Mokytojų dienos proga Martyno Mažvydo progimnazija virto tikra pasaka, kurioje skambėjo muzika,
daug šiltų žodžių, dėkingumo, pagarbos ir juoko!
Dėkojame Mokinių tarybai už tokią šaunią iniciatyvą!
Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojai
Sigita Daugirdiene / 2016 m. spalio 5 d.
Tarptautinė vertėjų federacija rugsėjo 30-ąją paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Vertėjai padaro
didžiulį darbą, tačiau lieka nematomi, o vis gilėjantį rudenį pirmiausia norisi susieti su knygomis ir
literatūra. Šiai dienai paminėti 4 f, g ir h klasių mokiniai bandė žengti pirmuosius žingsnius, susipažindami
su vertėjo profesija. Jie dalyvavo šauniausiojo vertėjo konkurse ,,Auksinė raidė”. Mokiniai gavo užduotį
išversti tekstą ,,On Sunday” iš anglų į lietuvių kalbą. Prieš konkursą vaikai su savo anglų kalbos
mokytoja S. Daugirdiene aptarė, kas yra vertėjo profesija, kuo ji yra naudinga visuomenei, kokie yra
gero vertimo kriterijai.
Konkurso rezultatus įvertino komisija, kurią sudarė anglų k. mokytoja Sigita Daugirdienė ir 4 g, h bei f
klasių vadovės Džiuginta Vaičiūnienė, Skaistė Janickienė ir Aušra Pivorienė.
Šauniausiojo mažojo vertėjo konkurse ,,Auksinė raidė“ I-oji vieta skirta 4 g kl. mokiniui Rapolui Bakui,
II-oji vieta 4 g kl. mokinei Gabijai Butkutei, o III-iąją vietą laimėjo 4 g kl. mokinė Austėja Bieliauskaitė.
Konkurso nugalėtojams įteikti unikalūs šauniausiojo vertėjo diplomai. Visi kiti konkurse gerai pasirodę
mokiniai paskatinti pagyrimais ir teigiamais įvertinimais. Nugalėtojų vertimai eksponuoti mokyklos stende.
Šis renginys praturtino vaikus nauja patirtimi ir įgūdžiais (pvz. gebėjimu pasinaudoti informacijos
šaltiniais internetinėje erdvėje žodžio reikšmei rasti, atskirti anglų ir lietuvių kalbų ypatumus).
Daugeliui vaikų vertėjo profesija pasirodė įdomi ir reikalinga.
Mielieji, buvę ir esantys M. Mažvydo mokytojai, kviečiame nusikelti į pasaką, kurioje skambės muzika,
aplinkui daug šiltų žodžių, dėkingumo, pagarbos ir iššūkių… :) Taigi, pasipuoškime personažų drabužiais
ir spalio 5 dieną sudalyvaukime pasakoje, kurią kursime drauge!
1- 8 klasės dirba pagal šį pamokų trukmės grafiką:
1. 8:00 – 8:45
2. 8.55 – 9.40
3. 9.50 – 10.35
4. 10.45 – 11.30
Maitinimas vyks įprasta tvarka
Pilaitės gimnazijos patalpose besimokančios klasės dirba pagal gimnazijos sudarytą tvarkaraštį, o
12.00- visi mokyklos darbuotojai kviečiami į aktų salę pasinerti į avantiūrą:)
Eglė Laumelienė / 2016 m. rugsėjo 27 d.
Rugsėjo 26 d. yra Europos Sąjungoje švenčiama šventė, skirta Europos Sąjungos kalboms. Pirmą kartą ši
diena pradėta švęsti 2001 m. Jos metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant
paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos, jos regionų bei tautinių mažumų
kalboms.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 4 a kl. mokiniai kartu su anglų k. mokytoja Sigita Daugirdiene
taip pat paminėjo šią dieną netradiciniu renginiu. Mokyklos kieme mokiniai kreidelėmis ant grindinio piešė
Europos Sąjungos šalių nacionalines vėliavas, angliškai užrašė šalių pavadinimus ir žodį ,,Taika” tos
šalies kalba, kurios vėliavą piešė.
Grįžę į klasę, mokiniai prisiminė, kokie yra Europos Sąjungos šalių pavadinimai anglų kalba, angliškai
apibūdino, kokių spalvų yra Europos Sąjungos valstybių vėliavos.
Mokiniai Europos kalbų dienos paminėjimui skirta pamoka liko patenkinti, nes netradiciniu būdu susipažino
su Europos Sąjungos šalių įvairove ir jų valstybių atributika.
Renginio vadovė anglų k. mokytoja Sigita Daugirdienė
Eglė Laumelienė / 2016 m. rugsėjo 23 d.
Jolanta Noreikienė / 2016 m. rugsėjo 23 d.
Janušas Korčakas (1878/1879 m. – 1942 m.) – žymus žydų kilmės lenkų pedagogas, rašytojas,
publicistas, gydytojas ir visuomenės veikėjas, Lenkijos kariuomenės karininkas. Tikrasis Janušo Korčako
vardas – Henrikas Holdšmitas. Jis gimė Lenkijos žydų šeimoje, namuose, kuriuose viešpatavo
kosmopolitizmo bei aukštosios lenkų kultūros dvasia. Henrikas buvo labiau lenkas nei žydas – jis mylėjo
Lenkiją, jos kalbą, žmones ir gamtą, tačiau atėjus lemiamam laikui, sąmoningai pasirinko tragišką žydo
likimą. Sakoma, kad jis triskart atsisakė gelbėti savo gyvybę.
Pirmą kartą tai įvyko, kai Janušas priėmė sprendimą neemigruoti į Palestiną prieš pat Lenkijos okupaciją,
kad prieš baisiuosius įvykius nepaliktų likimo valiai jo įkurtų ir vadovaujamų Našlaičių namų.
Antrą kartą – kai atsisakė bėgti iš Varšuvos geto.
Trečią – kai visi Našlaičių namų gyventojai jau sulipo į traukinio vagoną, kuris turėjo nugabenti juos į
koncentracijos stovyklą. Pasakojama, kad prie J. Korčako priėjo SS karininkas ir paklausė, ar jis parašęs
knygą vaikams „Karalius Motiejukas Pirmasis“, ir pasakė:
– Skaičiau tą knygą vaikystėje. Gera knyga. Jūs galite būti laisvas.
– O vaikai?
– Vaikai važiuos. O jūs galite palikti vagoną.
– Klystate. Negaliu. Ne visi žmonės – niekšai.
Po kelių dienų Treblinko mirties stovykloje Korčakas, kartu su savo vaikais, įėjo į dujų kamerą. Pakeliui į
mirtį Korčakas laikė ant rankų pasilpusį berniuką, šalia ėjo mergytė – rašytojas nieko neįtariantiems
mažyliams sekė pasaką. Kiti vaikai buvo gražiai išrikiuoti – liudytojai nebuvo matę tokios tvarkingos
kolonos, žygiuojančios į mirtį…
Kaip kažkas pastebėjo, iš esmės galima būtų daugiau nieko nežinoti apie J. Korčaką. Tik perskaityti 10
priesakų, rekomenduotų šio įstabaus žmogaus vaikų auklėjimui:
1. Nelauk, kad tavo vaikas bus toks, kaip tu arba toks, kaip tu nori. Padėk jam tapti savimi, o ne tavimi.
2. Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą, kaip jis gali
atsidėkoti tau? Jis duos gyvenimą kitam, tas – trečiam, ir tai nekintantis dėkingumo dėsnis.
3. Neliek vaikui savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tai ir užaugs.
4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas pagal jėgas, ir būk tikras – jam jis
nėra mažiau sunkesnis, nei tau, o galbūt, ir daugiau, kadangi jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai – tai susitikimai su vaikais. Kreipk į juos didesnį
dėmesį – mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaikelyje.
7. Nekankink savęs, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atsimink: dėl vaiko padaryta
nepakankamai, jei nepadaryta visa, kas įmanoma.
8. Vaikas – tai ne tironas, kuris užvaldo visą tavo gyvenimą, jis ne vien tavo kūnas ir kraujas. Tai brangi
taurė, kurią Gyvenimas tau davė saugoti bei įžiebti jame kūrybinę ugnį. Tai išlaisvinta motinos ir tėvo
meilė, pas kuriuos augs ne „mūsų“, „nuosavas“ vaikas, bet siela, patikėta saugojimui.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam tai, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes
vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi
Dar kelios J.Korčako mintys:
Tie, kurie neturėjo nerūpestingos, tikros vaikystės, kenčia nuo to visą gyvenimą.
Tik mylintis gali reikalauti, o nemylintis ir galvos neturėtų glostyti.
Jūs sakote: „Vaikai mus nuvargina:. Jūs teisūs. Jūs aiškinate: „Reikia nusileisti iki jų supratimo.“ Nusileisti,
pasilenkti, susilenkti, susispausti. Klystate! Ne nuo šito mes pavargstame. Nuo to, kad reikia pakilti iki jų
jausmų. Pakilti, atsistoti ant pirštų galų, tiestis. Kad neįskaudintume.
(straipsnis publikuotas www.bernardinai.lt)
Jolanta Noreikienė / 2016 m. rugsėjo 15 d.
Rugsėjo pradžioje jaunų žmonių komanda, akcijos „Būk pirmūnas“ savanoriai lankėsi mūsų mokykloje ir
įteikė dešimčiai mokinių kuprines su mokyklinėmis priemonėmis. Prisimindami savo patirtį mokykloje, jie
nusprendė, kad gali padėti vaikams, kuriems labiausiai to reikia.
Jie pastebi, jog pasiruošimas mokyklai -tai ne šiaip sau mokyklinės priemonės, tai galimybė būti tokiu
pačiu, kaip visi, galimybė neišsiskirti ir noriai keliauti į mokyklą.
Jau aštuntus metus iš eilės rugpjūčio 19 – 21 dienomis Lietuvoje prekybos
centruose šimtai akcijos „Būk pirmūnas“ savanorių pakvietė geros valios
žmones prisidėti prie vaikų gerovės, paaukojant būtinų mokyklinių
priemonių. Savanoriai ragino paaukoti: pieštukų, tušinukų, sąsiuvinių,
penalų ir kitų mokyklinių priemonių, kurios iki rugsėjo pirmosios pasiekė
sunkiai besiverčiančias bei daugiavaikes šeimas.
Prieš metus akcijai susivienijo daugiau nei 500 savanorių visoje Lietuvoje,
o paramos mokyklinėmis prekėmis pavyko surinkti už 36 tūkst. eurų.
Kiekvienais metais akcija vis auga ir aplankoma vis daugiau vaikų, kuriems
reikia pagalbos. Akcijos savanoriai, lydimi socialinių darbuotojų, patys
lanko šeimas, bendrauja su vaikais.
Ši graži ir prasminga akcija įkvėpė ne vieną labiau pasitikėti savimi ir
vaiką siekti geresnių mokslo rezultatų.
Kviečiame visus į Rugsėjo 1-osios šventę, kuri įvyks 2016 m. rugsėjo 1 d. 9.00 val. Martyno Mažvydo
progimnazijos stadione
Eglė Laumelienė / 2016 m. rugpjūčio 29 d.
Zinaida Šimkuvienė / 2016 m. birželio 22 d.
Programos dalyviai: šeštos ir aštuntos klasės mokiniai
Vadovė: Zinaida Šimkuvienė
Būrelio veiklos prioritetai:
• mokyklos metraštis, domimasi Pilaitės istorija, kurioje atrandama vis naujų faktų, istorijos vingių;
• nauja medžiaga pildomi projektai „Mažoji Lietuva“ ir „Ką kalba sena nuotrauka“;
• žymiausi Pilaitės žmonės, tęstinis projektas;
• nuolatinis Muziejaus turtinimas;
• dalyvavimas konkursuose;
• ekskursijų organizavimas.
Tikslai:
– puoselėti kraštotyros idėjas;
– supažindinti su supančia aplinka;
– puoselėti pilietines vertybes;
– formuoti istorinę sąmonę.
Darbo uždaviniai:
– ugdyti pilietiškumą išsaugant tradicines vertybes, perteikti liaudies kultūrą, tradicijas ir istoriją;
– gebėti dalyvauti įvairių bendruomenių ir institucijų veikloje ir renginiuose;
– įgyti supratimą apie savo gyvenamosios vietovės istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų;
– rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, ją vertinti;
– įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoti;
– domėtis savo gyvenamosios vietovės istorine praeitimi, ugdytis pagarbą praeities kartų kultūriniam
palikimui.
Programos įgyvendinimo būdai ir metodai:
1. Teoriniai ir praktiniai užsiėmimai;
2. Savarankiškos užduotys;
3. Projektinė veikla;
4. Individuali veikla;
5. Darbas grupėse;
6. Tradiciniai renginiai.
Siektini rezultatai ir ugdomosios kompetencijos:
1. Bendrosios kompetencijos:
• prisiimti atsakomybę už savo darbą ir jo rezultatus;
• mokyti būrelio narius kritiškai mąstyti;
• pratinti objektyviai vertinti atliktą darbą;
• pratintis suvokti save kaip bendruomenės narį.
2. Dalykinės kompetencijos:
• eksponatų rinkimas;
• surinktos medžiagos tvarkymas;
• to, kas sukaupta, siejimas su šiandiena, jos problemomis;
• turimų žinių turtinimas.
Kraštotyros būrelio veiklos atgarsiai
Šiais mokslo metais kraštotyros būrelis pradėjo nuo ekskursijos autobusu, leidžiančia gėrėtis Vilniaus
senamiesčio vaizdais. Tai buvo apdovanojimas už mūsų aktyvią Vilniaus kraštotyros būrelio veiklą
(2014-2015 m.m.).
Tęsiame projektus „Ką kalba sena nuotrauka“, „Pilaitė – mūsų namai“, „Pilaitės dvaras“, „Žymiausi
Pilaitės žmonės“, „Mažoji Lietuva“ . Projektų pristatymais galima grožėtis mokyklos muziejuje. Šiuose
projektuose dalyvauja ne tik būrelio nariai, bet ir kiti mokiniai. Kai kurie projektai papildo mokymo(si)
programą.
Taip pat šiais mokslo metais atnaujinome ir turtinome eksponatais muziejų. Džiaugiamės ir esame dėkingi
mokytojams ir mokiniams už padovanotus eksponatus. Vedėme ekskursijas penktokams ir mokyklos
svečiams.
Taip pat kraštotyros būrelis dalyvavo kitų kraštotyros būrelių renginiuose. Dalijomės gerąja patirtimi su
„Kačialovo“ gimnazijos kraštotyrininkais.
Buvome aktyvūs „Vilniaus jaunųjų turistų centro“ renginių dalyviai. Etnografinėje vakaronėje „Mūsų
Lietuva“, skirtoje Etnografinių regionų metams paminėti, kalbėjome ir dainavome žemaitiškai, pristatėme
Žemaitijos regioną.
Kitame kūrybiniame – pažintiniame projekte „Daugiakultūrinis Vilniaus paveldas“ pristatėme surinktą
medžiagą apie Sentikius Pimonovus, kurie susiję su Pilaitės dvaru ir užėmėme III-ąją vietą.
Šis projektas, kaip ir kiti, eksponuojamas Mokyklos muziejuje.
Sostinėje vykusiame respublikinio projekto „Senolių godos. Laikinosios sostinės istorijos“ atrankiniame
ture užėmėme I-ąją vietą. Taip pat dalyvavome respublikiniame festivalyje „Senolių godos. Laikinosios
sostinės istorijos“. Parengėm projektą – vaidinimą apie Kauno tarpukario moksleivių vakarėlį, kuriame
mokiniai dainavo ir šoko to meto populiarius kūrinius. Mūsų būrelis apdovanotas už kūrybišką pasirodymą.
Aplankėme brolių Juškų muziejų Vilkaviškyje, kuris suteikė mums daug naujų įspūdžių.
Dalyvavome protų mūšyje „Vilniaus istorijos labirintai“, užėmėme I-ąją vietą.
Būrelio vadovė, istorijos mokytoja Z. Šimkuvienė
Galerijoje nuotraukos iš įvairių kraštotyros būrelio veiklų (ekskursijos, konkursai, muziejai ir kt.).
2019 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas