Jolanta Noreikienė / 2016 m. spalio 18 d.
2016 – 2017 m.m. Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai dalyvauja Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro rengiamame  psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciniame projekte „Mokiniai mokiniams“. Projekto tikslas – sudaryti galimybę mokiniams gauti informacijos apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo grėsmę iš bendraamžių. Mokyklai atstovauja 7 mokiniai savanoriai, kurie projekto metu dalyvaudami seminaruose bus apmokyti sveikatingumo programų vykdymo pagrindų, organizuoti ir vesti klasės valandėles arba popamokinę veiklą psichoaktyvių medžiagų vartojimo temomis. Spalio 12 dieną vyko pirmasis įvadinis projekto „Mokiniai mokiniams“ seminaras. Seminarą mokiniams ir projekto koordinatoriui vedė Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologinio skyriaus gydytojas J. Garšva, VU dėstytoja psichologė S. Simanauskaitė ir Visuomenės sveikatos biuro sveikos gyvensenos mokytoja Rita Rukštelytė. Mokiniai gavo vertingos informacijos apie psichoaktyvias medžiagas jų pavojus, psichologinę ir fiziologinę priklausomybę, priemones kaip galima padėti priklausomybės kamuojamam asmeniui, bei buvo supažindinti su projekto būsimomis veiklomis.
Šių metų spalio 3-7 dienomis mūsų mokyklos mokinius, mokytojus, tėvus ir svečius džiugino I-IV klasių paroda „Rudenio gėrybės atgyja“. Dėkojame darbelius sukūrusiems mokiniams ir jų tėvams, parodą organizavusiai mokytojai Redai Riukaitei.
Eglė Bridikienė / 2016 m. spalio 16 d.
Šių metų rugsėjo mėn. 26 d. Martyno Mažvydo progimnazijoje vyko anglų kalbos viktorina „How Well
Do You Know English and English Speaking World?“. Tai buvo vienas iš renginių, skirtų paminėti Europos
kalbų dienai.
Viktorinoje dalyvavo 7-tų klasių mokiniai, po 4 mokinius iš kiekvienos klasės. Pagrindinis viktorinos
tikslas – paskatinti mokinius domėtis angliškai kalbančių šalių kultūrai bei tradicijomis ir tuo pat metu
pasitikrinti anglų kalbos žinias ir, žinoma, sužinoti kažką nauja. Tad, klasių komandos atsakinėjo į įvairius
klausimus ir išsiaiškino ar gerai pažįsta ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Naujosios Zelandijos, Australijos,
Kanados bei Jungtinių Amerikos Valstijų kultūras.
Kol viktorinos organizatorė anglų kalbos mokytoja Rūta Žilinskaitė tikrino dalyvių atsakymus, Europos
klubo nariai surengė mini-viktoriną apie Europos kalbas ir Europos Sąjungą. Mokiniai pasitikrino savo
žinias apie svarbiausius Europos Sąjungos simbolius, apie Europos kalbų gausą, įvairovę bei svarbą. Visi
teisingai atsakę gavo simbolinius prizus, kuriuos dovanojo Europos informacinis centras.
Viktorinos laimėtojams buvo įteiktos dovanos ir diplomai, na o dalyvavusiems, bet nelaimėjusiems –
paguodos prizai. Rėmėjai – anglų kalbos metodinė grupė, Europos klubas ir Europos informacinis centras.
Viktorinos „How Well Do You Know English and English Speaking World?“ laimėtojai:
I vieta – 7e klasės komanda – Barbora Rimkutė, Matas Sakalauskas, Rokas Karosas ir Gabrielė
Baubaitė.
II vieta – 7d klasės komanda – Grigas Vansevičius ir Ugnė Bikulčiūtė.
III vieta – 7p klasės komanda – Miglė Jauniškytė, Amelija Misiūnaitė, Guoda Šniokaitė ir Girius Galčius.
Dalyviai:
7a klasės komanda – Vilius Rakauskas, Grantas Bajorūnas, Robertas Kavaliauskas ir Urtė Lidžiūtė,
7b klasės komanda – Simonas Plokštys, Nilas Makuška, Daniel Bidlauskas ir Laurynas Sabalis,
7c – klasės komanda – Mantas Dragūnas, Aurimas Baublys, Meda Šulskytė ir Emilija Zakarevičiūtė.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams.
Anglų kalbos mokytoja Rūta Žilinskaitė
Europos klubo vadovė Eglė Bridikienė
Nuotraukos E.Bridikienės
Eglė Bridikienė / 2016 m. spalio 16 d.
Mes labai mėgstam šokoladą! – vieningai nusprendė Europos klubo nariai ir nusprendė naują sezoną
pasitikti saldžiai. Susibūrę senieji ir naujai prisijungę klubiečiai smagiai smaližiavo net dvi popietes. Kol
vieni pjaustė vaisius ir dėliojo juos į lėkštes, kiti smulkino ir tirpdė šokoladą fondiu indeliuose. Šokoladui
ištirpus visi kartu ragavo ir smagiai plepėjo apie artimiausius planus. Jau seniai žinoma, kad šokoladas
kelia teigiamas emocijas, suteikia energijos ir padeda susikoncentruoti.
Europos klubo susitikimai vyksta antradieniais per septintą pamoką ir ketvirtadieniais per aštuntą
pamoką.
Europos klubo vadovės Eglė Bridikienė ir Loreta Kamarauskienė.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Projektui paraišką kūrė anglų kalbos mokytojos Lina Spalvienė ir Renata Žemaitienė. Taip pat visą
reikiamą informaciją projekto koordinatorėms teikė soc. pedagogė Jolanta Noreikienė. Labai džiugu, kad
mūsų mokytojų pastangos laimėti pasiteisino ir progimnazija gavo finansavimą mokymams Suomijoje,
Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Pirma kelionė – į visame pasaulyje garsią ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusią
Suomiją. Spalio 3–7-ą dienomis mūsų progimnazijos komanda: IT mokytoja K. Jūraitė, anglų kalbos
mokytoja A. Adamonytė, socialinė pedagogė J. Noreikienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui G.
Remeikienė kartu su vakarų ir rytų Europos vienuolikos šalių (Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Vokietijos,
Belgijos, Prancūzijos, Italijos , Ispanijos, Turkijos, Graikijos, Gran Kanarijos) mokyklų atstovais
susitikome mokymuose Suomijoje, Karelijos Joensuu mieste. Mokymus „Kiekvienas mokinys yra svarbus:
specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje“ organizavo Suomijos švietimo kompanija – Edukarjala ,
bendradarbiaujančia su viso pasaulio mokyklomis, kurios direktorius Sr. Esa Raty labai nuoširdžiai visais
mokymų dalyviais rūpinosi dar iki mokymų pradžios – rašė laiškus, teikė svarbią informaciją.
Ši turtinga ir išsivysčiusi šalis ypač daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikams, kuriuos labai
atsakingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokyklose kartu su kitais mokiniais klasėse, tiek spec. grupėse,
tiek specialiosiose išlyginamosiose klasėse; taip pat prie vaikų ligoninių esančiose mokyklose,
pritaikytose įvairią negalią turintiems vaikams (sergantiems depresija, anoreksija, bulimija, autizmu,
įvairiais protiniais sutrikimais ir kitomis ligomis) ar net vien tik specialiojo ugdymo mokykloje, kurią turi
kiekviena Suomijos savivaldybė. Vaikus tiria ir teikia pagalbą bei rekomendacijas spec. ugdymui
psichologiniai – pedagoniniai pagalbos centrai, kuriuose, kaip ir Lietuvoje, dirba aukštos kvalifikacijos
psichologai, logopedai ir kiti specialistai.
Net iki 18-os metų nesisekančių dalykų laikinai moko vienas specialusis pedagogas. Mūsų grupė
lankėsi Joensuu miesto Pielisjoeno pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Teisingai juokavo su 7-ų
klasių specialiųjų poreikių mokinių grupe dirbantis spec.pedagogas – jis yra vunderkindas, nes dėsto ir
gimtąją kalbą, ir matematiką, ir fiziką, ir geografiją, ir kitus dalykus, kuriems suvokti, išmokti reikia
mokiniui didesnio dėmesio, pagalbos. Grupėje nuo 5 iki 8-ių žmonių. Jei klasėje mokosi trys spec.
poreikių mokiniai, tai jau skiriamas mokytojui padėjėjas. Mokytojai rašo savo dalyko pritaikytas pagal
rekomendacijas individualias programas kiekvienam vaikui, kurias derina su kolegomis, specialistais.
Kursų metu mes buvome supažindinti su Suomijos švietimo sistema, galėjome palyginti ją su
Lietuvos. Kaip ir pas mus, vaikai mokyklą pradeda lankyti 7-erių metų, tačiau pradinės klasės yra nuo
pirmos iki šeštos. Šalyje ugdymas taip pat yra privalomas iki 16-os metų. Pagrindinis ugdymas trunka
9-erius metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinio ugdymo (1-6 kl.) ir žemesniojo vidurinio ugdymo (7 – 9 kl.
). Vidurinis išsilavinimas įgyjamas mokantis gimnazijose iki 18-os metų. Suomijoje mokslas ir
maitinimas mokiniams net iki 18-os metų yra nemokamas. Tik nuo 19-os metų tenka patiems pirktis
vadovėlius. Populiarios profesinės mokyklos, kuriose galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę..
Vakarų Europos valstybių: Belgijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, netgi Graikijos mokytojų
nenustebino kursų pradžioje lektoriams aiškinant apie mokytojų darbo prestižą ir didelius konkursus
įsidarbinant pateiktos atlyginimų lentelės: darželių auklėtojai uždirba 2600 eurų, pradinių klasių
mokytojai – 3500, pagrindinių – 3900, o vidurinio – 4500 eurų. Pagrindinių mokyklų direktorių atlygis
5500, o gimnazijų – 5800 eurų. Tai normalu, nes Suomijoje atlyginimo minimumas -1800 eurų. Po
tokių lentelių, truputį paūžusios rytų Europos šalys su dideliu entuziazmu ėmė pristatinėti savo gimtųjų
kraštų švietimo sistemas, mokyklas. Visi tikisi ateityje pasiekti Suomijos švietimo ir atlygio lygį.
Mūsų komanda taip pat pristatė savąją Martyno Mažvydo progimnaziją. Nors ir negalim pasidžiaugti
valstybės skiriamu dėmesiu ir parama mokytojui, tačiau buvo parodyta, kaip nuoširdžiai ir su atsidavimu
mūsų mokytojai dirba, stengiasi ir negaudami didelių atlyginimų suorganizuoti puikiausius renginius
mokiniams, bendruomenei, kad sugeba pasiekti gerų rezultatų net be pagalbos dirbdami klasėje ir su
silpnais mokiniais.
Mes dirbome daugianacionalinėse grupėse, diskutavome apie galimus pokyčius švietimo sistemose
Europoje, savo šalyse. Susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu, metodais. Sužinojome,
kokius mokiniui pagalbos specialistus turi Suomijos mokytojai pamokose tiek pradinėse, tiek
pagrindinėse mokyklose ar vidurinėse – gimnazijose..
Lankėmės mokyklose, bendravome su mokytojais, vienoje mokykloje ir su pačiais mokiniais.
Mokiniai anglų kalba pristatė savo mokyklą, nors gimtoji kalba suomių, mielai aprodė mokyklą, pasakojo
apie savo mokymosi ypatumus. Klasės pamokų metu rakinamos, nors pamokose gali dalyvauti ne tik kiti
mokytojai, direktorius ar pavaduotojai, bet ir bet kuris tėvas. Mokykla atvira visuomenei.
Nustebome pamačiusios, kad visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis: batus nusiauna ir
palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau vaikai galėtų apsirengti,
apsiauti batus ir išbėgti į kiemą – aikštyną: su futbolo aikšte, suoleliais, pastogėmis, aikštelėmis
dviračiams. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja su dviračiais, Nematėme, kad
dviračiai būtų su pavaromis. Paprasti, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokykla gera nuotaika.
Mokyklose eilinės pertraukos po 15 minučių, o ilgosios – po 20 minučių. Todėl visi, kas tik nori, gali
ne tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, bet ir išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose budi
su taip vadinamomis „vairuotojų“ liemenėmis. Gal ir gerai, nes jos ryškios, ir išdaigininkai iš tolo pamato..
.
Mokykloje taip pat yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje direktorius, soc. pedagogas,
psichologas, klasės auklėtojas (iš tos klasės, kur mokinys tyčiojasi), policininkas. Kalbėjome su mus po
mokyklą vedžiojančia septintoke, kuri teigė, kad mokykloje patyčių nedaug, bet yra. Daugiausiai
tyčiojamasi iš bendraamžių socialiniuose tinkluose. Vaikai dažniausiai apie patyčias mokykloje,
socialiniuose tinkluose pasisako savo tėvams, o tėvai praneša mokyklai. Labai glaudus mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas. Vienas mokymų lektorius juokavo, kad jeigu nusilaužtų koją ir neturėtų ką veikti, tai
galėtų sėdėti mokykloje savo dukters pamokose.
Buvo įdomu sužinoti, kad Suomijoje vidutiniškai klasėse mokosi 18-22 mokiniai. Labai didelėmis
klasėmis laikomos tos klasės, kuriose mokosi 27 mokiniai. Tik tada tokios klasės dalijamos į grupes ir tik
matematikos mokymui: ne švedų kalbai, kuri privaloma, ne kūno kultūrai ar kitoms užsienio kalboms
(anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir kt.) mokyti, bet tik pačiam sudėtingiausiam suomiams mokslui –
matematikai. Kad taip Lietuvoje dalintų klases per labai sunkias, kaip teigia pasaulio lingvistai, lietuvių
kalbos gramatikos mokymui skirtas pamokas. Tada lietuvaičiai geriau išmoktų gimtąją, lietuvių kalbą. O
dabar anglų kalbos egzaminus abiturientai išlaiko aukštesniais rezultatais, nei lietuvių. Suomiai labai
gražiai vadina savo gimtąją kalbą – mamos kalba. Taip net įrašyta į mokymo programas.
Stažuotės programa suteikė galimybę pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, kaip
organizuojamas ugdymo procesas, kokie inovatyvūs ir aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai
taikomi ugdymo procese. Kaip buvo minėta, pastebimas kiekvienas mokinys, nes Suomijos visuomenėje
kiekvienas žmogus yra svarbus, randantis savo vietą gyvenime, dirbantis. Šalyje, turinčioje 5,5 milijono
gyventojų, emigracijos procentas labai mažas: nuo 5 iki 10 procentų. Jeigu emigruoja, tai daugiausiai į
Švediją, nes daug švedų nuo okupacijos laikų gyvena Suomijoje. Taip pat emigruoja į JAV.
Mes dėkingos mūsų progimnazijos ir Suomijos Joensuu miesto „Edukarjala“ projekto vadovams už
suteiktą galimybę stažuotės metu ne tik patobulinti profesines kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių,
užmegzti ryšius su kitų Europos valstybių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose,
stebėti ugdymo procesą. Bet taip pat už tai, kad galėjome šią svetingą šalį pažinti gamindamos Suomijos
Karelijos kraštui būdingus patiekalus ar besikaitinančios tikroje suomiškoje saunoje ant ežero kranto,
kartu su Karelijos žmonėmis lįsdamos į šaltą ežero vandenį. O išvykos metu aplankydamos gražiausius
gamtos kampelius ir susipažindamos su Suomijos Karelijos krašto tradicijomis, amatais.
Savaitė prabėgo kaip viena diena, nes mokymai vyko gana intensyviai, įdomiai, ne tik auditorijose,
bet ir miesto aikštėje. Lektoriai labai įdomiai kalbėjo, pristatė savo darbo sritis, šiltai bendravo,
atsakinėjo į visų dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga.
O mokymų dalyvių laisvalaikio užimtumu stropiai rūpinosi „Edukarjala“ direktorius, Lyseo profesinės
technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty, jo žmona, namų ruošos ir kulinarijos mokytoja Piia
Raty, ir jų sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas.
Kursų dalyvės: mokytoja Kristina Jūraitė ir pavaduotoja Genė Remeikienė
admin / 2016 m. spalio 9 d.
Galiu kirsti lažybų, jog kiekvienas mokinys, išgirdęs žodžius „Pirmadienį bus ekskursija“, visų pirma
galvoja, kokias pamokas galės „numuilinti“ ir kokių namų darbų galės neruošti. Turbūt antra mintis – ,,O
kurgi mes važiuosim?“
Šį kartą aštuntų klasių mokiniai vykome į atvirų durų dieną „Barclays“ centre. Aukštas stiklinis
pastatas prie pat Neries, kurį matome bene kasdien. Kas gi ten slypi? Ogi milžiniška tarptautinė finansų
bendrovė. Visame pasaulyje joje dirba virš šimto tūkstančio žmonių.
„Barclays“ centre mus pasitiko gidai. Buvome nuvesti į konferencijų salę, kur išgirdome apie
kompaniją ir jos veiklos pagrindinius principus. Išklausius pristatymo, susidarė įspūdis, jog pati šauniausia
profesija pasaulyje yra IT specialistų.
Kita ekskursijos dalis buvo tiek pat įdomi, kiek ir varginanti. Prisiminkite, pastatas – keturiolikos
aukštų, o liftai ne visada būna prieinami. Laimei, mes neaplankėme kiekvieno aukšto, o tiesiog
susipažinome su svarbiausiais. Išvydome, kokia kasdienybė biuruose, kokios darbuotojų pareigos ir kaip
jie ilsisi. Žengėme į ūžiančių serverių patalpą, kur sunkiose metalinėse spintose grūdasi nesuskaičiuojamų
laidų raizgalynės.
Galiausiai, grįžome į konferencijų salę, kurioje mūsų laukė programavimo užduotis. Tai buvo išties
įdomus žaidimas, kuriame dalyvavo dvi komandos. Jos turėjo po vieną žmogų-robotą, kurį valdė
parinkdamos komandas. Robotas su mūsų pagalba turėjo įveikti kėdžių labirintą ir kuo greičiau grįžti atgal.
Kai abu robotai užkirto vienas kitam kelią, visi žaidėjai sulaikę kvapą laukėme, kada kita komanda
pasiduos ir duos nurodymą savo robotui pasitraukti. Tai buvo įdomus, ištvermės reikalaujantis žaidimas.
Žaidimu mes ir baigėme ekskursiją „Barclays“ centre, kuriame svajoja dirbti ne vienas moksleivis.
8pp kl. mokinys Pijus Makselis
admin / 2016 m. spalio 9 d.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Šis projektas rengiamas tam, kad, įgiję patirties galėtume užtikrinti kiekvieno besimokančiojo
ugdymo kokybę mūsų progimnazijoje. Sėkmingai įgyvendintas projektas bus naudingas mokyklos
bendruomenei: 5-8 klasių mokytojams dalykininkams, klasių vadovams, pagalbos vaikui specialistams ir
specialiųjų poreikių mokiniams bei jų tėvams.
Vienas iš projekto tikslų – lavinti mokytojų gebėjimą personalizuoti mokymą, siekiant sustiprinti
mokymosi sunkumų turinčių mokinių savivertę, pakelti gabių mokinių mokymosi pridėtinę vertę bei
palengvinti sudėtingą mokinių, atvykusių iš užsienio, adaptaciją mūsų mokykloje.
Projektas bus vykdomas vienerius metus. Projekto dalyviai vyks į tris mokymosi vizitus ir vieną darbo
stebėjimo vizitą. Jau spalį Suomijoje dalyviai mokysis ir domėsis, kaip organizuojamas specialiųjų poreikių
mokinių ugdymas. Didžiojoje Britanijoje kalbų mokytojai mokysis, kaip organizuoti mokymą bei parengti
užduotis, kad kiekvieno mokinio poreikiai būtų patenkinti. Mokymų Italijoje tikslas – išmokti kaip ugdyti
gabius mokinius ir sudaryti sąlygas aukštesnei gabiųjų mokinių mokymosi pridėtinei vertei.
Šiam projektui įgyvendinti atrinkti mokytojai, kurie aktyviai veikia mokyklos gyvenime ir
bendradarbiauja siekdami gerųjų mokyklos pokyčių. Mobilumo metu įgytas kompetencijas ir gerąją patirtį
jie išbandys savo darbe bendradarbiaudami komandose. Patikrintomis ir efektyviomis naujovėmis dalyviai
pasidalins su kolegomis organizuodami diskusijas ir seminarus.
Šis projektas finansuojamas pagal „Erasmus+“ Programą.
Projekto koordinatotės Renata Žemaitienė ir Lina Spalvienė
Sigita Daugirdiene / 2016 m. spalio 5 d.
Tarptautinė vertėjų federacija rugsėjo 30-ąją paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Vertėjai padaro
didžiulį darbą, tačiau lieka nematomi, o vis gilėjantį rudenį pirmiausia norisi susieti su knygomis ir
literatūra. Šiai dienai paminėti 4 f, g ir h klasių mokiniai bandė žengti pirmuosius žingsnius, susipažindami
su vertėjo profesija. Jie dalyvavo šauniausiojo vertėjo konkurse ,,Auksinė raidė”. Mokiniai gavo užduotį
išversti tekstą ,,On Sunday” iš anglų į lietuvių kalbą. Prieš konkursą vaikai su savo anglų kalbos
mokytoja S. Daugirdiene aptarė, kas yra vertėjo profesija, kuo ji yra naudinga visuomenei, kokie yra
gero vertimo kriterijai.
Konkurso rezultatus įvertino komisija, kurią sudarė anglų k. mokytoja Sigita Daugirdienė ir 4 g, h bei f
klasių vadovės Džiuginta Vaičiūnienė, Skaistė Janickienė ir Aušra Pivorienė.
Šauniausiojo mažojo vertėjo konkurse ,,Auksinė raidė“ I-oji vieta skirta 4 g kl. mokiniui Rapolui Bakui,
II-oji vieta 4 g kl. mokinei Gabijai Butkutei, o III-iąją vietą laimėjo 4 g kl. mokinė Austėja Bieliauskaitė.
Konkurso nugalėtojams įteikti unikalūs šauniausiojo vertėjo diplomai. Visi kiti konkurse gerai pasirodę
mokiniai paskatinti pagyrimais ir teigiamais įvertinimais. Nugalėtojų vertimai eksponuoti mokyklos stende.
Šis renginys praturtino vaikus nauja patirtimi ir įgūdžiais (pvz. gebėjimu pasinaudoti informacijos
šaltiniais internetinėje erdvėje žodžio reikšmei rasti, atskirti anglų ir lietuvių kalbų ypatumus).
Daugeliui vaikų vertėjo profesija pasirodė įdomi ir reikalinga.
Mokytojų dienos proga Martyno Mažvydo progimnazija virto tikra pasaka, kurioje skambėjo muzika,
daug šiltų žodžių, dėkingumo, pagarbos ir juoko!
Dėkojame Mokinių tarybai už tokią šaunią iniciatyvą!
Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojai
Mielieji, buvę ir esantys M. Mažvydo mokytojai, kviečiame nusikelti į pasaką, kurioje skambės muzika,
aplinkui daug šiltų žodžių, dėkingumo, pagarbos ir iššūkių… :) Taigi, pasipuoškime personažų drabužiais
ir spalio 5 dieną sudalyvaukime pasakoje, kurią kursime drauge!
1- 8 klasės dirba pagal šį pamokų trukmės grafiką:
1. 8:00 – 8:45
2. 8.55 – 9.40
3. 9.50 – 10.35
4. 10.45 – 11.30
Maitinimas vyks įprasta tvarka
Pilaitės gimnazijos patalpose besimokančios klasės dirba pagal gimnazijos sudarytą tvarkaraštį, o
12.00- visi mokyklos darbuotojai kviečiami į aktų salę pasinerti į avantiūrą:)
2019 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas