Minime tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną
Loreta Kamarauskienė / 2020 m. 1 spalio d.
Tęsdami Erasmus+ KA2 „DiscriminACTion for a better
IntegrARTion“ projekto veiklas, Vilniaus Martyno Mažvydo
progimnazijos Europos klubo mokiniai spalio 1-ąją paminėjo
pagyvenusių žmonių dieną. Ta proga parengė savo seneliams interviu ir uždavė
jiems rūpimus klausimus. O kryptingojo meninio ugdymo dailės mokytojų Mildos
Tverkutės ir Daivos Varslavėnienės mokinių darbai papuošė mokyklos stendus.
Sveikiname visus senelius šios gražios šventės proga ir dėkojame už
gyvenimišką patirtį bei išmintį!
Kviečiame visus susipažinti su mokinių kūryba.
Ūlos močiutės Zitos interviu:
– Ar žinojote, kad spalio 1 diena yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena?
– Ne, nežinojau. Tokios informacijos dar neteko skaityti laikraštyje ar girdėti televizijoje.
– Ar Jūs norėtumėte paminėti šią dieną?
– Žinoma. Juk yra mamos, tėčio, vaikų dienos. Būtų smagu seneliams, kurie galbūt jau neturi giminių
arba jų niekas nepasveikina,turėti šventę.
– Kaip šią dieną galėtume paminėti?
– Kiekvienas miestas galėtų sukurti šventę miesto centre. Galėtų padainuoti ar pagroti vaikai. Mums taip
smagu žiūrėti į plačias vaikų šypsenas. :)
Liutauro močiutės Veronikos interviu:
– Kokia tuo laiku buvo mada?
– Mokykloje visi dėvėdavome uniformas- rudi sijonai, balti „kalnieriai“. Lauke vasarą dėvėdavome
sukneles su gėlėmis ir trumpomis rankovėmis. Žiemą lauke dėvėdavome vienspalvį drabužį su ilgomis
rankovėmis. Vasarą avėdavome basutes, o žiemą „vailokus“- batus, suveltus iš vilnos.
– Kaip ir iš ko statydavote namus?
– Akmenis supildavome ir padarydavome pamatus, o ant jų dėdavome išpjaustytus rąstus- apačia ligi
viršus truputį išskaptuotas ir tenai dedamos sudžiūvusios samanos, o ant jo kitas rąstas.
– Kiek mokykloje būdavo klasių ir kiek vaikų eidavo į vieną klasę?
– Jų viso kaimelio vaikai eidavo į vieną klasę, klasių būdavo 11.
Nuo 1-4 kl pradinė, 5-7 kl pagrindinė, 8-11 kl vidurinė. Po to eidavo į technikumą. Į mokyklą eidavo
pėstute nuo kaimo iki artimiausio miestelio. Tik maži važiuodavo su rogutėmis.
Lauros močiutės Ritos interviu:
– Kuo skiriasi gyvenimas seniau ir dabar?
– Kad tada aš buvau jauna, o dabar sena, bet jei rimtai, tai tikriausiai, kad dabar atsirado telefonai,
kompiuteriai ir t.t., o tada nebuvo.
– Ką labiausiai mėgai veikti, kai buvai paauglė?
– Lankyti turistini būrelį, šokti, būti lauke su draugais.
– Kas būdavo populiaru, kai buvai paauglė, vaikas?
– Kai vaikas buvau, populiaru būdavo eiti į kiną, o kai buvau paauglė, tai būti lauke, kadangi nieko kito
kaip ir nebūdavo.
Eglės močiutės interviu:
– Kuo skiriasi šiuolaikinis pasaulis nuo tada, kai Jūs buvote paauglė?
– Tada pasaulis buvo švelnesnis. Kadangi užaugau mažame miestelyje, mano aplinkos pažiūra nėra
didelė. Visi elgdavosi ten mandagiai, švelniai ir neagresyviai.
– Kaip anksčiau žmonės reaguodavo į kitokius žmones (LGBTQ, kitų tautybių žmonės)?
– Mano gyvenamajame miestelyje buvo kitų tautybių žmonių, bet visi draugiškai, be didelių pykčių
gyvenome. Aš niekada nebuvau girdėjusi apie kitos orientacijos žmones, kol neatvykau į Vilnių.
Ugnės močiutės Birutės interviu:
-Kaip pasikeitė gyvenimas?
– Gyvenimas pasikeitė labai, nes nebuvo išmaniųjų technologijų, tiek daug maisto negaudavau ir daug
dariau pati.
– Ką labiausiai mėgai veikti?
– Labiausiai mėgdavau būti lauke ir žaisti su draugėmis.
– Ar turėjai talentą?
– Turėjau talentą žaisti krepšini ir mėtyti taikliai į krepšį, o dabar puikiai moku siūti.
– Kaip išgyvenai toki gyvenimą, nes atrodo labai sunku?
– Viską dariau pati, mamos beveik visą dieną nematydavau, pvz.: tvarkiau kambarius, pasidarydavau
pati valgyti.
Saulės močiutės Ritos interviu:
– Kokie buvo įsimintiniausi įvykiai tavo jaunystėje?
– Mano jaunystėje įdomiausias įvykis – tai dainų šventės ir žirgų lenktynės ant Sartų ežero. Dainų
šventės vykdavo etapais: pirmiausia savo apylinkėje. Nugalėtojas vykdavo į rajono šventę, o rajono
dainų šventės nugalėtojai vykdavo į respublikinę dainų šventę. Šias dainų šventes lydėdavo begalė
žiūrovų.
Taip pat ir žirgų vadeliojimo šventėse dalyvaudavo daugybė žiūrovų.
– Kokių prekių ir įdomių užsiėmimų buvo?
– Tokios gausos prekių kaip dabar nebuvo. Visko trūko. Jei pavykdavo nors ir mažmožį įsigyti, tai
džiaugsmo buvo tiek daug, kad šiais laikais įsigytas automobilis neatneša tiek laimės. Užsiėmimai.
Laisvas laikas nuo mokslo ir darbo buvo skiriamas bendravimui su draugais ir knygų skaitymui. Daug
mezgėme, siuvome ir domėjomės kitais įvairiais rankdarbiais.
Atnaujintas aikštynas
Administratorius / 2020 m. 20 liepos d.
Pilaitės gyventojai jau gali naudotis atnaujintu mokyklos aikštynu.
Gerbiami bendruomenės nariai, mokytojai, tėveliai, moksleiviai!
Jau trisdešimt metų kuriame laisvoje Lietuvoje. Laisvė yra
mūsų brandos testas, rodantis, ar mes sugebame atsakyti į
gyvenimo, gamtos mums metamus iššūkius, ar mokame spręsti
problemas ir išsaugoti tautos tapatybę ir unikalumą. Laisvė
taip pat yra ir atsakomybė už savo pasirinktą kelią, už
priimamus sprendimus, kurie tiesia kelią mums ir mūsų
jaunimui. Laisvė yra būtina demokratijos sąlyga, įpareigojanti
kiekvieną iš mūsų dalyvauti priimant ir įgyvendinant mūsų
sprendimus, reikalingus šiandienos ir ateities Lietuvai.
Lietuvos ateitis glaudžiai siejasi su mūsų mokyklos vizija:
„Mokausi šiandien, kad rytoj turėčiau savo kelią“.
Sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo švente,
kviesdamas visus aktyviai dalyvauti Lietuvos kūrime, ir linkiu
visiems gražios šventės!
Mokyklos direktorius Eugenijus Manelis
Europos klubo veikla – pyragų diena
Loreta Kamarauskienė / 2019 m. 16 gruodžio d.
Gruodžio 16d. mokykloje vyko kalėdinė labdaros akcija „Pyragų diena“.
Surinktos lėšos (59,20 Eur) pagal aukojančių mokinių pasirinkimą buvo pervestos:
gyvūnų prieglaudai „Lesė“, Antakalnio vaikų socialinės globos namams, sutrikusio
intelekto žmonių bendrijai Vilniaus „Viltis“,bei dalis pinigų skirta mokyklai muzikos
instrumentui ukulėlei įsigyti.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems mokiniams.
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena
Loreta Kamarauskienė / 2019 m. 23 rugsėjo d.
Tavo senelis ir/ar močiutė gyvena Pilaitėje
ar netoliese?
O gal pažįsti vyresnio amžiaus kaimyną/-ę?
Visus senelius, močiutes pakviesk spalio 3 d. 14 val.
į Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos aktų
salę- čia mes kartu šventėje smagiai paminėsime
Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną!
Akcija „DAROM – 2019“
Eglė Bridikienė / 2019 m. 26 balandžio d.
„Darom” arba „Let’s do it World“ – tarptautinė organizacija, kuri vienija 113 pasaulio valstybių.
Šiandien Lietuva yra sukaupusi didžiausią patirtį visame pasaulyje organizuojant masines aplinkos
tvarkymo talkas.
„DAROM“ akcija yra vienas didžiausių renginių Lietuvoje, kuris atkreipia dėmesį ne tik į aplinkosaugos
problemas Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet skatina savanorystės, socialinio atsakingumo ir pilietiškumo
jausmus.
Siekdami būti socialiai atsakingi ir visuomeniški piliečiai, balandžio 19 dieną visi 5-8 klasių
mokiniai ir jiems dėstantys mokytojai prisijungė prie akcijos „DAROM“. Būreliai,
„apsiginklavę“ pirštinėmis ir raudonais akcijos šiukšlių maišais, išsibarstė po Pilaitės
apylinkes, rinko šiukšles ir džiaugėsi atliktu darbu.
Dalyvavimas šioje akcijoje, taip pat kaip ir mokykloje vykstantis Erasmus+ projektas
„Keisdami įpročius keičiame pasaulį“, formuoja teisingą požiūrį į didžiulį
poreikį švarinti mūsų gamtą, į ekologišką gyvenimo būdą, atsakomybę bei
supratingumą.
Dėkojame Pilaitės seniūnijai už bendradarbiavimą. Ačiū visiems
dalyvavusiems!
Nuotraukos A.Bakanaitės, O.Semėnienės, L.Kamarauskienės, E.Bridikienės.
Misija Sibiras‘18
Rita Remeikienė / 2019 m. 17 kovo d.
„Istoriją būtina saugoti, net jei ji ir skausminga. Sovietų Sąjungos represijos laikotarpis Lietuvos gyventojams buvo itin negailestingas, per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
Trėmimai, prasidėję 1941 m. birželio 14-ąją, Sibiro žemėse paliko apie 800 lietuviškų laidojimo vietų“. 
     „Misija Sibiras“ tai jau keturioliktus metus vykstantis projektas, kurio metu organizuojamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. „Misija Sibiras‘18” ekspedicija vyko Kazachstane, mūsų mokyklą aplankė du, šios ekspedicijos dalyviai, t.y.  Domas ir Viltė. 8a ir 8p klasės turėjo genialią progą pasiklausyti apie „Misija Sibiras“ dalyvių išgyvenimus.  
        Domas dalinosi patirtimi: „Prisipažinsiu, kad misijos prasmę ir tikrą jos vertę supratau tik nuvykęs į Kazachstaną. Šita valstybė mano akyse pasikeitė visam gyvenimui. Kad ir kokias šiurpias vietas mes lankėme, jos tapo daug artimesnės Lietuvai. Nebuvo nė vienų kapinių, kuriose nebūtų mūsų tautiečių. Visą tai neatsitiktinai – lageriuose kalėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, o jų pėdsakas čia išskirtinai ryškus. Misija yra papasakoti apie didvyrius, kurie ten kentėjo, kovojo už laisvę, o dabar yra visiškai pamiršti, vieniši ir sparčiai nykstantys. Išnykstantys amžiams“. 
      Ačiū ekspedicijos dalyviams už patriotiškumo pamoką, gyvą Lietuvos istorijos liudijimą ir jaunos kartos auklėjimą. Iki ašarų palietė jautrūs ir skaudžią istoriją menantys pasakojimai…   

 8a klasės vadovė Eugenija Drungilienė 
 8p klasės vadovė Rita Remeikienė 
 Bibliotekininkės Regina ir Danguolė 
Akcijos „Uždekime žvakutę ant nežinomojo kapo“ įgyvendinimas
Rita Remeikienė / 2018 m. 30 spalio d.
      Ilgėjant rudens vakarams vis dažniau prisimename savo artimuosius ir tuos, kurių nebėra šalia mūsų, tuos, kurie jau paliko šį pasaulį. Nors atrodo, kad mirusių artimųjų atminimas nuo žmogaus būties yra neatsiejamas, deja, gyvųjų pasaulyje užmirštųjų – apstu. 
      Spalio 22-ąją dieną 6b klasės mokiniai su tikybos mokytoja Rita Remeikiene ir etikos mokytoju Gražvydu Sereičiku dalyvavo Vilniaus etninės kultūros centro organizuotoje akcijoje „Uždekime žvakutę ant nežinomojo kapo“. Akcijos metu mokiniai padėjo sutvarkyti apleistus kapus, uždegė žvakutes.​ 
      Šio sumanymo tikslas – uždegti po žvakutę ant daugybės apleistų bei neprižiūrimų kapų ir taip pagerbti tuos, kurių niekas nebeprisimena. Nors daug kas šiuo metu važiavo lankyti savo artimųjų amžinojo poilsio vietų, senosiose Varnės kapinėse buvo dešimtys kapų, ant kurių nedegė nei viena žvakutė, sunku buvo atskirti, kur kapas, o kur žole užžėlęs žemės lopinėlis. 
      Mokiniai, žvarbią dieną žvakės šiluma susišildę savo rankas ir širdis, jautėsi pakylėti atlikę gerą darbą. Grįždami namo jaunuoliai kalbėjo, kad tokios akcijos kaip ši ne tik suartina žmones, bet ir primena, ką reiškia būti žmogumi.   


 Tikybos mokytoja Rita Remeikienė ir etikos mokytojas Gražvydas Sereičikas
Žydų tautos holokausto paminėjimas
Rita Remeikienė / 2018 m. 15 spalio d.
      Kiekvienais metais rugsėjo 23 d. mokykloje vyksta žydų tautos holokausto paminėjimas. Tą dieną, 1943m. buvo sunaikintas Vilniaus Getas. Šiais metais holokausto aukas pagerbė ir popiežius Pranciškus.        Mokiniai mokyklos kieme iš akmenų išdėliojo Dovydo žvaigždę, buvo uždegtos žvakutės. Prisiminėme tragišką žydų tautos istoriją, ką reiškia Dovydo žvaigždė, kur buvo įkurtas Vilniaus Getas ir kaip jis buvo sunaikintas.
       Kaip teigė popiežius Pranciškus, kad istorija negali būti užmiršta, kad kiekviena tauta yra svarbi ir niekas neturi teisės žudyti ir naikinti kitas tautas. Iš istorijos klaidų žmonija mokosi, todėl svarbu, kad jos daugiau nepasikartotų.       

Socialinių mokslų metodinė grupė
Keiskime įpročius, prisidėkime prie gamtos saugojimo!
Kristina Jūraitė / 2018 m. 27 kovo d.
Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Ši diena
mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime
atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi.
Žemės diena neaplenkia ir mūsų mokyklos. Kadangi mūsų mokykla dalyvauja projekte „Changing
habits – changing the world“ (Keisime įpročius – keisime pasaulį) šią dieną minėjome dar aktyviau.
Šias metais Žemės dienai ruoštasi iš anksto. Penktų klasių mokiniai per IT pamokas kartu su
mokytoja rinko tekstą apie atliekų rūšiavimą, maketavo knygos skirtukus, kuriuos vėliau 6E klasės
komanda dalino mokyklos mokytojams bei Pilaitės gyventojams.
Ankstų penktadienio rytą mokinių komanda į mokyklą atėjo anksčiau nei įprastai. Pirmiausia užsuko
pas mokyklos direktorių, pasiteiravo ar rūšiuoja šiukšles bei įteikė knygos skirtuką. Vėliau pasitiko
ateinančius mokytojus, klausinėjo ar žino, kaip rūšiuoti, domėjosi, ką rūšiuoja, klausinėjo, kada
švenčiama Žemės diena.
Taip pat nepamiršo aplankyti ir gimnazijos patalpose esančių mūsų pradinių klasių mokytojų, aplankė
ir seniūniją. Seniūnas mokiniams paaiškino, kas yra atsakingas už šiukšlių išvežimą iš gyvenamųjų namų
bei paaiškino kokia bus tvarka nuo gegužės 1-osios dienos, o direktoriaus pavaduotojas aplinkai
paskatino mokinius kelti inkilus grįžtantiems paukščiams.
Mokiniai džiaugėsi, kad dauguma mokytojų tikrai prisideda prie aplinkos saugojimo, rūšiuoja šiukšles,
kad kalbinti gyventojai mielai atsakydavo į mokinių klausimus.
Mokiniams buvo smagu, nes galėjo nors truputį prisidėti prie gamtos saugojimo, skleidžiant
informaciją gyventojams, bei pagilino žinias.
IT mokytoja, 6E klasės vadovė Kristina Jūraitė
2020 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas