Laisvės gynėjų dienos proga Vilniaus
Martyno Mažvydo septintokai savo rašinius
skyrė Lietuvai ir jos žmonėms.
Aš
didžiuojuosi savo tauta. Labiausiai didžiuodavausi Lietuva, kai gyvenau
užsienyje. Nepaprastai šiltas jausmas mane apimdavo matant trispalvę, iškeltą mokyklos
kieme per Lietuvos valstybines šventes. Prie trispalvės susirinkdavo visi
mokyklos lietuviai, gražiai pasipuošę Lietuvos atributika, ir giedodavo mūsų
himną. Ar rastumėte kitą tokią tautą, kuri visame pasaulyje vienu metu gieda
savo šalies himną?
Kartais
gali atrodyti, kad lietuviai yra liūdni, niūrūs ir nemoka džiaugtis. Netiesa!
Ar jums kada teko matyti lietuvius, palaikančius savo mėgstamą krepšinio
komandą? Man yra tekę palaikyti Lietuvos krepšinio rinktinę Nyderlanduose. Visa
salė buvo pripildyta Lietuvos komandos sirgalių iš aplinkinių šalių! Vietinės
komandos sirgaliai buvo priblokšti mūsų sukelto triukšmo. Tai dar vienas
vieningos tautos pavyzdys.
Didžiuojuosi
savo tauta ir nebijau būdama svetimoje šalyje pasakyti, iš kur aš atvykusi. Lietuva
– tokia maža šalis, bet visas pasaulis žino, kad ištikus nelaimei lietuviai
vieningai ištiesia pagalbos ranką. Kasmet Sausio 13-oji mums primena, kaip
svarbu nepasiduoti ir kovoti už savo laisvę.
Jorūnė Kuodytė, 7 p
Aš labai didžiuojasi Tėvyne Lietuva, o dar labiau savo proseneliu Pranu, kilusiu iš Raseinių krašto. Mano prosenelis Pranas buvo šeimos žmogus, iš viso jis turėjo penkis vaikus, kurie išaugo šauniais žmonėmis. O duktė buvo tapusi Igarkos miesto Rusijos šiaurėje mere.
Prosenelis Pranas turėjo nepaprastą gyvenimo istoriją. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo partizanas. Jo partizanų būrio vadas buvo Jonas Čepas. 1944 m. J.Čepas davė nurodymą sunaikinti miną, kuri buvo pastebėta Tarosų kaime. Kai prosenelis Pranas ją nešė į mišką sunaikinti, ji sprogo jo rankose ir nuo to laiko jis gyveno be plaštakų.
1948 m. mano prosenelis buvo ištremtas į Sibirą su 8 ir 11 metų vaikais, nes jo pirmoji žmona Kazimiera per karą žuvo nuo minos. 1955 m. antroji žmona Elena iš meilės jam atvyko į Sibirą, nors prieš tai vežama į Sibirą iššoko iš vežimo ir kurį laiką slapstėsi miške.
Pranas buvo be plaštakų, tačiau tai jam nesutrukdė nugyventi įdomų gyvenimą. Naudodamas protezą išmoko rašyti dailyraščiu. Grįžęs iš tremties Pranas aktyviai dalyvavo tremtinių veikloje: padėdavo organizuoti kasmetinę tremtinių šventę, kuri kiekvienais metais vyksta Ariogalos stadione šalia Dubysos, su tremtiniais pagamino trijų metrų aukščio kryžių, pats nešė jį bene 95 km iš Ariogalos į Kryžių kalną Šiaulių rajone.
Vytenis Kiga, 7 pp, asmeninio archyvo nuotrauka