Jolanta Noreikienė / 2016 m. 18 spalio d.
2016 – 2017 m.m. Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai dalyvauja Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro rengiamame  psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciniame projekte „Mokiniai mokiniams“. Projekto tikslas – sudaryti galimybę mokiniams gauti informacijos apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo grėsmę iš bendraamžių. Mokyklai atstovauja 7 mokiniai savanoriai, kurie projekto metu dalyvaudami seminaruose bus apmokyti sveikatingumo programų vykdymo pagrindų, organizuoti ir vesti klasės valandėles arba popamokinę veiklą psichoaktyvių medžiagų vartojimo temomis. Spalio 12 dieną vyko pirmasis įvadinis projekto „Mokiniai mokiniams“ seminaras. Seminarą mokiniams ir projekto koordinatoriui vedė Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologinio skyriaus gydytojas J. Garšva, VU dėstytoja psichologė S. Simanauskaitė ir Visuomenės sveikatos biuro sveikos gyvensenos mokytoja Rita Rukštelytė. Mokiniai gavo vertingos informacijos apie psichoaktyvias medžiagas jų pavojus, psichologinę ir fiziologinę priklausomybę, priemones kaip galima padėti priklausomybės kamuojamam asmeniui, bei buvo supažindinti su projekto būsimomis veiklomis.
Šių metų spalio 3-7 dienomis mūsų mokyklos mokinius, mokytojus, tėvus ir svečius džiugino I-IV klasių paroda „Rudenio gėrybės atgyja“. Dėkojame darbelius sukūrusiems mokiniams ir jų tėvams, parodą organizavusiai mokytojai Redai Riukaitei.
Eglė Bridikienė / 2016 m. 16 spalio d.
Mes labai mėgstam šokoladą! – vieningai nusprendė Europos klubo nariai ir nusprendė naują sezoną
pasitikti saldžiai. Susibūrę senieji ir naujai prisijungę klubiečiai smagiai smaližiavo net dvi popietes. Kol
vieni pjaustė vaisius ir dėliojo juos į lėkštes, kiti smulkino ir tirpdė šokoladą fondiu indeliuose. Šokoladui
ištirpus visi kartu ragavo ir smagiai plepėjo apie artimiausius planus. Jau seniai žinoma, kad šokoladas
kelia teigiamas emocijas, suteikia energijos ir padeda susikoncentruoti.
Europos klubo susitikimai vyksta antradieniais per septintą pamoką ir ketvirtadieniais per aštuntą
pamoką.
Europos klubo vadovės Eglė Bridikienė ir Loreta Kamarauskienė.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Projektui paraišką kūrė anglų kalbos mokytojos Lina Spalvienė ir Renata Žemaitienė. Taip pat visą
reikiamą informaciją projekto koordinatorėms teikė soc. pedagogė Jolanta Noreikienė. Labai džiugu, kad
mūsų mokytojų pastangos laimėti pasiteisino ir progimnazija gavo finansavimą mokymams Suomijoje,
Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Pirma kelionė – į visame pasaulyje garsią ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusią
Suomiją. Spalio 3–7-ą dienomis mūsų progimnazijos komanda: IT mokytoja K. Jūraitė, anglų kalbos
mokytoja A. Adamonytė, socialinė pedagogė J. Noreikienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui G.
Remeikienė kartu su vakarų ir rytų Europos vienuolikos šalių (Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Vokietijos,
Belgijos, Prancūzijos, Italijos , Ispanijos, Turkijos, Graikijos, Gran Kanarijos) mokyklų atstovais susitikome
mokymuose Suomijoje, Karelijos Joensuu mieste. Mokymus „Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis
ugdymas Suomijoje ir Europoje“ organizavo Suomijos švietimo kompanija – Edukarjala ,
bendradarbiaujančia su viso pasaulio mokyklomis, kurios direktorius Sr. Esa Raty labai nuoširdžiai visais
mokymų dalyviais rūpinosi dar iki mokymų pradžios – rašė laiškus, teikė svarbią informaciją.
Ši turtinga ir išsivysčiusi šalis ypač daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikams, kuriuos labai
atsakingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokyklose kartu su kitais mokiniais klasėse, tiek spec. grupėse,
tiek specialiosiose išlyginamosiose klasėse; taip pat prie vaikų ligoninių esančiose mokyklose,
pritaikytose įvairią negalią turintiems vaikams (sergantiems depresija, anoreksija, bulimija, autizmu,
įvairiais protiniais sutrikimais ir kitomis ligomis) ar net vien tik specialiojo ugdymo mokykloje, kurią turi
kiekviena Suomijos savivaldybė. Vaikus tiria ir teikia pagalbą bei rekomendacijas spec. ugdymui
psichologiniai – pedagoniniai pagalbos centrai, kuriuose, kaip ir Lietuvoje, dirba aukštos kvalifikacijos
psichologai, logopedai ir kiti specialistai.
Net iki 18-os metų nesisekančių dalykų laikinai moko vienas specialusis pedagogas. Mūsų grupė
lankėsi Joensuu miesto Pielisjoeno pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Teisingai juokavo su 7-ų
klasių specialiųjų poreikių mokinių grupe dirbantis spec.pedagogas – jis yra vunderkindas, nes dėsto ir
gimtąją kalbą, ir matematiką, ir fiziką, ir geografiją, ir kitus dalykus, kuriems suvokti, išmokti reikia
mokiniui didesnio dėmesio, pagalbos. Grupėje nuo 5 iki 8-ių žmonių. Jei klasėje mokosi trys spec. poreikių
mokiniai, tai jau skiriamas mokytojui padėjėjas. Mokytojai rašo savo dalyko pritaikytas pagal
rekomendacijas individualias programas kiekvienam vaikui, kurias derina su kolegomis, specialistais.
Kursų metu mes buvome supažindinti su Suomijos švietimo sistema, galėjome palyginti ją su Lietuvos.
Kaip ir pas mus, vaikai mokyklą pradeda lankyti 7-erių metų, tačiau pradinės klasės yra nuo pirmos iki
šeštos. Šalyje ugdymas taip pat yra privalomas iki 16-os metų. Pagrindinis ugdymas trunka 9-erius
metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinio ugdymo (1-6 kl.) ir žemesniojo vidurinio ugdymo (7 – 9 kl.).
Vidurinis išsilavinimas įgyjamas mokantis gimnazijose iki 18-os metų. Suomijoje mokslas ir maitinimas
mokiniams net iki 18-os metų yra nemokamas. Tik nuo 19-os metų tenka patiems pirktis vadovėlius.
Populiarios profesinės mokyklos, kuriose galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę..
Vakarų Europos valstybių: Belgijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, netgi Graikijos mokytojų
nenustebino kursų pradžioje lektoriams aiškinant apie mokytojų darbo prestižą ir didelius konkursus
įsidarbinant pateiktos atlyginimų lentelės: darželių auklėtojai uždirba 2600 eurų, pradinių klasių mokytojai
– 3500, pagrindinių – 3900, o vidurinio – 4500 eurų. Pagrindinių mokyklų direktorių atlygis 5500, o
gimnazijų – 5800 eurų. Tai normalu, nes Suomijoje atlyginimo minimumas -1800 eurų. Po tokių lentelių,
truputį paūžusios rytų Europos šalys su dideliu entuziazmu ėmė pristatinėti savo gimtųjų kraštų švietimo
sistemas, mokyklas. Visi tikisi ateityje pasiekti Suomijos švietimo ir atlygio lygį.
Mūsų komanda taip pat pristatė savąją Martyno Mažvydo progimnaziją. Nors ir negalim pasidžiaugti
valstybės skiriamu dėmesiu ir parama mokytojui, tačiau buvo parodyta, kaip nuoširdžiai ir su atsidavimu
mūsų mokytojai dirba, stengiasi ir negaudami didelių atlyginimų suorganizuoti puikiausius renginius
mokiniams, bendruomenei, kad sugeba pasiekti gerų rezultatų net be pagalbos dirbdami klasėje ir su
silpnais mokiniais.
Mes dirbome daugianacionalinėse grupėse, diskutavome apie galimus pokyčius švietimo sistemose
Europoje, savo šalyse. Susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu, metodais. Sužinojome,
kokius mokiniui pagalbos specialistus turi Suomijos mokytojai pamokose tiek pradinėse, tiek pagrindinėse
mokyklose ar vidurinėse – gimnazijose..
Lankėmės mokyklose, bendravome su mokytojais, vienoje mokykloje ir su pačiais mokiniais. Mokiniai
anglų kalba pristatė savo mokyklą, nors gimtoji kalba suomių, mielai aprodė mokyklą, pasakojo apie savo
mokymosi ypatumus. Klasės pamokų metu rakinamos, nors pamokose gali dalyvauti ne tik kiti mokytojai,
direktorius ar pavaduotojai, bet ir bet kuris tėvas. Mokykla atvira visuomenei.
Nustebome pamačiusios, kad visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis: batus nusiauna ir
palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau vaikai galėtų apsirengti,
apsiauti batus ir išbėgti į kiemą – aikštyną: su futbolo aikšte, suoleliais, pastogėmis, aikštelėmis
dviračiams. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja su dviračiais, Nematėme, kad
dviračiai būtų su pavaromis. Paprasti, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokykla gera nuotaika.
Mokyklose eilinės pertraukos po 15 minučių, o ilgosios – po 20 minučių. Todėl visi, kas tik nori, gali ne
tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, bet ir išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose budi su
taip vadinamomis „vairuotojų“ liemenėmis. Gal ir gerai, nes jos ryškios, ir išdaigininkai iš tolo pamato…
Mokykloje taip pat yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje direktorius, soc. pedagogas,
psichologas, klasės auklėtojas (iš tos klasės, kur mokinys tyčiojasi), policininkas. Kalbėjome su mus po
mokyklą vedžiojančia septintoke, kuri teigė, kad mokykloje patyčių nedaug, bet yra. Daugiausiai
tyčiojamasi iš bendraamžių socialiniuose tinkluose. Vaikai dažniausiai apie patyčias mokykloje,
socialiniuose tinkluose pasisako savo tėvams, o tėvai praneša mokyklai. Labai glaudus mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas. Vienas mokymų lektorius juokavo, kad jeigu nusilaužtų koją ir neturėtų ką veikti, tai
galėtų sėdėti mokykloje savo dukters pamokose.
Buvo įdomu sužinoti, kad Suomijoje vidutiniškai klasėse mokosi 18-22 mokiniai. Labai didelėmis
klasėmis laikomos tos klasės, kuriose mokosi 27 mokiniai. Tik tada tokios klasės dalijamos į grupes ir tik
matematikos mokymui: ne švedų kalbai, kuri privaloma, ne kūno kultūrai ar kitoms užsienio kalboms
(anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir kt.) mokyti, bet tik pačiam sudėtingiausiam suomiams mokslui –
matematikai. Kad taip Lietuvoje dalintų klases per labai sunkias, kaip teigia pasaulio lingvistai, lietuvių
kalbos gramatikos mokymui skirtas pamokas. Tada lietuvaičiai geriau išmoktų gimtąją, lietuvių kalbą. O
dabar anglų kalbos egzaminus abiturientai išlaiko aukštesniais rezultatais, nei lietuvių. Suomiai labai
gražiai vadina savo gimtąją kalbą – mamos kalba. Taip net įrašyta į mokymo programas.
Stažuotės programa suteikė galimybę pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, kaip
organizuojamas ugdymo procesas, kokie inovatyvūs ir aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai
taikomi ugdymo procese. Kaip buvo minėta, pastebimas kiekvienas mokinys, nes Suomijos visuomenėje
kiekvienas žmogus yra svarbus, randantis savo vietą gyvenime, dirbantis. Šalyje, turinčioje 5,5 milijono
gyventojų, emigracijos procentas labai mažas: nuo 5 iki 10 procentų. Jeigu emigruoja, tai daugiausiai į
Švediją, nes daug švedų nuo okupacijos laikų gyvena Suomijoje. Taip pat emigruoja į JAV.
Mes dėkingos mūsų progimnazijos ir Suomijos Joensuu miesto „Edukarjala“ projekto vadovams už
suteiktą galimybę stažuotės metu ne tik patobulinti profesines kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių,
užmegzti ryšius su kitų Europos valstybių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose,
stebėti ugdymo procesą. Bet taip pat už tai, kad galėjome šią svetingą šalį pažinti gamindamos Suomijos
Karelijos kraštui būdingus patiekalus ar besikaitinančios tikroje suomiškoje saunoje ant ežero kranto,
kartu su Karelijos žmonėmis lįsdamos į šaltą ežero vandenį. O išvykos metu aplankydamos gražiausius
gamtos kampelius ir susipažindamos su Suomijos Karelijos krašto tradicijomis, amatais.
Savaitė prabėgo kaip viena diena, nes mokymai vyko gana intensyviai, įdomiai, ne tik auditorijose,
bet ir miesto aikštėje. Lektoriai labai įdomiai kalbėjo, pristatė savo darbo sritis, šiltai bendravo,
atsakinėjo į visų dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga.
O mokymų dalyvių laisvalaikio užimtumu stropiai rūpinosi „Edukarjala“ direktorius, Lyseo profesinės
technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty, jo žmona, namų ruošos ir kulinarijos mokytoja Piia
Raty, ir jų sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas.
Kursų dalyvės: mokytoja Kristina Jūraitė ir pavaduotoja Genė Remeikienė
admin / 2016 m. 9 spalio d.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Šis projektas rengiamas tam, kad, įgiję patirties galėtume užtikrinti kiekvieno besimokančiojo
ugdymo kokybę mūsų progimnazijoje. Sėkmingai įgyvendintas projektas bus naudingas mokyklos
bendruomenei: 5-8 klasių mokytojams dalykininkams, klasių vadovams, pagalbos vaikui specialistams ir
specialiųjų poreikių mokiniams bei jų tėvams.
Vienas iš projekto tikslų – lavinti mokytojų gebėjimą personalizuoti mokymą, siekiant sustiprinti
mokymosi sunkumų turinčių mokinių savivertę, pakelti gabių mokinių mokymosi pridėtinę vertę bei
palengvinti sudėtingą mokinių, atvykusių iš užsienio, adaptaciją mūsų mokykloje.
Projektas bus vykdomas vienerius metus. Projekto dalyviai vyks į tris mokymosi vizitus ir vieną darbo
stebėjimo vizitą. Jau spalį Suomijoje dalyviai mokysis ir domėsis, kaip organizuojamas specialiųjų poreikių
mokinių ugdymas. Didžiojoje Britanijoje kalbų mokytojai mokysis, kaip organizuoti mokymą bei parengti
užduotis, kad kiekvieno mokinio poreikiai būtų patenkinti. Mokymų Italijoje tikslas – išmokti kaip ugdyti
gabius mokinius ir sudaryti sąlygas aukštesnei gabiųjų mokinių mokymosi pridėtinei vertei.
Šiam projektui įgyvendinti atrinkti mokytojai, kurie aktyviai veikia mokyklos gyvenime ir
bendradarbiauja siekdami gerųjų mokyklos pokyčių. Mobilumo metu įgytas kompetencijas ir gerąją patirtį
jie išbandys savo darbe bendradarbiaudami komandose. Patikrintomis ir efektyviomis naujovėmis dalyviai
pasidalins su kolegomis organizuodami diskusijas ir seminarus.
Šis projektas finansuojamas pagal „Erasmus+“ Programą.
Projekto koordinatotės Renata Žemaitienė ir Lina Spalvienė
Mokytojų dienos proga Martyno Mažvydo progimnazija virto tikra pasaka, kurioje skambėjo muzika,
daug šiltų žodžių, dėkingumo, pagarbos ir juoko!
Dėkojame Mokinių tarybai už tokią šaunią iniciatyvą!
Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojai
Mielieji, buvę ir esantys M. Mažvydo mokytojai, kviečiame nusikelti į pasaką, kurioje skambės muzika,
aplinkui daug šiltų žodžių, dėkingumo, pagarbos ir iššūkių… :) Taigi, pasipuoškime personažų drabužiais
ir spalio 5 dieną sudalyvaukime pasakoje, kurią kursime drauge!
1- 8 klasės dirba pagal šį pamokų trukmės grafiką:
1. 8:00 – 8:45
2. 8.55 – 9.40
3. 9.50 – 10.35
4. 10.45 – 11.30
Maitinimas vyks įprasta tvarka
Pilaitės gimnazijos patalpose besimokančios klasės dirba pagal gimnazijos sudarytą tvarkaraštį, o
12.00- visi mokyklos darbuotojai kviečiami į aktų salę pasinerti į avantiūrą:)
Eglė Laumelienė / 2016 m. 23 rugsėjo d.
Jolanta Noreikienė / 2016 m. 23 rugsėjo d.
Janušas Korčakas (1878/1879 m. – 1942 m.) – žymus žydų kilmės lenkų pedagogas, rašytojas,
publicistas, gydytojas ir visuomenės veikėjas, Lenkijos kariuomenės karininkas. Tikrasis Janušo Korčako
vardas – Henrikas Holdšmitas. Jis gimė Lenkijos žydų šeimoje, namuose, kuriuose viešpatavo
kosmopolitizmo bei aukštosios lenkų kultūros dvasia. Henrikas buvo labiau lenkas nei žydas – jis mylėjo
Lenkiją, jos kalbą, žmones ir gamtą, tačiau atėjus lemiamam laikui, sąmoningai pasirinko tragišką žydo
likimą. Sakoma, kad jis triskart atsisakė gelbėti savo gyvybę.
Pirmą kartą tai įvyko, kai Janušas priėmė sprendimą neemigruoti į Palestiną prieš pat Lenkijos okupaciją,
kad prieš baisiuosius įvykius nepaliktų likimo valiai jo įkurtų ir vadovaujamų Našlaičių namų.
Antrą kartą – kai atsisakė bėgti iš Varšuvos geto.
Trečią – kai visi Našlaičių namų gyventojai jau sulipo į traukinio vagoną, kuris turėjo nugabenti juos į
koncentracijos stovyklą. Pasakojama, kad prie J. Korčako priėjo SS karininkas ir paklausė, ar jis parašęs
knygą vaikams „Karalius Motiejukas Pirmasis“, ir pasakė:
– Skaičiau tą knygą vaikystėje. Gera knyga. Jūs galite būti laisvas.
– O vaikai?
– Vaikai važiuos. O jūs galite palikti vagoną.
– Klystate. Negaliu. Ne visi žmonės – niekšai.
Po kelių dienų Treblinko mirties stovykloje Korčakas, kartu su savo vaikais, įėjo į dujų kamerą. Pakeliui į
mirtį Korčakas laikė ant rankų pasilpusį berniuką, šalia ėjo mergytė – rašytojas nieko neįtariantiems
mažyliams sekė pasaką. Kiti vaikai buvo gražiai išrikiuoti – liudytojai nebuvo matę tokios tvarkingos
kolonos, žygiuojančios į mirtį…
Kaip kažkas pastebėjo, iš esmės galima būtų daugiau nieko nežinoti apie J. Korčaką. Tik perskaityti 10
priesakų, rekomenduotų šio įstabaus žmogaus vaikų auklėjimui:
1. Nelauk, kad tavo vaikas bus toks, kaip tu arba toks, kaip tu nori. Padėk jam tapti savimi, o ne tavimi.
2. Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą, kaip jis gali
atsidėkoti tau? Jis duos gyvenimą kitam, tas – trečiam, ir tai nekintantis dėkingumo dėsnis.
3. Neliek vaikui savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tai ir užaugs.
4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas pagal jėgas, ir būk tikras – jam jis
nėra mažiau sunkesnis, nei tau, o galbūt, ir daugiau, kadangi jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai – tai susitikimai su vaikais. Kreipk į juos didesnį
dėmesį – mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaikelyje.
7. Nekankink savęs, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atsimink: dėl vaiko padaryta
nepakankamai, jei nepadaryta visa, kas įmanoma.
8. Vaikas – tai ne tironas, kuris užvaldo visą tavo gyvenimą, jis ne vien tavo kūnas ir kraujas. Tai brangi
taurė, kurią Gyvenimas tau davė saugoti bei įžiebti jame kūrybinę ugnį. Tai išlaisvinta motinos ir tėvo
meilė, pas kuriuos augs ne „mūsų“, „nuosavas“ vaikas, bet siela, patikėta saugojimui.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam tai, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes
vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi
Dar kelios J.Korčako mintys:
Tie, kurie neturėjo nerūpestingos, tikros vaikystės, kenčia nuo to visą gyvenimą.
Tik mylintis gali reikalauti, o nemylintis ir galvos neturėtų glostyti.
Jūs sakote: „Vaikai mus nuvargina:. Jūs teisūs. Jūs aiškinate: „Reikia nusileisti iki jų supratimo.“ Nusileisti,
pasilenkti, susilenkti, susispausti. Klystate! Ne nuo šito mes pavargstame. Nuo to, kad reikia pakilti iki jų
jausmų. Pakilti, atsistoti ant pirštų galų, tiestis. Kad neįskaudintume.
(straipsnis publikuotas www.bernardinai.lt)
Jolanta Noreikienė / 2016 m. 15 rugsėjo d.
Rugsėjo pradžioje jaunų žmonių komanda, akcijos „Būk pirmūnas“ savanoriai lankėsi mūsų mokykloje ir
įteikė dešimčiai mokinių kuprines su mokyklinėmis priemonėmis. Prisimindami savo patirtį mokykloje, jie
nusprendė, kad gali padėti vaikams, kuriems labiausiai to reikia.
Jie pastebi, jog pasiruošimas mokyklai -tai ne šiaip sau mokyklinės priemonės, tai galimybė būti tokiu
pačiu, kaip visi, galimybė neišsiskirti ir noriai keliauti į mokyklą.
Jau aštuntus metus iš eilės rugpjūčio 19 – 21 dienomis Lietuvoje prekybos
centruose šimtai akcijos „Būk pirmūnas“ savanorių pakvietė geros valios
žmones prisidėti prie vaikų gerovės, paaukojant būtinų mokyklinių
priemonių. Savanoriai ragino paaukoti: pieštukų, tušinukų, sąsiuvinių,
penalų ir kitų mokyklinių priemonių, kurios iki rugsėjo pirmosios pasiekė
sunkiai besiverčiančias bei daugiavaikes šeimas.
Prieš metus akcijai susivienijo daugiau nei 500 savanorių visoje Lietuvoje,
o paramos mokyklinėmis prekėmis pavyko surinkti už 36 tūkst. eurų.
Kiekvienais metais akcija vis auga ir aplankoma vis daugiau vaikų, kuriems
reikia pagalbos. Akcijos savanoriai, lydimi socialinių darbuotojų, patys
lanko šeimas, bendrauja su vaikais.
Ši graži ir prasminga akcija įkvėpė ne vieną labiau pasitikėti savimi ir
vaiką siekti geresnių mokslo rezultatų.
2021 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas