Projektas “Mokiniai mokiniams”
Jolanta Noreikienė / 2016 m. spalio 18 d.
2016 – 2017 m.m. Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai dalyvauja Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro rengiamame  psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciniame projekte „Mokiniai mokiniams“. Projekto tikslas – sudaryti galimybę mokiniams gauti informacijos apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo grėsmę iš bendraamžių. Mokyklai atstovauja 7 mokiniai savanoriai, kurie projekto metu dalyvaudami seminaruose bus apmokyti sveikatingumo programų vykdymo pagrindų, organizuoti ir vesti klasės valandėles arba popamokinę veiklą psichoaktyvių medžiagų vartojimo temomis. Spalio 12 dieną vyko pirmasis įvadinis projekto „Mokiniai mokiniams“ seminaras. Seminarą mokiniams ir projekto koordinatoriui vedė Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologinio skyriaus gydytojas J. Garšva, VU dėstytoja psichologė S. Simanauskaitė ir Visuomenės sveikatos biuro sveikos gyvensenos mokytoja Rita Rukštelytė. Mokiniai gavo vertingos informacijos apie psichoaktyvias medžiagas jų pavojus, psichologinę ir fiziologinę priklausomybę, priemones kaip galima padėti priklausomybės kamuojamam asmeniui, bei buvo supažindinti su projekto būsimomis veiklomis.
Projekto ,,Erasmus +” – pirmieji mokymai Suomijoje: ,,Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje”
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Projektui paraišką kūrė anglų kalbos mokytojos Lina Spalvienė ir Renata Žemaitienė. Taip pat visą
reikiamą informaciją projekto koordinatorėms teikė soc. pedagogė Jolanta Noreikienė. Labai džiugu, kad
mūsų mokytojų pastangos laimėti pasiteisino ir progimnazija gavo finansavimą mokymams Suomijoje,
Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Pirma kelionė – į visame pasaulyje garsią ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusią
Suomiją. Spalio 3–7-ą dienomis mūsų progimnazijos komanda: IT mokytoja K. Jūraitė, anglų kalbos
mokytoja A. Adamonytė, socialinė pedagogė J. Noreikienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui G.
Remeikienė kartu su vakarų ir rytų Europos vienuolikos šalių (Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Vokietijos,
Belgijos, Prancūzijos, Italijos , Ispanijos, Turkijos, Graikijos, Gran Kanarijos) mokyklų atstovais
susitikome mokymuose Suomijoje, Karelijos Joensuu mieste. Mokymus „Kiekvienas mokinys yra svarbus:
specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje“ organizavo Suomijos švietimo kompanija – Edukarjala ,
bendradarbiaujančia su viso pasaulio mokyklomis, kurios direktorius Sr. Esa Raty labai nuoširdžiai visais
mokymų dalyviais rūpinosi dar iki mokymų pradžios – rašė laiškus, teikė svarbią informaciją.
Ši turtinga ir išsivysčiusi šalis ypač daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikams, kuriuos labai
atsakingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokyklose kartu su kitais mokiniais klasėse, tiek spec. grupėse,
tiek specialiosiose išlyginamosiose klasėse; taip pat prie vaikų ligoninių esančiose mokyklose,
pritaikytose įvairią negalią turintiems vaikams (sergantiems depresija, anoreksija, bulimija, autizmu,
įvairiais protiniais sutrikimais ir kitomis ligomis) ar net vien tik specialiojo ugdymo mokykloje, kurią turi
kiekviena Suomijos savivaldybė. Vaikus tiria ir teikia pagalbą bei rekomendacijas spec. ugdymui
psichologiniai – pedagoniniai pagalbos centrai, kuriuose, kaip ir Lietuvoje, dirba aukštos kvalifikacijos
psichologai, logopedai ir kiti specialistai.
Net iki 18-os metų nesisekančių dalykų laikinai moko vienas specialusis pedagogas. Mūsų grupė
lankėsi Joensuu miesto Pielisjoeno pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Teisingai juokavo su 7-ų
klasių specialiųjų poreikių mokinių grupe dirbantis spec.pedagogas – jis yra vunderkindas, nes dėsto ir
gimtąją kalbą, ir matematiką, ir fiziką, ir geografiją, ir kitus dalykus, kuriems suvokti, išmokti reikia
mokiniui didesnio dėmesio, pagalbos. Grupėje nuo 5 iki 8-ių žmonių. Jei klasėje mokosi trys spec.
poreikių mokiniai, tai jau skiriamas mokytojui padėjėjas. Mokytojai rašo savo dalyko pritaikytas pagal
rekomendacijas individualias programas kiekvienam vaikui, kurias derina su kolegomis, specialistais.
Kursų metu mes buvome supažindinti su Suomijos švietimo sistema, galėjome palyginti ją su
Lietuvos. Kaip ir pas mus, vaikai mokyklą pradeda lankyti 7-erių metų, tačiau pradinės klasės yra nuo
pirmos iki šeštos. Šalyje ugdymas taip pat yra privalomas iki 16-os metų. Pagrindinis ugdymas trunka
9-erius metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinio ugdymo (1-6 kl.) ir žemesniojo vidurinio ugdymo (7 – 9 kl.
). Vidurinis išsilavinimas įgyjamas mokantis gimnazijose iki 18-os metų. Suomijoje mokslas ir
maitinimas mokiniams net iki 18-os metų yra nemokamas. Tik nuo 19-os metų tenka patiems pirktis
vadovėlius. Populiarios profesinės mokyklos, kuriose galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę..
Vakarų Europos valstybių: Belgijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, netgi Graikijos mokytojų
nenustebino kursų pradžioje lektoriams aiškinant apie mokytojų darbo prestižą ir didelius konkursus
įsidarbinant pateiktos atlyginimų lentelės: darželių auklėtojai uždirba 2600 eurų, pradinių klasių
mokytojai – 3500, pagrindinių – 3900, o vidurinio – 4500 eurų. Pagrindinių mokyklų direktorių atlygis
5500, o gimnazijų – 5800 eurų. Tai normalu, nes Suomijoje atlyginimo minimumas -1800 eurų. Po
tokių lentelių, truputį paūžusios rytų Europos šalys su dideliu entuziazmu ėmė pristatinėti savo gimtųjų
kraštų švietimo sistemas, mokyklas. Visi tikisi ateityje pasiekti Suomijos švietimo ir atlygio lygį.
Mūsų komanda taip pat pristatė savąją Martyno Mažvydo progimnaziją. Nors ir negalim pasidžiaugti
valstybės skiriamu dėmesiu ir parama mokytojui, tačiau buvo parodyta, kaip nuoširdžiai ir su atsidavimu
mūsų mokytojai dirba, stengiasi ir negaudami didelių atlyginimų suorganizuoti puikiausius renginius
mokiniams, bendruomenei, kad sugeba pasiekti gerų rezultatų net be pagalbos dirbdami klasėje ir su
silpnais mokiniais.
Mes dirbome daugianacionalinėse grupėse, diskutavome apie galimus pokyčius švietimo sistemose
Europoje, savo šalyse. Susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu, metodais. Sužinojome,
kokius mokiniui pagalbos specialistus turi Suomijos mokytojai pamokose tiek pradinėse, tiek
pagrindinėse mokyklose ar vidurinėse – gimnazijose..
Lankėmės mokyklose, bendravome su mokytojais, vienoje mokykloje ir su pačiais mokiniais.
Mokiniai anglų kalba pristatė savo mokyklą, nors gimtoji kalba suomių, mielai aprodė mokyklą, pasakojo
apie savo mokymosi ypatumus. Klasės pamokų metu rakinamos, nors pamokose gali dalyvauti ne tik kiti
mokytojai, direktorius ar pavaduotojai, bet ir bet kuris tėvas. Mokykla atvira visuomenei.
Nustebome pamačiusios, kad visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis: batus nusiauna ir
palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau vaikai galėtų apsirengti,
apsiauti batus ir išbėgti į kiemą – aikštyną: su futbolo aikšte, suoleliais, pastogėmis, aikštelėmis
dviračiams. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja su dviračiais, Nematėme, kad
dviračiai būtų su pavaromis. Paprasti, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokykla gera nuotaika.
Mokyklose eilinės pertraukos po 15 minučių, o ilgosios – po 20 minučių. Todėl visi, kas tik nori, gali
ne tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, bet ir išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose budi
su taip vadinamomis „vairuotojų“ liemenėmis. Gal ir gerai, nes jos ryškios, ir išdaigininkai iš tolo pamato..
.
Mokykloje taip pat yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje direktorius, soc. pedagogas,
psichologas, klasės auklėtojas (iš tos klasės, kur mokinys tyčiojasi), policininkas. Kalbėjome su mus po
mokyklą vedžiojančia septintoke, kuri teigė, kad mokykloje patyčių nedaug, bet yra. Daugiausiai
tyčiojamasi iš bendraamžių socialiniuose tinkluose. Vaikai dažniausiai apie patyčias mokykloje,
socialiniuose tinkluose pasisako savo tėvams, o tėvai praneša mokyklai. Labai glaudus mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas. Vienas mokymų lektorius juokavo, kad jeigu nusilaužtų koją ir neturėtų ką veikti, tai
galėtų sėdėti mokykloje savo dukters pamokose.
Buvo įdomu sužinoti, kad Suomijoje vidutiniškai klasėse mokosi 18-22 mokiniai. Labai didelėmis
klasėmis laikomos tos klasės, kuriose mokosi 27 mokiniai. Tik tada tokios klasės dalijamos į grupes ir tik
matematikos mokymui: ne švedų kalbai, kuri privaloma, ne kūno kultūrai ar kitoms užsienio kalboms
(anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir kt.) mokyti, bet tik pačiam sudėtingiausiam suomiams mokslui –
matematikai. Kad taip Lietuvoje dalintų klases per labai sunkias, kaip teigia pasaulio lingvistai, lietuvių
kalbos gramatikos mokymui skirtas pamokas. Tada lietuvaičiai geriau išmoktų gimtąją, lietuvių kalbą. O
dabar anglų kalbos egzaminus abiturientai išlaiko aukštesniais rezultatais, nei lietuvių. Suomiai labai
gražiai vadina savo gimtąją kalbą – mamos kalba. Taip net įrašyta į mokymo programas.
Stažuotės programa suteikė galimybę pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, kaip
organizuojamas ugdymo procesas, kokie inovatyvūs ir aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai
taikomi ugdymo procese. Kaip buvo minėta, pastebimas kiekvienas mokinys, nes Suomijos visuomenėje
kiekvienas žmogus yra svarbus, randantis savo vietą gyvenime, dirbantis. Šalyje, turinčioje 5,5 milijono
gyventojų, emigracijos procentas labai mažas: nuo 5 iki 10 procentų. Jeigu emigruoja, tai daugiausiai į
Švediją, nes daug švedų nuo okupacijos laikų gyvena Suomijoje. Taip pat emigruoja į JAV.
Mes dėkingos mūsų progimnazijos ir Suomijos Joensuu miesto „Edukarjala“ projekto vadovams už
suteiktą galimybę stažuotės metu ne tik patobulinti profesines kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių,
užmegzti ryšius su kitų Europos valstybių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose,
stebėti ugdymo procesą. Bet taip pat už tai, kad galėjome šią svetingą šalį pažinti gamindamos Suomijos
Karelijos kraštui būdingus patiekalus ar besikaitinančios tikroje suomiškoje saunoje ant ežero kranto,
kartu su Karelijos žmonėmis lįsdamos į šaltą ežero vandenį. O išvykos metu aplankydamos gražiausius
gamtos kampelius ir susipažindamos su Suomijos Karelijos krašto tradicijomis, amatais.
Savaitė prabėgo kaip viena diena, nes mokymai vyko gana intensyviai, įdomiai, ne tik auditorijose,
bet ir miesto aikštėje. Lektoriai labai įdomiai kalbėjo, pristatė savo darbo sritis, šiltai bendravo,
atsakinėjo į visų dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga.
O mokymų dalyvių laisvalaikio užimtumu stropiai rūpinosi „Edukarjala“ direktorius, Lyseo profesinės
technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty, jo žmona, namų ruošos ir kulinarijos mokytoja Piia
Raty, ir jų sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas.
Kursų dalyvės: mokytoja Kristina Jūraitė ir pavaduotoja Genė Remeikienė
,,Erasmus+” Programos KA1 mobilumo projektas
admin / 2016 m. spalio 9 d.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Šis projektas rengiamas tam, kad, įgiję patirties galėtume užtikrinti kiekvieno besimokančiojo
ugdymo kokybę mūsų progimnazijoje. Sėkmingai įgyvendintas projektas bus naudingas mokyklos
bendruomenei: 5-8 klasių mokytojams dalykininkams, klasių vadovams, pagalbos vaikui specialistams ir
specialiųjų poreikių mokiniams bei jų tėvams.
Vienas iš projekto tikslų – lavinti mokytojų gebėjimą personalizuoti mokymą, siekiant sustiprinti
mokymosi sunkumų turinčių mokinių savivertę, pakelti gabių mokinių mokymosi pridėtinę vertę bei
palengvinti sudėtingą mokinių, atvykusių iš užsienio, adaptaciją mūsų mokykloje.
Projektas bus vykdomas vienerius metus. Projekto dalyviai vyks į tris mokymosi vizitus ir vieną darbo
stebėjimo vizitą. Jau spalį Suomijoje dalyviai mokysis ir domėsis, kaip organizuojamas specialiųjų poreikių
mokinių ugdymas. Didžiojoje Britanijoje kalbų mokytojai mokysis, kaip organizuoti mokymą bei parengti
užduotis, kad kiekvieno mokinio poreikiai būtų patenkinti. Mokymų Italijoje tikslas – išmokti kaip ugdyti
gabius mokinius ir sudaryti sąlygas aukštesnei gabiųjų mokinių mokymosi pridėtinei vertei.
Šiam projektui įgyvendinti atrinkti mokytojai, kurie aktyviai veikia mokyklos gyvenime ir
bendradarbiauja siekdami gerųjų mokyklos pokyčių. Mobilumo metu įgytas kompetencijas ir gerąją patirtį
jie išbandys savo darbe bendradarbiaudami komandose. Patikrintomis ir efektyviomis naujovėmis dalyviai
pasidalins su kolegomis organizuodami diskusijas ir seminarus.
Šis projektas finansuojamas pagal „Erasmus+“ Programą.
Projekto koordinatotės Renata Žemaitienė ir Lina Spalvienė
Gerumui tiesiame ranką
Loreta Kamarauskienė / 2016 m. gegužės 2 d.
Šių metų balandžio 15d. Martyno Mažvydo progimnazijoje apsilankė ketvirtos klasės mokiniai iš
Šaltinio pagrindinės mokyklos.
Svečiai, lydimi septintokų, susipažino su mūsų mokyklos aplinka. Kraštotyros būrelio vadovė
Zinaida Šimkuvienė pravedė labai įdomią ekskursiją muziejuje.
Vadovės Audronės Lašinskienės kvietimu mokiniai sudalyvavo trečių klasių mokinių integruoto
projekto „Tėviškės keliu – Lietuvos regionai“ baigiamajame koncerte.
Europos klubo mokiniai (vadovė Eglė Bridikienė) pristatė vaikams „Ką reikia žinoti apie Eurą?“.
Mokiniai aktyviai dalyvavo. Visi buvo apdovanoti simboliniais prizais.
Trumpa viešnagė baigėsi, atsisveikinome iki kitų mokslo metų.
Jau trejetą metų 7c klasės mokiniai bendrauja su šios mokyklos vaikais, mokydamiesi patys
padėti, suprasti, užjausti, moko taip pat rodydami gražų pavyzdį. Mokinių ilgalaikė draugystė tapo
projektu.
Džiaugiamės mūsų mokyklos vaikų geranoriškumu, aktyvumu.
Gerumui tiesiame ranką
Loreta Kamarauskienė / 2016 m. balandžio 26 d.
Šių metų balandžio 15d. Martyno Mažvydo progimnazijoje apsilankė ketvirtos klasės mokiniai iš
Šaltinio pagrindinės mokyklos.
Svečiai, lydimi septintokų, susipažino su mūsų mokyklos aplinka. Kraštotyros būrelio vadovė
Zinaida Šimkuvienė pravedė labai įdomią ekskursiją muziejuje.
Vadovės Audronės Lašinskienės kvietimu mokiniai sudalyvavo trečių klasių mokinių integruoto
projekto „Tėviškės keliu – Lietuvos regionai“ baigiamajame koncerte.
Europos klubo mokiniai (vadovė Eglė Bridikienė) pristatė vaikams „Ką reikia žinoti apie Eurą?“.
Mokiniai aktyviai dalyvavo. Visi buvo apdovanoti simboliniais prizais.
Trumpa viešnagė baigėsi, atsisveikinome iki kitų mokslo metų.
Jau trejetą metų 7c klasės mokiniai bendrauja su šios mokyklos vaikais, mokydamiesi patys
padėti, suprasti, užjausti, moko taip pat rodydami gražų pavyzdį. Mokinių ilgalaikė draugystė tapo
projektu.
Džiaugiamės mūsų mokyklos vaikų geranoriškumu, aktyvumu.
eTwinning kontaktinis seminaras Suomijoje
admin / 2015 m. spalio 17 d.
Šių metų spalio 2-4 dienomis
dalyvavome kontaktiniame seminare
Baltijos šalims „Bendrųjų
kompetencijų ugdymas dalyvaujant
programoje eTwinning“, kuris vyko
Haikko, Suomijoje.
Šiame seminare dalyvavo
mokytojai bei eTwinning projekto
koordinatoriai iš Lietuvos, Latvijos,
Estijos bei Suomijos. Tris renginio
dienas ne tik klausėmės mokymų, bet
ir aktyviai dalyvavome diskusijose su
Baltijos šalių mokyklų atstovais,
Suomijos švietimo ministerijos
atstovu bei prisirinkome daug
įkvepiančių minčių ir idėjų
projektinėms veikloms.
Dažnai kalbame apie šiuolaikišką
mokytoją, modernius mokymo būdus, skaitmeninių priemonių taikymą ugdymo procese, tačiau retai
girdime apie praktinį šių idėjų ir priemonių taikymą . Seminaro pranešėjas iš Latvijos Edgars Bajaruns
puikiai suderino ir teoriją ir praktiką, įrodydamas, kad vykdydami programos eTwinning projektus
mokytojai ne tik moko mokinius užsienio kalbų, puoselėja šalies kultūrą bei tradicijas, bet, svarbiausia,
ugdo daugelį mokinių kompetencijų, būtinų XXI amžiuje.
Dalyvauti buvo verta dėl kelių priežasčių Čia ne tik susiradome partnerius būsimiems projektams,
pasisėmėme naudingos patirties, bet ir grįžome įkvėptos naujiems ieškojimams ir atradimams.
Anglų kalbos mokytojos Renata Žemaitienė ir Lina Spalvienė
Martynas Mažvydas vakar, šiandien ir rytoj
admin / 2015 m. birželio 10 d.
Nuo 2004-2005 m.m. mūsų mokykoje vykdomas informacinių gebėjimų ugdymo projektas ,,
Mažoji Lietuva šiandieninėje mokykloje”. Šiais mokslo metais tęsėme projektą pasirinkdami jau
vienuoliktą temą – ,,Martynas Mažvydas vakar, šiandien ir rytoj”. Mažvydiečiai, bibliotekos darbuotojoms
Reginai Vaitkevičienei ir Danguolei Matulevičienei padedant, ieškojo spaudoje užfiksuotų Martyno
Mažvydo gyvenimo įvykių, gilinosi į jo nuveiktų darbų prasmę, dvasines vertybes. Vaikai buvo mokomi
pasirinkti informacinius šaltinius, kaupti reikalingą medžiagą.
Ypač jiems pravertė istorijos pamokos. Mokytojos Liuda Šulskienė ir Daiva Augulienė su
moksleiviais aptarė istorinį kontekstą – kodėl Lietuvai buvo reikalinga knyga, kas lėmė jos atsiradimą.
Per literatūros pamokas su mokytojomis Vaiva Truskauskiene ir Živile Meškėliene šeštokai
nagrinėjo Katekizmo prakalbą. Buvo suorganizuotas prakalbos deklamavimo konkursas, kas įtaigiausiai
perteiks pirmosios knygelės kvietimą „Imkit mane ir skaitykit“.
Širdimi išgirdę prabilusią pirmąją knygą šeštokai pasikvietė į pamoką pirmokus. Su mažaisiais
buvo kalbama apie skaitymo malonumą. Ne vienas šeštokas palydėjo susijaudinusį septynmetį prie
bibliotekos lentynų ir padėjo išsirinkti knygą, kurią pirmą kartą savarankiškai skaitys. Dar kiti šeštokai
mokė pirmokus jungti skiemenis iš Martyno Mažvydo elementoriaus, bandė skaityti žodžius gotikiniu
šriftu. Mažieji po šių pamokų išėjo kitokie – ypatingi, nes mokosi Martyno Mažvydo vardo mokykloje ir
supranta knygos vertę.
Per muzikos pamokas šeštokai mokėsi Martyno Mažvydo
giesmių. Buvo nelengva. Muzikos mokytojai teko tenoro rakto
(jau nebevartojamo) natas pritaikyti smuiko raktui. Šeštokams
melodijos buvo neįprastos, daug žodžių jau nebevartojamų. Bet
džiugu, kad per projekto pristatymą Martyno Mažvydo kalėdinės
giesmės skambėjo.
Visos šeštokų žinios apie Martyną Mažvydą buvo
apibendrintos kūrybine užduotimi – akrostichu. Pirmomis eilučių
raidėmis įamžinę Mažvydo vardą moksleiviai eilėmis perteikė
asmeninį požiūrį į pirmosios knygos autorių, jo pasiryžimą
dovanoti Lietuvai knygą. Dailės mokytojos Milda Tverkutė ir
Daiva Verslavėnienė padėjo šeštokams savo kūrybinius darbus
užrašyti
gotikiniu šriftu.
Iškabinti
akrostichai
džiugino ir
originaliomis
mintimis, ir
kruopščiu
iliustravimu.
Po
projekto pristatymo bibliotekos darbuotojos ir
mokyklos direktorius džiaugėsi šeštokų įžvalgomis,
išsakytu dėkingumu pirmos lietuviškos knygos
autoriui už tai, kad ,,gimtasis žodis dar skamba”.
2020 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas