Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija

Gitana Šeštokienė / 2023 m. 20 sausio d.

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga Vilniaus Martyno Mažvydo septintokai (7 d, 7 p, 7 pp ir 7 pr) per lietuvių literatūros pamoką galvojo dovanų idėjas Vilniui.

Originaliausią dovanos idėją pateikė 7 d klasės mokinės Karina Beinaravičiūtė, Vakarė Jacukevičiūtė, Rita Margarita Jakubėnaitė ir Amelija Martinkė. Tai dinozauro skulptūra. Pasak septintokių, dinozauro skulptūra galėtų simbolizuoti lietuvių kalbą, vieną seniausių pasaulio kalbų. Kad jos neištiktų dinozaurų likimas, mes turime didžiuotis, saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą.

Ar žinai, kad…

Lietuvių kalba yra priskiriama didžiausiai pasaulyje indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų grupei. Kažkada indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančios kalbos turėjo bendrą indoeuropiečių prokalbę.
Šios prokalbės bruožų daugiausia išliko šiuolaikinėje lietuvių kalboje. Lietuvių kalbai būdinga archajiška kalbos sandara: dvibalsiai, trumpieji ir ilgieji balsiai, linksniavimas, asmenavimas ir kt. Lietuvių kalba taip pat turi daug bendrų bruožų su sanskritu – senovine literatūrine Indijos kalba.

Vilnius – 700. Septintokų linkėjimai

Gitana Šeštokienė / 2023 m. 20 sausio d.

„Didžiausias linkėjimas būtų, kad gimtų kuo daugiau mažųjų vilniečių, kad miestas nepritrūktų gyventojų.“

„Linkėtume, kad Katedros bokšto laikrodis dar ilgai skaičiuotų metus.“

„Linkėtume miestui kuo daugiau spalvų, kad Vilniuje rastų vietą ne tik įvairių religijų, pomėgių, požiūrių ir pan. žmonės, bet ir patys pastatai įgautų savo nepakartojamą veidą.“

„Linkėtume Vilniui laimės. Laimė yra lapė. Linkime, kad šito miesto gyventojai jaustųsi laimingi.“

„Miestui linkėtume saugoti senąsias tradicijas. Kad parkus puoštų žolynai iš svetimų kraštų, taip pat ir Lietuvos nacionalinė gėlė rūta.“

„Mes miestui linkėtume kuo daugiau žalių erdvių, kad miestiečiai ir miesto svečiai saugotų gamtą, mažiau važinėtų automobiliais. Kad išeitų į žalias erdves ir kuo daugiau bendrautų, kad nebūtų vienišų senolių.“

„Linkėtume laisvę mylinčių gyventojų, kad jie mylėtų laisvę kaip tie Užupio katinai, laisvi vaikštinėjantys gatvėse. Atsakingų miestiečių, kurie mylėtų gyvūnus ir jų neskriaustų.“

„Mūsų linkėjimas paprastas – kad Vilnius pagaliau turėtų normalų futbolo stadioną, kuriuo galėtų didžiuotis.“

Tai įdomu

Į Vilniaus katedros bokštą įkeltas 1672 m. Vokietijoje pagamintas didžiulis dantračių mechanizmas yra net 187 m. senesnis už tikriausiai labiausiai fotografuojamą laikrodžio bokštą pasaulyje – Didįjį Beną Londone.

Pirmasis dūžis nuskambėjo spalio 12 dieną. O pats laikrodis pagamintas dar dvejais metais anksčiau.

Iliustracijų autoriai – 7 d, 7 p, 7 pp ir 7 pr klasių mokiniai

Nuotraukų galerija

Padovanok Vilniui dovaną 700-ųjų metų proga

SPORTINĖS APRANGOS DIENA

Vilma Junevičienė / 2023 m. 18 sausio d.

K V I E T I M A S

SAUSIO 20 D. VYKS SPORTINĖS APRANGOS DIENA

Į Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją 1 – 8 klasių mokinius, klasių auklėtojus, dalykų mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus bei administracijos darbuotojus kviečiame ateiti su sportine apranga, sporto atributika ir sporto aksesuarais.

Galėsite atminčiai nusifotografuoti prie didžiosios sporto salės sportinės aprangos firmų sienelės, kurią parengs Mokinių taryba.

Gausiausiai sportine apranga apsirengusias klases Martyno Mažvydo progimnazija apdovanos padėkos raštais. Taip pat numatytos ir kitos nominacijos už įvairius kūrybinius bei įdomius sprendimus.

Socialinė pedagogė Lina, fizinio ugdymo mokytojai, Mokinių taryba

Žvakė Ukrainai

Gitana Šeštokienė / 2023 m. 18 sausio d.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, Sausio 13-ajai, Vilniaus Martyno Mažvydo mokykloje virė darbas.

6 pp ir 6 pr klasės mokiniai gamino žvakes Ukrainai, jos bus vežamos civiliams žmonėms ir kariams. Ukrainiečiai žvakėmis galės pasinaudoti pritrūkę elektros ir šilumos. Mokiniai ne tik gamino žvakes, bet ir ant skardinių anglų kalba brūkštelėjo keletą žodžių Ukrainos gyventojams linkėdami jiems stiprybės šioje nelengvoje kovoje ne tik už Ukrainos, bet ir už mūsų šalies – Lietuvos laisvę. Šeštokai ant skardinių piešė trispalves širdeles taip parodydami meilę ir didžiulę pagarbą žmonėms, kurie nepraranda tvirtybės ir siekia užsibrėžto tikslo.

Šeštokų mintys

„Tikiu, Ukrainos žmogus, paėmęs į rankas žvakę, net ir esant pačiai sunkiausiai situacijai pajus tą šilumą, kurią mes įdėjome, darydami žvakes. Ukrainiečiai šioje kovoje nėra vieniši. Nors širdyje, bet mes kartu su jais. Tegu juos sušildo ir padrąsina šis žinojimas.“

„Man labai svarbu, kad mes gaminame žvakes Ukrainai, esame tik vaikai, nors taip galime prisidėti prie šios svarbios visam pasauliui kovos.“

Iliustracijos autorės – 6 b klasės mokinės Greta Augutavičiūtė ir Viltė Sinkevičiūtė

Mokytojos Aušra, Vilma ir Gitana

Nuotraukų galerija

Nusiraminimo technikos mokiniams

Medeina Bleizgytė / 2023 m. 17 sausio d.

Siekdami gerinti mokinių emocinę būklę, sukuriant kuo palankesnes sąlygas patirti mokymosi sėkmę, siūlome mokiniams keletą lengvai pritaikomų ir naudingų streso įveikos, nusiraminimo technikų. Stresas yra normali organizmo reakcija, kurios metu kūnas reaguoja į tam tikrą pokytį, tačiau egzistuoja streso įveikos strategijos, kurios padeda lengviau išgyventi stresą, tapti atsparesniems ir geriau jaustis. Prisegtame dokumente pateikiame keletą efektyvių būdų, kurie padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, mažina emocinę įtampą.

Prisegti failai

Nusiraminimo technikos.pdf

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 5-ų klasių mokinių elgesio ir socialinio nerimo tyrimas

Medeina Bleizgytė / 2023 m. 17 sausio d.

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos vienas svarbiausių sau keliamų uždavinių – užtikrinti saugią tiek fizinę, tiek emocinę aplinką, kuri skatintų motyvaciją tobulėti, siekti gerų ugdymosi rezultatų, atvirai, drąsiai ir su polėkiu tyrinėti mokinius supantį pasaulį.

Neretai naujame mokymosi etape, gali iškilti įvairių sunkumų, trikdančių mokinių tobulėjimo bei pažinimo siekį. Tyrimai rodo, jog pokytis pereinant iš pradinių klasių į penktąją, neretai yra lydimas mokinių patiriamo socialinio nerimo bei su tuo susijusių elgesio problemų.

Būtent dėl šių priežasčių buvo nuspręsta anonimiškai apklausti 170 Martyno Mažvydo progimnazijos penktų klasių mokinių (tyrimo metu apklausta visos 5-os klasės), siekiant išsiaiškinti su kokiomis elgesio problemomis susiduria mokiniai bei patiriamo 5-ų klasių mokinių socialinio nerimo mastą.

Tyrimo rezultatus ir rekomendacijas galite rasti prisegtame dokumente.

Prisegti failai

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijod 5-ų klasių mokinių elgesio ir socialinio nerimo tyrimas_2022 (1).pdf

Kai pakvimpa vasara…

Renata Maslauskienė / 2023 m. 15 sausio d.

Kas šaltą žiemą gali labiau sušildyti nei prisiminimai apie vasarą? Tą gerai žino ir mūsų mokyklos jaunieji

karštotyrininkai.

Vieną speiguotą žiemos popietę jie kartu su Vilniaus jaunųjų turistų centro būreliečiais mėgavosi levandų

kvapais. Naudodami šiuos augalus kūrė knygų skirtukus, gamino vaškinį kvėpiklį iš bičių vaško ir levandų

eterinio aliejaus.

Visi edukacijos dalyviai mintimis grįžo į gražiausias vasaros akimirkas.

Nuotraukų galerija

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA

Vilma Junevičienė / 2023 m. 14 sausio d.

PILIETIŠKUMO UGDYMO IR FIZINIO AKTYVUMO INICIATYVA

Jau antrus metus Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje mokiniai dalyvauja pilietiškumo ugdymo ir fizinio aktyvumo renginyje, skirtame Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai. 6pp, 8a, 8d, 8e, 8p klasių mokinių grupės pasirinko ėjimo žygius Pilaitėje.

Mokiniai startavo pagerbdami ir uždegdami žvakeles prie Laisvės gynėjo Antano Sakalausko pagerbimo vietos, viename Pilaitės skverelyje. Po aptarimo, su kuo šiais metais siejama Sausio 13-oji ir kokia yra situacija pasaulyje mokiniai tęsė ėjimo pėsčiomis žygį Pilaitėje, skaičiuodami žingsnius.

Mokinių linkėjimai: ,,stiprybės, vienybės ir toliau išlikti laisva valstybe“, ,,kad Lietuvos žmonės būtų vieningi, taip kaip anksčiau ir kad palaikytų vieni kitus“, ,,kad nebūtų karo“, ,,kad Lietuva išgarsėtų pasaulyje“, ,,kad Lietuva būtų kuo šviesesnė“, ,,kad viskas būtų labai gerai ir nebūtų karo“, ,,kad visi būtų draugiški ir labai tolerantiški žmonėms“, ,,kad saulė visur – širdyje ir danguje stipriau šviestų“…

,,AMŽINOS LAISVĖS LIETUVAI!“

Nuotraukų galerija

Dainų šventei – 100

Gitana Šeštokienė / 2023 m. 14 sausio d.

Ar žinai, kad…
Dainų šventės Lietuvoje pradėtos rengti nuo 1924 m., o Moksleivių dainų šventės atskirai imtos organizuoti nuo 1964 m.
Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 m. buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Kitą vasarą Moksleivių dainų šventė nebus organizuojama. Tokį sprendimą paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 m., Lietuvos dainų šventę – 2024 m. Kartu būtų paminėtas ir dainų švenčių tradicijos šimtmetis. Ar Lietuva – vis dar dainų šalis? Ar tradicija dainuoti mūsų šalyje vis dar gyva?

Vilniaus Martyno Mažvydo progimanzijos septintokai (7 d, 7p,

7 pp, 7 pr) teigė neabejojantys, kad Dainų šventės tradicija gyvuos per amžius, nes lietuvių tauta mėgsta dainuoti, ypač susitikus giminei. Per žiemos atostogas septintokai lankydami artimuosius teiravosi jų, kokią dainą jie laikytų šeimos daina. Septintokai per lietuvių literatūros pamoką panaudodami grafinius elementus sukūrė dainos kompoziciją ir pristatė ją klasės draugams.

Iš septintokų pasakojimų

„Mano šeimoje gyva tradicija dainuoti lopšinę savo vaikams. Mano mama man dainavo lopšinę, jai dainavo jos mama, senelei dainuodavo jos mama. Aš gerai moku lopšinės žodžius.“

„Kol giminė sprendė klausimą, kuriai dainai skirti šeimos dainos titulą, paaiškėjo įdomių faktų. Mano prosenelė pati kūrė dainas! Žinoma, jose yra rašybos klaidų, nes prosenelė buvo baigusi vos keturias klases. Bet šios dainos mums yra labai brangios.“

„Mūsų giminėje dainuojamos tremtinių dainos, mat seneliai gimę tremty.“

„Mano šeima mėgsta dainą apie vyšnių sodus. Kažkada seneliai turėjo sodybą. Dainuodami jie prisimena ten augusį vyšnių sodą. Yra išlikusių nuotraukų. Mėgstame jas pavartyti.“

„Aš ilgai maniau, kad dainą, kurią mėgsta dainuoti mūsų šeima, yra sukurta šeimos. Pasirodo, tai lietuvių liaudies daina.“

Iliustracijų autoriai: Patrikas Žilinskas, 7 pr, Vakarė Jacukevičiūtė, 7 d, Mantas Malinauskas,

7 pr, Meilė Vilkanacaitė, 7 pp, Donatas Bagdonas, 7 pr.