Medeina Bleizgytė / 2021 m. 15 kovo d.
Ekranų laikas vaikams – specialistų rekomendacijos

Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo. Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais: 

1. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. 
2. 2 – 5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais). 
3. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną. 
4. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan. 
5. Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas. 

Bet kokio amžiaus vaikams (beje, ir suaugusiems) svarbu: 
1. Valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais. 
2. Valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais. 
3. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų. 4. Mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai. 
5. Kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. 

Vaikų psichikos ir fizinei sveikatai esminiai yra laiko prie ekranų ribojimas ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti galima naudotis elektroninėmis medijomis. Galima pasitelkti elektronines medijas kaip ugdymo priemonę, tačiau pats naudojimasis elektroninėmis medijomis neturi akivaizdžios teigiamos reikšmės vaikų raidai, neugdo geresnių mąstymo, kalbinių, atminties, dėmesio ar kitokių gebėjimų. Nuotolinio mokymo būtinybė neturi skatinti perteklinio ekranų naudojimo ugdant vaikus. Ypač svarbu pakankamai dėmesio skirti skaitymui ir rašymui nesinaudojant elektroninėmis medijomis, veiklai su realiais daiktais, tiesioginiam bendravimui. Kai tenka ilgesnį laiką naudotis ekranais, labai reikalingos įpročiu tapę pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos bei rankos, žiūrima į tolį per langą, ir pan. Ugdytojų ar tėvų vaidmuo ir pavyzdys formuojant tokius įpročius yra esminis. 


Parengė dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė 

Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetas
Vilma Junevičienė / 2021 m. 11 kovo d.
Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos
proga, apsilankykite virtualiame Lietuvos sporto muziejaus ture
http://www.lietuvossportomuziejus.lt/tour/tour.html
– susipažinkite su sporto istorija, sporto vertybėmis ir Lietuvos
garsinimu pasaulyje.
Fizinio ugdymo mokytojų metodinė grupė
Eglė Bridikienė / 2021 m. 10 kovo d.
Europos klubo nariai ieškojo įdomių faktų apie Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Štai kas jiems pasirodė įdomu:

1. Namas, kuriame buvo pasirašytas aktas, išliko iki dabar- signatarų namai Vilniuje.
 2. Vasario 16 aktas pirmą kartą viešai buvo paskelbtas vokiečių kalba.  
3. Signataras D. Malinauskas aktą pasirašė vėliau, nes tiesiog pramiegojo posėdį. 
4. Signatarai aktą pasirašė abėcėlės tvarka. Pirmasis pasirašė Jonas Basanavičius, o tik po to likusieji abėcėlės tvarka. 
5.Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios aktą sudaro vos 122 žodžiai.  
6. 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis paskelbė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo dokumentą – Kovo 11-osios aktą. 
7. Kovo 11-ąją Vilnius gavo miesto teises. Tai įvyko 1386 metais. 
8. 1990 m. kovo 12-ąją  Islandija pirmoji pripažino Lietuvą atkūrus Nepriklausomybę.  
Taip pat mokiniai ėmė interviu iš lietuvių kalbos mokytojų Jūratės ir Vitalijos, istorijos mokytojos Daivos ir vokiečių kalbos mokytojos Vladislavos. Pakalbėję su mokytojais, sužinojo:

Daugelis mokytojų valstybines šventes švenčia mieste: aplanko Prezidento rūmus, Katedros aikštę, klauso žinomų žmonių kalbų iš Signatarų namų balkono, dalyvauja valstybinių švenčių minėjimo renginiuose. Mokytoja Jūratė Ratautienė prisimena: ,,Sovietmečiu bendrabutyje vasario 16-ą dieną šventėme draugės gimtadienį. Netikėtai atvažiavo KGB ir ją pradėjo tardyti dėl to, kad šventėme Vasario 16-tąją (tuo laikotarpiu švęsti valstybines šventes buvo griežtai draudžiama), bet draugė parodė gimimo liudijimą ir viskas baigėsi gerai.’’ 
Karantinas neapriboja galimybių mokytojams ir toliau švęsti valstybines šventes: jie žada gaminti ypatingus patiekalus, klausytis radijo ir televizijos laidų, smagiai praleisti laiką su artimaisiais. Mokytojams valstybinės šventės reiškia laisvę, galimybę gyventi nepriklausomoje valstybėje, laisvai reikšti nuomonę, džiaugtis kasdieniniais dalykais. Taip pat šios šventės jiems primena, kad turime savo gerais darbais kurti gražesnę  Lietuvą ir puoselėti ją toliau. 

Informaciją surinko ir aprašė jaunieji Europos klubo žurnalistai Austėja B. (7e), Ieva V. (7p), Ernas P. (7e), Tadas P. (7e), Deimantė L. (7e), Deimantė S.  (7a), Goda Aurėja E. (7e), Aistė V. (7e), Greta G. (7e).
Nuotrauka mokytojos Violetos L.
Justina Bradauskienė / 2021 m. 10 kovo d.
Nors atskirai, nors ir toli, bet mes kartu vienoj širdy.
Vieningai giesmę giedam šią ir sveikiname LIETUVĄ!
Pasiklausykite 1 – 7 kl. mokinių atliekamo Lietuvos valsybės himno.
Eglė Laumelienė / 2021 m. 9 kovo d.
kviečiame kartu paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dieną.
Junkimės kovo 10 dieną 10.45 (4 pamokos metu) ir kartu dalyvaukime Kovo 11 šventėje youtube
kanale
https://www.youtube.com/watch?v=hhnIJmG8Mz4
Įrašas bus pasiekiamas ir vėliau.
Su mūsų Laisve!
Loreta Kamarauskienė / 2021 m. 8 kovo d.
                  
 Mielos moterys, merginos! 
             Sveikiname Jus su tarptautine moters diena! 
     Tegu šypsenos visada puošia Jus, o gyvenimas nepagaili džiaugsmingų akimirkų. Tikimės, kad ši šventė atneš Jums daug laimės, šilumos, pozityvumo. 
     Linkime geros pavasarinės nuotaikos, būti laimingoms, gerbiamoms bei mylimoms ir niekada neprarasti optimizmo! 

 

VMMP mokinių taryba
Vilma Junevičienė / 2021 m. 6 kovo d.
2021 m. vasario 18 – 21 d. Lietuvoje vyko LTeam žiemos festivalis, kurį organizavo Lietuvos tautinis
olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinis fondas. Gyventojai aktyviai leido laisvalaikį – tiek lauke, tiek
namuose. LTeam žiemos festivalyje dalyvavo ir Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai drauge
su savo šeimos nariais. Su festivaliu susipažinta fizinio ugdymo pamokų metu, progimnazijos tinklapyje
bei Martyno Mažvydo progimnazijos bendruomenės Facebook’o puslapyje.
Vyko virtualios mankštos ir sporto treniruotės. Mažvydiečiai su savo šeimos nariais namuose pasirinktinai
mankštinosi su sporto talismanais: Ąžuolu, Foxe, Vėžiuku, Dragu, Sniegiumi, SKAy, Tsmokiu, Voliku.
Sportavo su baidarininku Ričardu Nekriošiumi, jogos instruktore Lina Jurevičiūte, irkluotoja Viktorija
Senkute, dviratininke Olivija Baleišyte, TV3.lt sporto redaktoriumi Mažvydu Laurinaičiu, Ergo atstove
Violeta Lukšiene, Lrytas.lt sporto žurnalistu Laurynu Ribaku, TV laidų vedėja Dalia Belickaite, disko
metike Ieva Zarankaite, trenere Rūta Daukšiene, golfo žaidėju Juozapu Budrikiu, ,,Impuls“ trenere
Jekaterina Komisarova, ,,Western Union Lietuva“ atstove Rūta Pakštaite.
Lauke dalyviai pasirinko žygius pėsčiomis, bėgimus pasirinktomis trasomis, čiuožimą su slidėmis,
pačiūžomis, čiuožynėmis ir rogutėmis, treniruotes prie lauko sporto treniruoklių ir kitas fizinio aktyvumo
veiklas.
Visose fizinio aktyvumo veiklose turėjo matytis žodis LTeam. Jį buvo galima iščiuožti ant sniego, išbėgti
bėgimo programėlėje, sudėlioti iš sporto inventoriaus ar užrašyti ant popieriaus lapo. LTeam – tai 2013 m.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sukurtas prekės ženklas, vienijantis geriausius šalies sportininkus ir
reprezentuojantis Lietuvos sportą visame pasaulyje. „LTeam“ vienija visų sporto šakų rinktines,
atstovausiančias Lietuvai įvairiuose čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Iš viso – apie 300 atletų,
beveik 40-ies sporto šakų atstovų.
LTeam žiemos festivalio 2021 dalyviai, pasidalinę sporto, fizinio aktyvumo veiklos kadru socialiniuose
tinkluose su grotažyme #ŽiemosFestivalis2021 ir užpildę registracijos anketą – apdovanoti prizais iš
LTeam atributikos – šiltomis ausinėmis arba kaklaskare bei Eurovaistinės prizu – šaldančiu geliu Versan.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai fizinio ugdymo pamokų metu pasidžiaugė bendraklasių
ir jų šeimos narių dalyvavimu LTeam žiemos festivalyje. Mažvydiečiai įdomiai pateikė ir LTeam sporto
prekės ženklo dėliones.
Fizinio ugdymo mokytojų metodinė grupė
Gitana Šeštokienė / 2021 m. 4 kovo d.
  Vasario 25 d. ir kovo 4 d. Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos penktokai (5 a, 5 b, 5 d, 5 e, 5 pp) turėjo virtualias Teatro pamokas. 
  Kas yra teatras? Kada jis atsirado? Ką reiškia vaidinti? Aktoriai profesionalai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas (teatro vaikams „Teatriukas“ sumanytojai ir įkūrėjai) pasakojo svarbius teatro istorijos momentus, mokė įsijausti į personažo kailį, atskleidė keletą praktiškų triukų, ką daryti, kad išėjus į sceną balsas skambėtų ir kojos nedrebėtų. 
 Paprasčiausias jų – prieš pasirodymą nepatingėti „apšilti“: pasakyti keletą greitakalbių, tarkim, šešiasdešimt šešios žąsys su šešiasdešimt šešiais žąsyčiais; pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos mes kopiame aukštyn; vidur prūdo bliūdas plūdur, tada padaryti pritūpimą (būtinai visa pėda) ir jūs jau pasiruošę! Pamokos laikas besiklausant spalvingo ir smagaus pasakojimo, bedainuojant ir besimankštinant prabėgo lyg viena trumpa akimirka. 
 Penktokai nuoširdų ačiū taria ne tik nuostabiam aktorių duetui, bet ir informacinių technologijų mokytojai Kristinai Jūraitei, kuri pagelbėjo organizuojant pamokas.   
 „Teatriuko“ nuotrauka 
Renata Žemaitienė / 2021 m. 3 kovo d.
Sveikiname Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 8-tų klasių anglų kalbos olimpiados nugalėtojus!

2021 m. kovo 2 d. dvidešimt penki mūsų mokyklos aštuntokai pasitikrino savo anglų kalbos žinias bei gebėjimus atlikdami įvairias kalbos vartojimo, žodyno bei teksto suvokimo užduotis nuotoliniu būdu. Geriausius rezultatus pasiekė šie moksleiviai:

I vieta –    Ūla Š., 8p klasė (mokytoja Renata Žemaitienė)

II vieta –   Kordelija Š., 8p klasė (mokytoja Renata Žemaitienė)
                     Vakaris V., 8g klasė (mokytoja Eglė Bridikienė)

III vieta – Darius V., 8p klasė (mokytoja Renata Žemaitienė)
                 Arnas Ž., 8b klasė (mokytoja Eglė Bridikienė)
                 Emilija R., 8f klasė (mokytoja Irena Makauskytė)
                 Augustina B., 8p klasė (mokytoja Eglė Bridikienė)

Sveikiname laureatus ir jų mokytojus!
Renata Maslauskienė / 2021 m. 2 kovo d.
Vasaris – ypatingas mėnuo. Tai laikas, kada minime Valstybės atkūrimo dieną. Todėl nenuostabu, kad
vasario 22 dieną 5c klasės mokiniai dalyvavo Valstybės pažinimo centro organizuotoje smagioje
nuotolinėje edukacijoje „Jaunieji tyrinėtojai“.
Edukacijos metu penktokai aptarė, kas yra valstybė ir be ko jos negalėtų įsivaizduoti. Išsamiau sužinojo
apie Lietuvą, jos teritoriją ir ją supančias kaimynes. Taip pat turėjo galimybę pažinti Lietuvai labiausiai
nusipelniusius žmones.
Ar žinote, kokia yra žodžio „pilietis“ kilmė? Ne? Ogi nuo žodžių junginio „pilies gyventojas“. O su kuria
valstybe Lietuva turi jūrinę sieną? Ogi su Latvija. Tik ši siena nėra nustatyta dėl neištirtų jūros gelmių.
Šiuos ir dar daug kitų įdomių dalykų išgirdo mokiniai. O edukacijos pabaigoje jie turėjo galimybę dėlioti
dėliones bei dalyvauti protmūšyje.
Dalinamės 5c klasės mokinių įspūdžiais:
„Man labiausiai patiko pasakojimas apie tai, kas sudaro valstybę, buvo įdomu sužinoti apie žmogų, kuris
kūrė nepaprastus filmus. Taip pat buvo labai smagu dėlioti dėliones“ (Saulė).
“Patiko žaidimas-delionė, nes turėjau galimybę prisiminti, kaip atrodė litai, pažinti aparatą, su kuriuo
anksčiau filmavo” (Viltė).
“Man labai patiko, kai reikėjo rašyti žodžius, susijusius su žodžiu “valstybė”. Dar buvo įdomu dėlioti
dėliones, nes man labai patinka dėlioti dėlionės” (Matas).
„Man smagiausia buvo pasukti galvą dėliojant dėliones. Įdomu buvo sužinoti, kokie šiais laikais yra
įžymūs žmonės ir dėl ko jie yra žinomi“ (Gabrielė).
“Edukacija buvo labia įdomi, nes jos metu kalbėjome apie Lietuvą, jos kaimynes ir apie tai, kas sudaro
valstybę. Aptarėme Lietuvos didžiausius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Man taip
pat labai patiko žaidimai, minčių lietus, dėlionės su žmonių, kurie garsino Lietuvą, atvaizdais, pavyzdžiui,
su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno nuotrauka” (Emilija).
“Man patiko dėlioti dėliones, nes prisiminiau, kaip atrodo litai, sužinojau, kaip atrodė sena fimavimo
kamera” (Lėja P.).
“Buvo įdomu išgirsti apie įžymybes ir kaip jos padėjo Lietuvai išgarsėti (Arnas).
“Man patiko žaidimas ir delionė. Taip pat patiko ir pats edukacijos vedėjas, kuris moka sudominti”
(Nojus).
“Buvo labai smagu ir įdomu. Ypač dėlioti dėliones” (Edgar).
2021 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas