VILNIAUS MARTYNO MAŽVYDO PROGIMNAZIJOS
MOKINIŲ ELGESIO TAISYKLĖS
MOKINIŲ TEISĖS
1. Įgyti valstybės standartus atitinkantį išsilavinimą.
2. Puoselėti savo tautos kalbą, kultūrą, papročius, bei tradicijas.
3. Naudotis mokyklos mokymo baze bei mokymo priemonėmis.
4. Pagal mokyklos pasiūlymus rinktis norimą mokymosi kryptį, neformalaus ugdymosi sritį.
5. Dalyvauti mokyklos savivaldoje: teikti pasiūlymus dėl mokyklos veiklos gerinimo, esant pavyzdingam
elgesiui ir geriems mokymosi rezultatams, būti
išrinktam į mokinių tarybą.
6. Gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas elgesys ar ugdymosi rezultatai.
7. Ugdytis fiziniu bei moraliniu požiūriu sveikoje ir saugioje aplinkoje, pačiam nesityčioti ir įspėti
besityčiojančius mokinius; reikalauti, kad būtų ginamas ir būtų imtasi prevencinių priemonių prieš visas
galimas patyčias: įžeidimą , pravardžiavimą, stumdymą, smurtą, prievartą, keikimąsi.
8. Mokykloje kurti tokią atmosferą, kurioje visi galėtų darniai gyventi, dirbti, mokytis.
9. Stiprinti savo sveikatą aktyviai sportuojant.
10. Išklausyti mokytojo nuomonę ir kultūringai išsakyti savąją, pagarbiai atsižvelgti į mokytojo asmens
laisvės žmogiškąją vertę ir požiūrį į gyvenimą,
paremtą bendražmogiškųjų vertybių samprata.
11. Kiekvienas mokinys turi teisę į padėką ar paskatinimą.
11.1. Padėka reiškiama:
11.1.1. Už labai gerą mokymąsi (esant 9, 10 balų metiniams įvertinimams) ir pavyzdingą elgesį.
11.1.2. Už gerą mokymąsi (esant 7, 8, 9, 10 balų metiniams įvertinimams) ir pavyzdingą elgesį.
11.1.3. Už aktyvų dalyvavimą klasės, mokyklos bendruomenės ir visuomenės gyvenime.
11.2. Padėkos teikiamos tokia tvarka:
11.2.1. Iki einamųjų mokslo metų pabaigos klasės auklėtojas ir mokytojai pateikia siūlymus
administracijai dėl padėkų teikimo.
11.2.2. Direktoriaus įsakymu įteikiama padėka.
MOKINIŲ PAREIGOS
1. Laikytis bendražmogiškosios gyvensenos normų, įstatymų, mokyklos nuostatų bei mokinio elgesio
taisyklių.
2. Gerbti savo Valstybės istoriją, simbolius, vadovus, ir visokeriopai formuoti gerą Lietuvos įvaizdį.
3. Gerbti savo mokyklą, simbolius, palaikyti gerą mokyklos įvaizdį ir nežeminti jos vardo.
4. Stropiai mokytis ir įgyti pagrindinį išsilavinimą, vykdyti visus mokyklos ugdymo plane ir mokyklos
nuostatuose numatytus reikalavimus.
5. Vykdyti mokyklos vadovų ir savivaldos institucijų nutarimus, dalyvauti bendruose mokyklos
renginiuose.
6. Laikytis keliamų reikalavimų: atlikti užduotus namų darbus, atitinkamai pasirengti kiekvienai pamokai,
aktyviai joje dalyvauti ir ugdyti savo gebėjimus bei įvairius įgūdžius, padėsiančius tolesniame gyvenime ir
būsimoje veikloje.
7. Nevėluoti į pamokas, striukes ir paltus laiku pasikabinti drabužinėje, nepraleidinėti pamokų be
pateisinamos priežasties.
8. Po skambučio išjungti mobiliuosius telefonus (arba jų garsą) ir įsidėti į kuprines; ramiai sueiti į klasę,
išsiimti tik tai pamokai reikalingas priemones.
9. Nespėjus suvalgyti valgykloje nusipirktų bandelių, jas įsidėti į kuprinę, nevalgyti per pamokas, ledų
prieš pat pamoką nepirkti, nesinešti į mokyklą kramtomos gumos.
10. Rodyti savitvardos ir kritinio mąstymo pastangas bendraujant ir mokantis.
11. Pagarbiai bendrauti, rytais pasisveikinti su mokytojais, mokiniais, rūbininke, kitais mokykloje
dirbančiais žmonėmis, būti mandagiam mokykloje, gatvėje ir kitose viešose vietose.
12. Gerbti budinčius mokytojus, klausyti jų nurodymų, gerbti kitų suaugusių mokyklos darbuotojų darbus,
jų pastangas palaikyti gražią ir tvarkingą mokyklos aplinką.
13. Tinkamai elgtis pertraukų (nekelti triukšmo, nebėgioti pilnuose mokinių koridoriuose, laiptinėse,
kieme) ir renginių metu, saugoti savo bei kitų sveikatą per kūno kultūros ar kitas pamokas.
14. Ugdyti savo teisingumą: pačiam nesityčioti, nepritarti patyčioms, nebijoti apie patyčias tiek savo, tiek
draugų atžvilgiu pasakyti auklėtojui, socialinei pedagogei; sugebėti užjausti silpnesnį ar kenčiantį
žmogų.
15. Palaikyti švarą bei tvarką mokykloje; po kiekvienos pamokos pristumti kėdes, susirinkti savo šiukšles
iš pasuolių ir išmesti į šiukšlių dėžę. Koridoriuose taip pat šiukšles mesti tik į šiukšlių dėžes, nesilaistyti
vandeniu nei viduje, nei kieme.
16. Tausoti ir saugoti mokyklos turtą: inventorių, patalpas, baldus, vadovėlius ir knygas. Vadovėlius ir
sąsiuvinius aplenkti. Sugadinus ar sunaikinus turtą, atlyginti padarytą žalą pagal mokyklos nustatytą
tvarką.
17. Kultūringai elgtis, netriukšmauti valgant valgykloje. Klasėje valgyti tik ypatingomis progomis po
pamokų, su auklėtojo leidimu.
18. Esant langams tarp pamokų, susidariusį laisvą laiką naudoti individualiai savišvietai mokyklos
bibliotekoje.
19. Dėvėti tvarkingą aprangą, nepalikti mokykloje drabužių, telefonų, kitų asmeninių daiktų, sporto
aprangos krepšelius pažymėti savo inicialais, užrašyti klasę, pvz.:VIa, J.A.
20. Laikytis asmens higienos reikalavimų, palaikyti galvos ir kūno švarą, kasmet profilaktiškai tikrintis
sveikatą ir iki rugsėjo 15 d. pateikti mokyklai
sveikatos patikros pažymą.
MOKINIAMS DRAUDŽIAMA
1. Vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas mokyklos patalpose, jos teritorijoje, atvykti į
mokyklą apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ir kitų
psichotropinių medžiagų, prekiauti jomis, platinti literatūrą šiomis temomis.
Pastebėjusapsvaigusius, rūkančius, turinčius cigarečių (taip pat elektroninių) įstatymo numatyta tvarka
nedelsiant informuoti policiją, tėvus.
2. Draudžiama keiktis, šūkauti (ar kitaip kelti triukšmą), bėgioti, žaisti judriuosius žaisdimus pilnuose
žmonių koridoriuose ir kieme pertraukų metu,laistytis vandeniu, šiukšlinti.
3. Tyčiotis iš kitų mokinių žodžiais, priekabiavimu, stumdymu (taip pat tyčiotis socialiniuose tinkluose),
žaisti telefoninius azartinius, kovinius žaidimus, išsiimti telefonus iš kuprinių pamokų metu be mokytojo
leidimo – griežtai draudžiama.
4. Pertraukų metu būriuotis prie didžiųjų vartų, gadinti užraktus, stengiantis išbėgti į gatvę.
5. Savo elgesiu sukurti kitiems ir sau pavojingas situacijas (nebėgioti pilnoje žmonių mokykloje ir jos
kieme), suteikti fizinį skausmą ar moralinį pažeminimą – griežtai draudžiama. Žaisti mokykloje
judriuosius žaidimus galima tik prižiūrint mokytojui ar auklėtojui mokyklos stadione.
6. Valgykloje draudžiama triukšmauti, stumdytis, pasisavinti kitų valgį, trukdyti valgyti kitiems, palikti
nenuneštų indų, nesutvarkytų stalų.
7. Be mokyklos vadovų ar auklėtojo leidimo mokiniams draudžiama į mokyklą ir į jos renginius kviestis
pašalinius, mokykloje nesimokančius asmenis.
8. Laisvos pamokos ar pertraukų metu draudžiama be mokytojo išeiti iš mokyklos teritorijos, bėgti per
gatvę ar degant raudonai šviesaforo šviesai .
9. Draudžiama neštis į mokyklą su mokymosi procesu nesusijusius prietaisus, daiktus (grotuvus,
kolonėles, ausinukus ir kt., išskyrus telefoną, kad galėtų paskambinti tėvams).
10. Naudotis įvairiais elektros prietaisais ar krovikliais be mokytojo leidimo.
11. Mokyklos teritorijoje vaikščioti per gėlynus ir žolynus.
12. Rūkyti ne tik mokykloje, jos teritorijoje, bet ir mokyklos prieigose (gyvenamųjų namų kiemuose).
MOKINIŲ ATSAKOMYBĖ
1. Mokiniai naudodamiesi visomis mokinio teisėmis, privalo vykdyti ir savo pareigas.
2. Mokiniams, pažeidusiems mokinio elgesio taisykles, taikomos šios poveikio priemonės:
2.1. Mokytojo ar auklėtojo įspėjimas žodžiu, laiškas tėvams el.dienyne, gaunant iš tėvų atsakymą, kad
susipažino.
2.2. Nusižengusio mokinio pasiaiškinimas raštu.
2.3. Po 3-jų pasiaiškinimų tėvų kvietimas į mokyklą dėl mokinio elgesio ir mokymosi svarstymo.
2.4. Direktoriaus skiriamos nuobaudos už mokinių taisyklių nesilaikymą:
– įspėjimas,
– papeikimas,
– griežtas papeikimas.
3. Mokiniams, atsisakiusiems laikytis mokyklos nuostatų, darbo tvarkos bei mokinių elgesio taisyklių,
turintiems 3 – tris Direktoriaus skirtas nuobaudas, gali būti pasiūlyta mokytis kitoje mokykloje.
4. Kiekvieno trimestro pradžioje atidžiai pakartoti Mokinių elgesio taisykles ir pasirašyti auklėtojo
pateiktame instruktažų lape.
Irma Pavilionienė / 2016 m. 8 gruodžio d.
Mūsų visuomenė, kaip didelė dėlionė, susideda iš daug spalvingų, įdomių, savitų narių. Todėl gatvėje,
kieme, ar kitoje viešoje erdvėje susidūręs su „kitokiu“ žmogumi, turime žinoti kaip elgtis, jog mūsų
elgesys jų neskaudintų ir nežeistų.
Eglė Laumelienė / 2016 m. 8 gruodžio d.
Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius kur kas didesnis už Europos vidurkį – profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“ 2012 m. duomenys). Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia savo asmeninę informaciją. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigia, kad savo profilyje skelbia tokius duomenis, kaip telefono numeris ar namų adresas, o 26 proc. prisipažįsta, kad visa jų skelbiama informacija yra prieinama viešai. Tai sudaro sąlygas piktavaliams laisvai disponuoti į socialinius tinklus įkeltomis nuotraukomis ar kita informacija bei ją panaudoti patyčioms.

„Socialiniuose tinkluose patyčios gana plačiai paplitusios, tačiau jas pastebėti, o juo labiau kontroliuoti – itin sudėtinga, – sako „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Ivona Suchodolska. – Dažniausiai paaugliai „nedraugauja“ socialiniame tinkle su mokytojais ar tėvais, arba filtruoja jiems rodomą informaciją. Todėl suaugusieji turi ribotas galimybes matyti, kas tarp jaunuolių vyksta virtualioje erdvėje.“

Daugelis socialinių tinklų turi aiškią privatumo politiką, saugumo nustatymo taisykles. Pavyzdžiui, „Facebook“ deda daug pastangų, kad vartotojai jaustųsi saugiai, žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu kažkas juos ima įžeidinėti, sukuria fiktyvų profilį ir pan. Socialiniame tinkle aiškiai nurodoma, kaip galima užblokuoti žinutės siuntėją (skriaudėją), pranešti apie jį tinklo administratoriui, yra sukurta įvairių saugiklių privatumo nustatymuose. Tačiau ne visi socialiniai tinklai tinkamai užtikrina savo vartotojų saugumą. „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja atkreipia dėmesį į suaugusiems mažiau žinomą, bet tarp Lietuvos paauglių populiarų socialinį tinklą Ask.fm, kuris turi skurdžią privatumo politiką.

„Visi šio tinklo profiliai yra vieši, todėl net neužsiregistravus ir įvedus tik vardą bei pavardę, galima matyti visus vaiko įrašus. Žinant, kad Lietuvoje vaikai, naudodamiesi internetu, dažnai registruojasi tikru vardu ir pavarde bei nurodo kitą asmeninę informaciją, tampa ypač paprasta atpažinti vaiką, sužinoti labai daug informacijos apie jį, jo gyvenamąją vietą, lankomą mokyklą ir pan.“, – pabrėžia I. Suchodolska. Pernai elektroninės patyčios buvo antra pagal dažnumą vaikų ir paauglių „Vaikų linijai“ minima tema, susijusi su internete kylančiais sunkumais. Psichologės teigimu, į „Vaikų liniją“ skambinantys ar elektroninius laiškus rašantys vaikai pasakoja apie įžeidinėjimus viešoje internetinėje erdvėje, žinučių siuntinėjimą, šmeižimą, apsimetimą kitu asmeniu, apgaulės būdu išgautą asmeninę informaciją, kuri paviešinama, kitus sunkumus.

Dažnai vaikai neatskiria virtualaus pasaulio nuo realybės ir mano, kad socialiniame tinkle išsakytos mintys ar atlikti veiksmai nepalies tikro gyvenimo. Tačiau virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai, kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau – socialiniuose tinkluose pašaipos sklinda greitai ir jas mato kur kas daugiau žmonių. Todėl „Vaikų linijos“ psichologė pataria tėvams nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas jam aktualu (daugumai paauglių virtualus bendravimas yra labai svarbi jų gyvenimo dalis), domėtis vaiko savijauta, stebėti nuotaikos pokyčius, rodyti paramą. Svarbu ne tik palaikyti morališkai, bet ir imtis realių veiksmų – pastebėjus patyčias, apie neleistiną elgesį informuoti socialinio tinklo administratorius, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių. Tam, kad galėtų padėti vaikams, tėvai turėtų žinoti bent jau pagrindinius dalykus apie socialinius tinklus ir jų veikimo principus.

Atkreipti suaugusiųjų dėmesį į elektronines patyčias, vykstančias tarp vaikų, siekia ir „Vaikų linijos“ veiklą palaikančios reklamos agentūros „Not Perfect“ sukurta socialinė reklama „Neprižiūrima virtuali erdvė – ginklas vaiko rankose“ (http://y2u.be/9CccXEutlfc). Šią, tarptautinių apdovanojimų jau pelniusią reklamą, vasarą transliuoja „Vaikų linijos“ informacinė rėmėja – LRT televizija.

„Vaikų linija“, jau trečius metus dalyvaudama Europos Komisijos projekte „Saugesnis internetas“, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, sekstingu, (dalinimusi intymaus turinio nuotraukomis ar žinutėmis), seksualiniu viliojimu ar kita bauginančia patirtimi, naudojantis internetu. „Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 11 61 11, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės Vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai.

Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina VšĮ „Vaikų linija“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir asociacija „Langas į ateitį“, bendradarbiaujant su TEO.

Naudingos nuorodos:
www.draugiskasinternetas.lt
www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/kontaktai/kontaktai
www.vaikulinija.lt

Draudžiama ir ribojama informacija:
www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/legal/info

Teisės aktai:
http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/legal/responsibility

2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Projektui paraišką kūrė anglų kalbos mokytojos Lina Spalvienė ir Renata Žemaitienė. Taip pat visą
reikiamą informaciją projekto koordinatorėms teikė soc. pedagogė Jolanta Noreikienė. Labai džiugu, kad
mūsų mokytojų pastangos laimėti pasiteisino ir progimnazija gavo finansavimą mokymams Suomijoje,
Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Pirma kelionė – į visame pasaulyje garsią ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusią
Suomiją. Spalio 3–7-ą dienomis mūsų progimnazijos komanda: IT mokytoja K. Jūraitė, anglų kalbos
mokytoja A. Adamonytė, socialinė pedagogė J. Noreikienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui G.
Remeikienė kartu su vakarų ir rytų Europos vienuolikos šalių (Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Vokietijos,
Belgijos, Prancūzijos, Italijos , Ispanijos, Turkijos, Graikijos, Gran Kanarijos) mokyklų atstovais susitikome
mokymuose Suomijoje, Karelijos Joensuu mieste. Mokymus „Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis
ugdymas Suomijoje ir Europoje“ organizavo Suomijos švietimo kompanija – Edukarjala ,
bendradarbiaujančia su viso pasaulio mokyklomis, kurios direktorius Sr. Esa Raty labai nuoširdžiai visais
mokymų dalyviais rūpinosi dar iki mokymų pradžios – rašė laiškus, teikė svarbią informaciją.
Ši turtinga ir išsivysčiusi šalis ypač daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikams, kuriuos labai
atsakingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokyklose kartu su kitais mokiniais klasėse, tiek spec. grupėse,
tiek specialiosiose išlyginamosiose klasėse; taip pat prie vaikų ligoninių esančiose mokyklose,
pritaikytose įvairią negalią turintiems vaikams (sergantiems depresija, anoreksija, bulimija, autizmu,
įvairiais protiniais sutrikimais ir kitomis ligomis) ar net vien tik specialiojo ugdymo mokykloje, kurią turi
kiekviena Suomijos savivaldybė. Vaikus tiria ir teikia pagalbą bei rekomendacijas spec. ugdymui
psichologiniai – pedagoniniai pagalbos centrai, kuriuose, kaip ir Lietuvoje, dirba aukštos kvalifikacijos
psichologai, logopedai ir kiti specialistai.
Net iki 18-os metų nesisekančių dalykų laikinai moko vienas specialusis pedagogas. Mūsų grupė
lankėsi Joensuu miesto Pielisjoeno pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Teisingai juokavo su 7-ų
klasių specialiųjų poreikių mokinių grupe dirbantis spec.pedagogas – jis yra vunderkindas, nes dėsto ir
gimtąją kalbą, ir matematiką, ir fiziką, ir geografiją, ir kitus dalykus, kuriems suvokti, išmokti reikia
mokiniui didesnio dėmesio, pagalbos. Grupėje nuo 5 iki 8-ių žmonių. Jei klasėje mokosi trys spec. poreikių
mokiniai, tai jau skiriamas mokytojui padėjėjas. Mokytojai rašo savo dalyko pritaikytas pagal
rekomendacijas individualias programas kiekvienam vaikui, kurias derina su kolegomis, specialistais.
Kursų metu mes buvome supažindinti su Suomijos švietimo sistema, galėjome palyginti ją su Lietuvos.
Kaip ir pas mus, vaikai mokyklą pradeda lankyti 7-erių metų, tačiau pradinės klasės yra nuo pirmos iki
šeštos. Šalyje ugdymas taip pat yra privalomas iki 16-os metų. Pagrindinis ugdymas trunka 9-erius
metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinio ugdymo (1-6 kl.) ir žemesniojo vidurinio ugdymo (7 – 9 kl.).
Vidurinis išsilavinimas įgyjamas mokantis gimnazijose iki 18-os metų. Suomijoje mokslas ir maitinimas
mokiniams net iki 18-os metų yra nemokamas. Tik nuo 19-os metų tenka patiems pirktis vadovėlius.
Populiarios profesinės mokyklos, kuriose galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę..
Vakarų Europos valstybių: Belgijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, netgi Graikijos mokytojų
nenustebino kursų pradžioje lektoriams aiškinant apie mokytojų darbo prestižą ir didelius konkursus
įsidarbinant pateiktos atlyginimų lentelės: darželių auklėtojai uždirba 2600 eurų, pradinių klasių mokytojai
– 3500, pagrindinių – 3900, o vidurinio – 4500 eurų. Pagrindinių mokyklų direktorių atlygis 5500, o
gimnazijų – 5800 eurų. Tai normalu, nes Suomijoje atlyginimo minimumas -1800 eurų. Po tokių lentelių,
truputį paūžusios rytų Europos šalys su dideliu entuziazmu ėmė pristatinėti savo gimtųjų kraštų švietimo
sistemas, mokyklas. Visi tikisi ateityje pasiekti Suomijos švietimo ir atlygio lygį.
Mūsų komanda taip pat pristatė savąją Martyno Mažvydo progimnaziją. Nors ir negalim pasidžiaugti
valstybės skiriamu dėmesiu ir parama mokytojui, tačiau buvo parodyta, kaip nuoširdžiai ir su atsidavimu
mūsų mokytojai dirba, stengiasi ir negaudami didelių atlyginimų suorganizuoti puikiausius renginius
mokiniams, bendruomenei, kad sugeba pasiekti gerų rezultatų net be pagalbos dirbdami klasėje ir su
silpnais mokiniais.
Mes dirbome daugianacionalinėse grupėse, diskutavome apie galimus pokyčius švietimo sistemose
Europoje, savo šalyse. Susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu, metodais. Sužinojome,
kokius mokiniui pagalbos specialistus turi Suomijos mokytojai pamokose tiek pradinėse, tiek pagrindinėse
mokyklose ar vidurinėse – gimnazijose..
Lankėmės mokyklose, bendravome su mokytojais, vienoje mokykloje ir su pačiais mokiniais. Mokiniai
anglų kalba pristatė savo mokyklą, nors gimtoji kalba suomių, mielai aprodė mokyklą, pasakojo apie savo
mokymosi ypatumus. Klasės pamokų metu rakinamos, nors pamokose gali dalyvauti ne tik kiti mokytojai,
direktorius ar pavaduotojai, bet ir bet kuris tėvas. Mokykla atvira visuomenei.
Nustebome pamačiusios, kad visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis: batus nusiauna ir
palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau vaikai galėtų apsirengti,
apsiauti batus ir išbėgti į kiemą – aikštyną: su futbolo aikšte, suoleliais, pastogėmis, aikštelėmis
dviračiams. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja su dviračiais, Nematėme, kad
dviračiai būtų su pavaromis. Paprasti, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokykla gera nuotaika.
Mokyklose eilinės pertraukos po 15 minučių, o ilgosios – po 20 minučių. Todėl visi, kas tik nori, gali ne
tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, bet ir išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose budi su
taip vadinamomis „vairuotojų“ liemenėmis. Gal ir gerai, nes jos ryškios, ir išdaigininkai iš tolo pamato…
Mokykloje taip pat yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje direktorius, soc. pedagogas,
psichologas, klasės auklėtojas (iš tos klasės, kur mokinys tyčiojasi), policininkas. Kalbėjome su mus po
mokyklą vedžiojančia septintoke, kuri teigė, kad mokykloje patyčių nedaug, bet yra. Daugiausiai
tyčiojamasi iš bendraamžių socialiniuose tinkluose. Vaikai dažniausiai apie patyčias mokykloje,
socialiniuose tinkluose pasisako savo tėvams, o tėvai praneša mokyklai. Labai glaudus mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas. Vienas mokymų lektorius juokavo, kad jeigu nusilaužtų koją ir neturėtų ką veikti, tai
galėtų sėdėti mokykloje savo dukters pamokose.
Buvo įdomu sužinoti, kad Suomijoje vidutiniškai klasėse mokosi 18-22 mokiniai. Labai didelėmis
klasėmis laikomos tos klasės, kuriose mokosi 27 mokiniai. Tik tada tokios klasės dalijamos į grupes ir tik
matematikos mokymui: ne švedų kalbai, kuri privaloma, ne kūno kultūrai ar kitoms užsienio kalboms
(anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir kt.) mokyti, bet tik pačiam sudėtingiausiam suomiams mokslui –
matematikai. Kad taip Lietuvoje dalintų klases per labai sunkias, kaip teigia pasaulio lingvistai, lietuvių
kalbos gramatikos mokymui skirtas pamokas. Tada lietuvaičiai geriau išmoktų gimtąją, lietuvių kalbą. O
dabar anglų kalbos egzaminus abiturientai išlaiko aukštesniais rezultatais, nei lietuvių. Suomiai labai
gražiai vadina savo gimtąją kalbą – mamos kalba. Taip net įrašyta į mokymo programas.
Stažuotės programa suteikė galimybę pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, kaip
organizuojamas ugdymo procesas, kokie inovatyvūs ir aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai
taikomi ugdymo procese. Kaip buvo minėta, pastebimas kiekvienas mokinys, nes Suomijos visuomenėje
kiekvienas žmogus yra svarbus, randantis savo vietą gyvenime, dirbantis. Šalyje, turinčioje 5,5 milijono
gyventojų, emigracijos procentas labai mažas: nuo 5 iki 10 procentų. Jeigu emigruoja, tai daugiausiai į
Švediją, nes daug švedų nuo okupacijos laikų gyvena Suomijoje. Taip pat emigruoja į JAV.
Mes dėkingos mūsų progimnazijos ir Suomijos Joensuu miesto „Edukarjala“ projekto vadovams už
suteiktą galimybę stažuotės metu ne tik patobulinti profesines kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių,
užmegzti ryšius su kitų Europos valstybių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose,
stebėti ugdymo procesą. Bet taip pat už tai, kad galėjome šią svetingą šalį pažinti gamindamos Suomijos
Karelijos kraštui būdingus patiekalus ar besikaitinančios tikroje suomiškoje saunoje ant ežero kranto,
kartu su Karelijos žmonėmis lįsdamos į šaltą ežero vandenį. O išvykos metu aplankydamos gražiausius
gamtos kampelius ir susipažindamos su Suomijos Karelijos krašto tradicijomis, amatais.
Savaitė prabėgo kaip viena diena, nes mokymai vyko gana intensyviai, įdomiai, ne tik auditorijose,
bet ir miesto aikštėje. Lektoriai labai įdomiai kalbėjo, pristatė savo darbo sritis, šiltai bendravo,
atsakinėjo į visų dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga.
O mokymų dalyvių laisvalaikio užimtumu stropiai rūpinosi „Edukarjala“ direktorius, Lyseo profesinės
technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty, jo žmona, namų ruošos ir kulinarijos mokytoja Piia
Raty, ir jų sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas.
Kursų dalyvės: mokytoja Kristina Jūraitė ir pavaduotoja Genė Remeikienė
admin / 2016 m. 9 spalio d.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Šis projektas rengiamas tam, kad, įgiję patirties galėtume užtikrinti kiekvieno besimokančiojo
ugdymo kokybę mūsų progimnazijoje. Sėkmingai įgyvendintas projektas bus naudingas mokyklos
bendruomenei: 5-8 klasių mokytojams dalykininkams, klasių vadovams, pagalbos vaikui specialistams ir
specialiųjų poreikių mokiniams bei jų tėvams.
Vienas iš projekto tikslų – lavinti mokytojų gebėjimą personalizuoti mokymą, siekiant sustiprinti
mokymosi sunkumų turinčių mokinių savivertę, pakelti gabių mokinių mokymosi pridėtinę vertę bei
palengvinti sudėtingą mokinių, atvykusių iš užsienio, adaptaciją mūsų mokykloje.
Projektas bus vykdomas vienerius metus. Projekto dalyviai vyks į tris mokymosi vizitus ir vieną darbo
stebėjimo vizitą. Jau spalį Suomijoje dalyviai mokysis ir domėsis, kaip organizuojamas specialiųjų poreikių
mokinių ugdymas. Didžiojoje Britanijoje kalbų mokytojai mokysis, kaip organizuoti mokymą bei parengti
užduotis, kad kiekvieno mokinio poreikiai būtų patenkinti. Mokymų Italijoje tikslas – išmokti kaip ugdyti
gabius mokinius ir sudaryti sąlygas aukštesnei gabiųjų mokinių mokymosi pridėtinei vertei.
Šiam projektui įgyvendinti atrinkti mokytojai, kurie aktyviai veikia mokyklos gyvenime ir
bendradarbiauja siekdami gerųjų mokyklos pokyčių. Mobilumo metu įgytas kompetencijas ir gerąją patirtį
jie išbandys savo darbe bendradarbiaudami komandose. Patikrintomis ir efektyviomis naujovėmis dalyviai
pasidalins su kolegomis organizuodami diskusijas ir seminarus.
Šis projektas finansuojamas pagal „Erasmus+“ Programą.
Projekto koordinatotės Renata Žemaitienė ir Lina Spalvienė
Jolanta Noreikienė / 2016 m. 23 rugsėjo d.
Janušas Korčakas (1878/1879 m. – 1942 m.) – žymus žydų kilmės lenkų pedagogas, rašytojas,
publicistas, gydytojas ir visuomenės veikėjas, Lenkijos kariuomenės karininkas. Tikrasis Janušo Korčako
vardas – Henrikas Holdšmitas. Jis gimė Lenkijos žydų šeimoje, namuose, kuriuose viešpatavo
kosmopolitizmo bei aukštosios lenkų kultūros dvasia. Henrikas buvo labiau lenkas nei žydas – jis mylėjo
Lenkiją, jos kalbą, žmones ir gamtą, tačiau atėjus lemiamam laikui, sąmoningai pasirinko tragišką žydo
likimą. Sakoma, kad jis triskart atsisakė gelbėti savo gyvybę.
Pirmą kartą tai įvyko, kai Janušas priėmė sprendimą neemigruoti į Palestiną prieš pat Lenkijos okupaciją,
kad prieš baisiuosius įvykius nepaliktų likimo valiai jo įkurtų ir vadovaujamų Našlaičių namų.
Antrą kartą – kai atsisakė bėgti iš Varšuvos geto.
Trečią – kai visi Našlaičių namų gyventojai jau sulipo į traukinio vagoną, kuris turėjo nugabenti juos į
koncentracijos stovyklą. Pasakojama, kad prie J. Korčako priėjo SS karininkas ir paklausė, ar jis parašęs
knygą vaikams „Karalius Motiejukas Pirmasis“, ir pasakė:
– Skaičiau tą knygą vaikystėje. Gera knyga. Jūs galite būti laisvas.
– O vaikai?
– Vaikai važiuos. O jūs galite palikti vagoną.
– Klystate. Negaliu. Ne visi žmonės – niekšai.
Po kelių dienų Treblinko mirties stovykloje Korčakas, kartu su savo vaikais, įėjo į dujų kamerą. Pakeliui į
mirtį Korčakas laikė ant rankų pasilpusį berniuką, šalia ėjo mergytė – rašytojas nieko neįtariantiems
mažyliams sekė pasaką. Kiti vaikai buvo gražiai išrikiuoti – liudytojai nebuvo matę tokios tvarkingos
kolonos, žygiuojančios į mirtį…
Kaip kažkas pastebėjo, iš esmės galima būtų daugiau nieko nežinoti apie J. Korčaką. Tik perskaityti 10
priesakų, rekomenduotų šio įstabaus žmogaus vaikų auklėjimui:
1. Nelauk, kad tavo vaikas bus toks, kaip tu arba toks, kaip tu nori. Padėk jam tapti savimi, o ne tavimi.
2. Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą, kaip jis gali
atsidėkoti tau? Jis duos gyvenimą kitam, tas – trečiam, ir tai nekintantis dėkingumo dėsnis.
3. Neliek vaikui savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tai ir užaugs.
4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas pagal jėgas, ir būk tikras – jam jis
nėra mažiau sunkesnis, nei tau, o galbūt, ir daugiau, kadangi jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai – tai susitikimai su vaikais. Kreipk į juos didesnį
dėmesį – mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaikelyje.
7. Nekankink savęs, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atsimink: dėl vaiko padaryta
nepakankamai, jei nepadaryta visa, kas įmanoma.
8. Vaikas – tai ne tironas, kuris užvaldo visą tavo gyvenimą, jis ne vien tavo kūnas ir kraujas. Tai brangi
taurė, kurią Gyvenimas tau davė saugoti bei įžiebti jame kūrybinę ugnį. Tai išlaisvinta motinos ir tėvo
meilė, pas kuriuos augs ne „mūsų“, „nuosavas“ vaikas, bet siela, patikėta saugojimui.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam tai, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes
vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi
Dar kelios J.Korčako mintys:
Tie, kurie neturėjo nerūpestingos, tikros vaikystės, kenčia nuo to visą gyvenimą.
Tik mylintis gali reikalauti, o nemylintis ir galvos neturėtų glostyti.
Jūs sakote: „Vaikai mus nuvargina:. Jūs teisūs. Jūs aiškinate: „Reikia nusileisti iki jų supratimo.“ Nusileisti,
pasilenkti, susilenkti, susispausti. Klystate! Ne nuo šito mes pavargstame. Nuo to, kad reikia pakilti iki jų
jausmų. Pakilti, atsistoti ant pirštų galų, tiestis. Kad neįskaudintume.
(straipsnis publikuotas www.bernardinai.lt)
Zinaida Šimkuvienė / 2016 m. 22 birželio d.
Programos dalyviai: šeštos ir aštuntos klasės mokiniai
Vadovė: Zinaida Šimkuvienė
Būrelio veiklos prioritetai:
• mokyklos metraštis, domimasi Pilaitės istorija, kurioje atrandama vis naujų faktų, istorijos vingių;
• nauja medžiaga pildomi projektai „Mažoji Lietuva“ ir „Ką kalba sena nuotrauka“;
• žymiausi Pilaitės žmonės, tęstinis projektas;
• nuolatinis Muziejaus turtinimas;
• dalyvavimas konkursuose;
• ekskursijų organizavimas.
Tikslai:
– puoselėti kraštotyros idėjas;
– supažindinti su supančia aplinka;
– puoselėti pilietines vertybes;
– formuoti istorinę sąmonę.
Darbo uždaviniai:
– ugdyti pilietiškumą išsaugant tradicines vertybes, perteikti liaudies kultūrą, tradicijas ir istoriją;
– gebėti dalyvauti įvairių bendruomenių ir institucijų veikloje ir renginiuose;
– įgyti supratimą apie savo gyvenamosios vietovės istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų;
– rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, ją vertinti;
– įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoti;
– domėtis savo gyvenamosios vietovės istorine praeitimi, ugdytis pagarbą praeities kartų kultūriniam
palikimui.
Programos įgyvendinimo būdai ir metodai:
1. Teoriniai ir praktiniai užsiėmimai;
2. Savarankiškos užduotys;
3. Projektinė veikla;
4. Individuali veikla;
5. Darbas grupėse;
6. Tradiciniai renginiai.
Siektini rezultatai ir ugdomosios kompetencijos:
1. Bendrosios kompetencijos:
• prisiimti atsakomybę už savo darbą ir jo rezultatus;
• mokyti būrelio narius kritiškai mąstyti;
• pratinti objektyviai vertinti atliktą darbą;
• pratintis suvokti save kaip bendruomenės narį.
2. Dalykinės kompetencijos:
• eksponatų rinkimas;
• surinktos medžiagos tvarkymas;
• to, kas sukaupta, siejimas su šiandiena, jos problemomis;
• turimų žinių turtinimas.
Kraštotyros būrelio veiklos atgarsiai
Šiais mokslo metais kraštotyros būrelis pradėjo nuo ekskursijos autobusu, leidžiančia gėrėtis Vilniaus
senamiesčio vaizdais. Tai buvo apdovanojimas už mūsų aktyvią Vilniaus kraštotyros būrelio veiklą
(2014-2015 m.m.).
Tęsiame projektus „Ką kalba sena nuotrauka“, „Pilaitė – mūsų namai“, „Pilaitės dvaras“, „Žymiausi
Pilaitės žmonės“, „Mažoji Lietuva“ . Projektų pristatymais galima grožėtis mokyklos muziejuje. Šiuose
projektuose dalyvauja ne tik būrelio nariai, bet ir kiti mokiniai. Kai kurie projektai papildo mokymo(si)
programą.
Taip pat šiais mokslo metais atnaujinome ir turtinome eksponatais muziejų. Džiaugiamės ir esame dėkingi
mokytojams ir mokiniams už padovanotus eksponatus. Vedėme ekskursijas penktokams ir mokyklos
svečiams.
Taip pat kraštotyros būrelis dalyvavo kitų kraštotyros būrelių renginiuose. Dalijomės gerąja patirtimi su
„Kačialovo“ gimnazijos kraštotyrininkais.
Buvome aktyvūs „Vilniaus jaunųjų turistų centro“ renginių dalyviai. Etnografinėje vakaronėje „Mūsų
Lietuva“, skirtoje Etnografinių regionų metams paminėti, kalbėjome ir dainavome žemaitiškai, pristatėme
Žemaitijos regioną.
Kitame kūrybiniame – pažintiniame projekte „Daugiakultūrinis Vilniaus paveldas“ pristatėme surinktą
medžiagą apie Sentikius Pimonovus, kurie susiję su Pilaitės dvaru ir užėmėme III-ąją vietą.
Šis projektas, kaip ir kiti, eksponuojamas Mokyklos muziejuje.
Sostinėje vykusiame respublikinio projekto „Senolių godos. Laikinosios sostinės istorijos“ atrankiniame
ture užėmėme I-ąją vietą. Taip pat dalyvavome respublikiniame festivalyje „Senolių godos. Laikinosios
sostinės istorijos“. Parengėm projektą – vaidinimą apie Kauno tarpukario moksleivių vakarėlį, kuriame
mokiniai dainavo ir šoko to meto populiarius kūrinius. Mūsų būrelis apdovanotas už kūrybišką pasirodymą.
Aplankėme brolių Juškų muziejų Vilkaviškyje, kuris suteikė mums daug naujų įspūdžių.
Dalyvavome protų mūšyje „Vilniaus istorijos labirintai“, užėmėme I-ąją vietą.
Būrelio vadovė, istorijos mokytoja Z. Šimkuvienė
Galerijoje nuotraukos iš įvairių kraštotyros būrelio veiklų (ekskursijos, konkursai, muziejai ir kt.).
Taip atrodo mūsų mokykla: visada graži ir laukianti savo mokinių.
2022 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas