teigiamų emocijų, kai buvo išbandomi jų tiltai. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad
tvirčiausią tiltą pagamino 8D klasės mergaičių Kamilės Adžgauskaitė, Lauros Kiškytės ir Dianos
Kornilovos komanda, kurių tilto 1gramas išlaikė 29,3 gramus apkrovos. Antrą vietą užėmė 8E klasės
mergaičių Paulės Stonytės ir Barboros Rimkutės komanda kurių tilto 1gramas išlaikė 22,7 gramus
apkrovos. Trečioje vietoja – 8P klasės mergaičių Amelijos Misiūnaitės, Elijos Stakutytės, Simos
Strielčiūtės ir Emilijos Raišuotytės komanda, kurių tilto 1gramas išlaikė 13,2 gramus apkrovos. Sveikinu
nugalėtojų komandas.
I vieta 8D Kamilė Adžgauskaitė, Laura Kiškytė, Diana Kornilova;
II vieta 8E Paulė Stonytė, Barbora Rimkutė;
III vieta 8P Amelija Misiūnaitė, Emilija Raišuotytė, Elija Stakutytė, Sima Strielčiūtė
Technologijų mokytojas Robertas Rinkevičius
Nuotraukų galerija
Mokinių darbeliai technologijų pamokose
Reda Gustienė / 2017 m. gegužės 18 d.
5 ir 6 klasių mokiniai džiaugiasi savo darbeliais ir nori parodyti visiems, ko išmoko padaryti technologijų
pamokose. Penktokai siuvo iš audinio skiautelių lėlytes, katytes, avytes ir šimtakojus, iš vilnos vėlė
„varlytes“. Šeštokai iš sintetinio veltinio siuvo puodkėles, katytes. Siuvinėjo įvairiais dygsneliais bei
vėliau pasiuvo dovanų maišelius
Technologijų mokytoja Reda Gustienė
Nuotraukų galerija
6p klasės mokinių kurtas filmukas, skirtas veiksmo savaitei ,,Be patyčių”
Igoris Zujevas / 2017 m. kovo 28 d.
Ačiū prisidėjusiems!
P.S. Stiliaus ir kirčiavimo klaidos filmuke netaisytos, norint perteikti autentiką.
Nuotraukų galerija
Vasario – 16-ąją pasitinkant
Robertas Rinkevičius / 2017 m. vasario 14 d.
Šiais metais nusprendėme patriotiškai pasitikti valstybės Nepriklausomybės dieną ir papuošti mokyklą
tautine atributika – Gediminaičių stulpais. Penktoms klasėms teko atsakinga užduotis: išmokti dirbti
rėminiu siaurapjūkliu ir tuo pat pagaminti dirbinį. Gamindami Gediminaičių stulpus vaikai mokėsi ir kitų
medžio apdirbimo operacijų: gręžimo, dildymo, paviršiaus apdailos, klijavimo. Kūrybiškiausia darbo
užduotis buvo, remiantis tautinės vėliavos spalvomis, nudažyti savo pagamintą darbelį. Ir nors kai kurie
darbeliai nesigavo visiškai lygūs, dailūs, bet visi be išimties vaikai prisiminė ar naujai sužinojo apie vieną
iš valstybingumo simbolių – Gediminaičių stulpus.
Technologijų vyr. mokytojas Robertas Rinkevičius
Nuotraukų galerija
5 – 6 klasių mokinių darbeliai
Reda Gustienė / 2017 m. sausio 6 d.
Smagu, kad didžioji dauguma 5-6 klasių mokinių kirpo, siuvo, vėlė ir po to džiaugėsi savo darbeliais.
Rezultatus galite matyti nuotraukose.
Mokytoja Reda Gustienė
Nuotraukų galerija
Prancūziškos kalėdinės Pliauskos kepimas
Reda Gustienė / 2017 m. sausio 6 d.
8p ir 8pp klasės technologijų pamokoje domėjosi prancūziškomis Kalėdų tradicijomis ir lygino su
lietuviškomis. Nors ir turėdami mažai laiko pabandė iškepti prancūzišką Kalėdų pliauską. Tai yra
biskvitinis vyniotinis su daug daug šokolado.
Nuotraukų galerija
Technologijų būrelio 1-ojo trimestro darbeliai
Reda Gustienė / 2017 m. sausio 6 d.
Su džiaugsmu mergaitės siuvo angeliukus ir juos padovanojo “Angelų” akcijai, kuri vyko gruodžio
pradžioje Rotušėje.
Tikimės dalyvauti pavasarį parodoje tema “Kubas. Kvadratas”, todėl siuvome dekoruotus kubus.
Dalyvavome Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekte. Tema “Ateitis”. Visos kartu iškepė meduolinį
robotą , kurį pavadino “Ateities virėjas”.
Daugiausiai džiaugsmo teikė jau tradiciniu tapusio meduolinio namelio kepimas. Sugaišo daug laiko.
Su
nerimu stebėjo laikrodžio rodykles, nes reikėjo laiku spėti grįžti į namus. Kepė detales, jas klijavo,
galiausiai puošė, kaip galėjo gražiau.
Mokytoja Reda Gustienė
Nuotraukų galerija
Laiškas draugui apie svajonių pasaulį
Genė Remeikienė / 2016 m. gruodžio 27 d.
Laba diena, Mielas drauge,
rašau Tau laišką, nes noriu pasidalinti mintimis apie savo svajonių pasaulį.
Mano svajonių pasaulyje žmonės širdyje niekada neužaugtų. Jie liktų tais pačiais vaikais,
žaidžiančiais kieme su draugais. Jie kvailiotų, kaip vaikystėje, negalvodami apie savo rimtą padėtį ir
nekreipdami dėmesio į kostiumuotų vyriškių pašaipius žvilgsnius.
Nebūtų taisyklių, kalamų visiems į galvas, nes jų nereikėtų. Niekam net mintis nekiltų elgtis taip,
kad pakenktų sau ar kitiems.
Šiame pasaulyje gyvuotų beribis gėris. Žmonės, eidami gatve, plačiai šypsotųsi, o užėję į
parduotuvę užkalbintų nuoširdžią pardavėją. Vaikščiodamas parke sutiktum draugišką nepažįstamąjį,
nusiteikusį pasikalbėti ne apie blogybes ar nelaimes, o norintį pagirti šiandien ypač gražią Tavo
šukuoseną.
O kai ateitų naktis, žmonės sustotų, nors trumpam, kad pažvelgtų į tamsų dangaus skliautą,
nukabinėtą ryškiai spindinčiomis žvaigždėmis. Grožėtųsi vaizdu ir nusijuoktų skaidriu, krištoliniu juoku,
pamatę kaip juokiasi linksmos žvaigždutės danguje. Ir visa tai būtų nuoširdu, nesuvaidinta ir
nesumeluota, nes mano svajonių pasaulyje melo nebūtų.
Žmonės nebijotų klysti ir iš savo klaidų pasimokytų. Pasaulyje būtų ir liūdesio, nes jis mus suartina.
Liūdesio reikia, jog nepamirštum, kas yra laimė ir prisimintum aplinkinius. Gyvuotų ir trupinėlis
baimės, kad išdrįstum, išmoktum pasitikėti savimi.
Mano svajonių pasaulyje žmonės mokėtų įsiklausyti į gamtą, jūros ošimą, paukštelių čiulbėjimą, į
savo širdį. Pajaustų dalykus, kurių neįmanoma nusakyti žodžiais: draugystę, švelnumą, meilę.
Svarbiausia – žmonės matytų širdimi. Juk tik širdimi gali pamatyti tiesą, kaip ir viltį šunelio akyse,
nerimą žmogaus širdyje ir tą tikrąjį džiaugsmą. Todėl žmonės ir būtų laimingi, nes matydami kito
džiaugsmą, jie patys švytėtų iš laimės.
Lauksiu, Mielas drauge, Tavo atsakymo.
Miglė Jauniškytė 7p klasė
Su kokiais slibinais žmonės kovoja šiandien?
Genė Remeikienė / 2016 m. gruodžio 27 d.
Kartais žmonės turi labai blogų savybių – slibinų. Tas savybes pavadinau slibinais perkeltine prasme.
Dažniausiai žmonių slibinas būna pyktis, ypač paauglių. Jie labai pykstasi su draugais, tėvais,
mokytojais.
Labai dažnas slibinas yra patyčios. Paaugliai tyčiojasi iš kitų vaikų. Kritikuoja drabužius, avalynę,
telefoną ir taip toliau… Pravardžiuoja šlykščiausiais žodžiais…. Tyčia, kad įskaudintų…
Kartais būna toks slibinėlis vardu pavydas. Vaikai pavydi drabužių, daiktų. Gal ne visi gali nusipirki,
kas yra madinga.
Būna ir smurto slibinas. Jis sprendžia visus dalykus netaikiai. Aš labai nemėgstu šio slibino, nes jis
pridaro daug žalos.
Aš tikiuosi, kad Jūs esate geri ir tokie slibinai jumyse nepasireiškia.
Raminta Siniauskaitė 7d klasės mokinė
Ar galima atleisti išdavystę?
Genė Remeikienė / 2016 m. gruodžio 27 d.
Gyventi pykstant labai sunku, nes pagieža, pyktis užima daug vietos. Jis išsikeroja ir išstumia iš
širdies kitus jausmus: meilę, džiaugsmą, kantrybę, nuoširdumą. Jeigu taip atsitinka, žmogus pyksta ne
vien ant to žmogaus, kuris kažką padarė, jis pyksta ant viso pasaulio, nebemato gražių dalykų, visur
įžvelgia tik blogį. Tokiam labai sunku padėti, jis pagiežą gali įveikti tik atleisdamas savo skriaudėjui.
Tačiau atleisti irgi sunku. Tad šiandien pasamprotausiu, koks darbas gali iškviesti pyktį ir kodėl jo
niekaip nepavyksta atsikratyti.
Yra daug dalykų, kurie galėtų įskaudinti. Tačiau tokias žaizdas laikas greitai išgydo. Nors širdyje dar
lieka mažas krislelis pykčio, jau pradedi bendrauti su įskaudinusiu žmogumi.
Retkarčiais dar suskausta jo atvertą žaizdą širdyje. Bet aš nemoku ilgai pykti ir greitai pamirštu
skriaudas.
Tačiau yra vienas poelgis, kurio negalėčiau atleisti. Tai draugystės išdavystė. Dažnai šis darbas
tęsiasi labai ilgai ir tą žinodamas piktadarys neketina visko paskubinti. O auka to
net nenutuokia ir tai dar labiau pasunkina padėtį. Aš galvoju, kad sunkiausia pakelti, jog
išdavikas yra vienas iš brangiausių žmonių pasaulyje. Juk jam patiki slapčiausias savo mintis,
didžiausius troškimus, nedoriausius poelgius. Tikras draugas, tikras, kol neišduoda, kenčia
su tavimi skausmą ir neviltį, dalinasi džiaugsmu ir niekada nepalieka vieno. Aš nesu
patyrusi draugystės išdavimo, bet puikiai įsivaizduoju jį iš knygų. Aš norėčiau amžinos draugystės, kuri
niekada neiširtų, tokios kaip Mark Twain knygoje „Tomo Sojerio nuotykiai“
berniukų Tomo ir Heklberio draugystės arba kaip Frances Hodgson Burnett knygoje „Paslaptingas sodas“
Merės ir Kolino draugystės.
Aš manau, kad atleisti galima daug ką, kad susikaupęs pyktis nežalotų tavęs ir aplinkinių ir leistų
tobulėti bei žengti į priekį. Manau, kad atleisdamas pasimokai iš klaidų, kad tokių
nedarytum ateityje.
Praėjus kažkuriam laikui galima atleisti ir išdavystę, tik niekada nereikia tokių poelgių pamiršti.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, 7p kl. mokinė Miglė Jauniškytė
2018 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas