„Rungtyniauti bus smagu visiems, o pačių geriausių laukia prizai,”– skelbė tinklaraštis www.
vilniausmaratonas.lt .
Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai, nepabūgę aukštaūgių studentų, sportiškų gimnazistų,
nutarė išbandyti savo jėgas bei dalyvauti maratone. Norinčių pasirodė nemažai, vos spėta laiku visus
užregistruoti. Mokinių taryba su vadove Aušra Stravinskaite spausdino skelbimus, per kiekvieną
pertrauką registravo būsimus maratono dalyvius.
Rugsėjo 13–ąją nemenkas būrys mažvydiečių sugužėjo į sostinės centrą, Vilniaus maratoną.
Kiekvienam numeriai išdalinti ir prisegti. Kažin, kaip seksis? Didžiulė grūstis prie starto, svarbiausia–
nepargriūti… Keturi kilometrai du šimtai metrų vaikams buvo tikras iššūkis, bet komandai nespėjus po
bėgimo atsikvėpti, mažvydiečiai išgirdo gerą žinią–laimėta III vieta.
„Esame viena iš geriausių ir sportiškiausių mokyklų! Siekėme laimėti, bet kartu ir negalime patikėti,
kad vis tik per tokį trumpą laiką pavyko suburti mūsų progimnazijos moksleivius,“ –dalinosi įspūdžiais
bėgikai.
Iš maratono mažvydiečiai grįžo apdovanoti medaliais, III vietos diplomu, „Vichy“ vandens parko
dovana ir milžiniška taure, bet svarbiausia–kupini gerų įspūdžių ir ateities planų!
„Kitais metais būtinai dalyvausime vėl!“- sakė entuziazmo pilni progimnazistai.
Ačiū visiems dalyvavusiems, palaikiusiems, padėjusiems!
Mokinių tarybos narė Indrė Kamarauskaitė
Jolanta Noreikienė / 2015 m. rugsėjo 3 d.
Vasara baigėsi, bet liko tik nuostabios akimirkos …
Gitana Kučinskienė / 2015 m. rugsėjo 3 d.
Ir vėl apsukę ratą metai ant savo sparnų atnešė Rugsėjo pirmąją. Šios dienos nekantriai laukė ne tik
pirmokėliai, bet ir vyresnių klasių mokiniai bei jų tėveliai. Juk šią dieną visi nori susitikti, pabendrauti ir
katu pabūti šventinėje pirmoje mokslo metų pamokoje. O ji būna kupina jaudulio, gilių minčių, smagių
užduočių ir gražių palinkėjimų.
Tokią pamoką vedė ir trečių klasių mokytojos, dirbančios Martyno Mažvydo progimnazijos patalpose.
Su mokiniais jos kalbėjosi apie svajones (kūrybos kalvę) ir vidinę žmogaus jėgą – valią, kuri padeda jų
siekti. Pamokos pabaigoje vaikai suprato, kad valią reikia ugdytis ir įdėti nemažai pastangų, kad
svajonės išsipildytų. To linkėdamos Rugsėjo pirmąją mokytojos išlydėjo trečiokus namo.
3e klasės mokytoja Gitana Kučinskienė
Prisegti failai
admin / 2015 m. birželio 10 d.
Nuo 2004-2005 m.m. mūsų mokykoje vykdomas informacinių gebėjimų ugdymo projektas ,,
Mažoji Lietuva šiandieninėje mokykloje”. Šiais mokslo metais tęsėme projektą pasirinkdami jau
vienuoliktą temą – ,,Martynas Mažvydas vakar, šiandien ir rytoj”. Mažvydiečiai, bibliotekos darbuotojoms
Reginai Vaitkevičienei ir Danguolei Matulevičienei padedant, ieškojo spaudoje užfiksuotų Martyno
Mažvydo gyvenimo įvykių, gilinosi į jo nuveiktų darbų prasmę, dvasines vertybes. Vaikai buvo mokomi
pasirinkti informacinius šaltinius, kaupti reikalingą medžiagą.
Ypač jiems pravertė istorijos pamokos. Mokytojos Liuda Šulskienė ir Daiva Augulienė su
moksleiviais aptarė istorinį kontekstą – kodėl Lietuvai buvo reikalinga knyga, kas lėmė jos atsiradimą.
Per literatūros pamokas su mokytojomis Vaiva Truskauskiene ir Živile Meškėliene šeštokai
nagrinėjo Katekizmo prakalbą. Buvo suorganizuotas prakalbos deklamavimo konkursas, kas įtaigiausiai
perteiks pirmosios knygelės kvietimą „Imkit mane ir skaitykit“.
Širdimi išgirdę prabilusią pirmąją knygą šeštokai pasikvietė į pamoką pirmokus. Su mažaisiais
buvo kalbama apie skaitymo malonumą. Ne vienas šeštokas palydėjo susijaudinusį septynmetį prie
bibliotekos lentynų ir padėjo išsirinkti knygą, kurią pirmą kartą savarankiškai skaitys. Dar kiti šeštokai
mokė pirmokus jungti skiemenis iš Martyno Mažvydo elementoriaus, bandė skaityti žodžius gotikiniu
šriftu. Mažieji po šių pamokų išėjo kitokie – ypatingi, nes mokosi Martyno Mažvydo vardo mokykloje ir
supranta knygos vertę.
Per muzikos pamokas šeštokai mokėsi Martyno Mažvydo
giesmių. Buvo nelengva. Muzikos mokytojai teko tenoro rakto
(jau nebevartojamo) natas pritaikyti smuiko raktui. Šeštokams
melodijos buvo neįprastos, daug žodžių jau nebevartojamų. Bet
džiugu, kad per projekto pristatymą Martyno Mažvydo kalėdinės
giesmės skambėjo.
Visos šeštokų žinios apie Martyną Mažvydą buvo
apibendrintos kūrybine užduotimi – akrostichu. Pirmomis eilučių
raidėmis įamžinę Mažvydo vardą moksleiviai eilėmis perteikė
asmeninį požiūrį į pirmosios knygos autorių, jo pasiryžimą
dovanoti Lietuvai knygą. Dailės mokytojos Milda Tverkutė ir
Daiva Verslavėnienė padėjo šeštokams savo kūrybinius darbus
užrašyti
gotikiniu šriftu.
Iškabinti
akrostichai
džiugino ir
originaliomis
mintimis, ir
kruopščiu
iliustravimu.
Po
projekto pristatymo bibliotekos darbuotojos ir
mokyklos direktorius džiaugėsi šeštokų įžvalgomis,
išsakytu dėkingumu pirmos lietuviškos knygos
autoriui už tai, kad ,,gimtasis žodis dar skamba”.
Danutė Kasiulevičienė / 2015 m. gegužės 10 d.
Penktadienį, gegužės 8 dieną, 7 a klasės mokiniai Aistė Butkutė ir Dovydas Bagdonas debiutavo
kaip radijo laidos vedėjai. Jie vedė laidą, skirtą Europos dienai pažymėti. Buvo paaiškinta, kad 1950 m.
gegužės 8 d. Europos integracijos idėją iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas.
Šią dieną ir yra švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas
sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Anot kitų šaltinių, 1949 m.
gegužės 5 d. Londone buvo pasirašytas Europos Tarybos nutarimas, tad Europos diena būtų galima
laikyti ir gegužės 5-ąją. Lietuvoje Europos diena plačiau pradėta švęsti nuo 2002 metų. Organizuojami
Europos dienai skirti renginiai, kurių metu visuomenė supažindinama su Europos Sąjunga, diskutuojama
visai Europai svarbiais klausimais. Mokiniai priminė, kad mūsų mokykloje rugsėjo 26 – ąją dieną buvo
surengta laida, skirta Europos Sąjungos kalboms. Geltonos – mėlynos spalvų deriniai atspindi saulės ir
dangaus dermę. Europos dieną kasmet švenčia tūkstančiai žmonių: klausosi koncertų, dalyvauja
ekskursijose, diskusijose ir kituose renginiuose, per kuriuos skleidžiama informacija apie Europos
Sąjungą. Laidos vedėjai palinkėjo visiems geros nuotaikos.
Danutė Kasiulevičienė / 2015 m. balandžio 26 d.
Kartais pamiršti tai, kas šalia, ir eini ieškoti kitur. Prisiminti, kas yra ir čia pat, visada verta. Taip nutiko
su septintokais pradėjus nagrinėti temą „Senoji Lietuvos raštija.“ Mokiniai jau buvo buvę Vilniaus
universiteto bibliotekoje, matę senuosius raštus ir girdėję pasakojimų. Šįkart teko iš įvairių šaltinių rinkti
informaciją mokyklos bibliotekoje. Labiausiai mokinius nustebino ne pakankamas kiekis įvairios dalykinės
medžiagos, bet bibliotekos darbuotojų išmanymas, aukštos kvalifikacijos žinios. Danguolė Matulevičienė,
senąją raštiją išstudijavusi kaip penkis pirštus, sudomino nuosekliu ir paprastu aiškinimu, nuoširdžiu
bendravimu, turtinga leksika. Kitą pamoką mokiniai stebėtinai tiksliai atkūrė surinktą informaciją, jiems
nebuvo sudėtinga parašyti kalbos užduočių testą. Mūsų raštijai, tampriai susijusiai su tautos istorija,
teko sudėtingas ir ilgas kovų kelias. Privalu suvokti ir atminti. Ir ačiū tiems, kurie atmena.
Danutė Kasiulevičienė / 2014 m. gruodžio 17 d.
Jau treti metai įpusėjo kaip mokykloje pasigirsta radijo balsas. Radijo laidas veda septintų ir aštuntų
klasių mokiniai. Pasak aštuntokės (8e klasė) Karolinos Česokaitės, jai tai yra svarbi patirtis, nes
galvojanti apie žurnalistiką. Ji prisimena, kaip nedrąsu buvo pirmuosius kartus prabilti į eterį, visada
jaudindavosi, kad nesuklystų arba netaisyklingai neištartų žodžio, bet dabar jaučiasi daug geriau
pasirengusi, nes toks užsiėmimas traukia iki šiol. Ankstesniais mokslo metais gražiai ir pavyzdingai savo
darbą atliko pirmieji diktoriai Gratas Šepetys iš 8a klasės ir Ieva Gatulytė iš 8d. Pernai ta pati Karolina
Česokaitė radijo laidas vedė su Adomu Balsiu (7p klasė), o šiemet kalba jau su bendraklasiu Aidu
Švegžda. Eterio paragavo ir aštuntokai Aidas Smulkis bei Gabrielė Vdovinaitė. Malonu pritraukti vis
daugiau mokinių, ugdyti juose kūrybiškumą, meninį raštingumą, tarpusavio bendravimą, susikaupimą,
atsakomybę viešajam žodžiui. Paskutinė 2014 – ųjų metų radijo laida, skirta sveikinimams su
artėjančiomis šventėmis.
Aidas. Dėmesio! Kalba mokyklos radijas!
Karolina. Labas rytas, miela mokyklos bendruomene.
Aidas. Jus sveikina mokyklos radijas!
Karolina. Pradedame tiesioginės laidos transliavimą.
Aidas. Tuoj išgirsite 250 sekundžių informatyvaus eterio laiko apie svarbius mokyklos įvykius.
Karolina. Turbūt kaip pasiutęs tu, Aidai, lauki atostogų?
Aidas.O kaip galvoji? Žinoma, kad ir tu pati, Karolina, lauki jų, nesulauki.
Karolina. Be abejo, todėl drįstu teigti, kad dabar kalbamės paskutinį kartą.
Aidas. Nori pasakyti 2014 metais?
Karolina. Tikrai taip. O dabar pažvelkime, kas įdomaus nutiko mokykloje.
Aidas. Ką norėjai tuo pasakyti?
Karolina. Na, kad mokykloje vis kas nors įvyksta.
Aidas. Taigi kai kas dalyvauja įvairiuose būreliuose…
Karolina. Pavyzdžiui, paprastai apie sudėtingą matematiką?
Aidas. O gal informatikos būrelis? Čia gi rimti tikslieji mokslai…
Karolina. Europos klubas, Debatų klubas…
Aidas. Toliau galiu prisijungti su krepšiniu, futbolu…
Karolina. O Sportiniai šokiai? Ką žinai daugiau?
Aidas. Eco-projektas su Emile klasėmis.
Karolina. O… supratau. Tada pakeliaukime po Vilnių…
Aidas. Tu čia iš tikrųjų?
Karolina. Taip, yra toks puikus būrelis. Jis taip ir vadinasi – Pakeliaukime po Vilnių…
Aidas. Pagalvojau, kad tu čia mane kvieti pakeliauti krintant snaigėms.
Karolina. Kol kas su būreliu, o snaigių dar teks palaukti.
Aidas. Gerai, tada kol kas ir aš pasinersiu į darbščiųjų rankų būrelį.
Karolina. Ką žadi nupinti?
Aidas. Didelę megztą snaigę.
Karolina. Originalu, girdžiu, kad išsiilgai tikros žiemos.
Aidas. Šiandien labai esame originalūs. Baigėsi pirmasis trimestras.
Karolina. Taip, svarbu prisiminti. Ir kaip finalas?
Aidas. Manau, kad daugumai pasisekė. Ir rezultatai pranoko lūkesčius.
Karolina. Tiesa, šiandien dar vieną svarbų įvykį norėtųsi paskelbti.
Aidas. Klausau ausis ištempęs.
Karolina. Kiek žinau, dabar yra proga visus pasveikinti su šventėm…
Aidas. Supratau! Tad…
Karolina. Meilės ir džiaugsmo.
Aidas.Gerų ateinančių metų.
Karolina. Sveikatos ir kantrybės.
Aidas. Čia labiausiai tinka mokytojams. O ko palinkėtum draugams?
Karolina. Din di lin, din di lin – Kalėdos jau pas mus. Sniegas sninga, tai gražu, tad dainuokime kartu..
Aidas. Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, imi tikėt, kad greit aušra nušvis… Su šventom Kalėdom!
Karolina. Norėčiau dar pridurti: Kalėdos – tai stebuklų metas, kai žvaigždės pildo troškimus, kai orai būna
mums pavaldūs ir džiaugsmas užgožia vargus. Su artėjančiais 2015-aisiais!
Aidas. Aš irgi pridursiu: Tegul Kalėdų angelas atneša ramybę ne tik į Tavo namus, bet ir į Tavo širdį.
Tegul kitais metais išsipildo truputį daugiau nei Tu nori…
Karolina. Man malonu buvo su tavimi paplepėti.
Aidas. Tu žinai, ir man.
Karolina. Ačiū visiems, kurie mus išklausė, už dėmesį. Su jumis buvo Karolina Česokaitė iš 8E. Geros,
sėkmingos visiems dienos ir nuostabių švenčių.
Aidas. Čia buvo ir Aidas Švegžda taip pat iš 8E. Gerų atostogų ir švenčių.
Abu. Iki kitų metų!
admin / 2014 m. gruodžio 9 d.
Gruodžio 1 d. mokykloje vyko debatų turnyro finalinis etapas. Moksleiviai diskutavo tema „Mokyklinė
uniforma būtina“. Nuo rugsėjo pradžios 7a, 7b, 7c, 7p ir 8e klasių mokiniai debatavo tarpklasiniuose
turnyruose. Finaliniame turnyre laimėjo teigiančiųjų komanda, įtikinusi komisiją, jog mokyklinė uniforma
yra būtina. Finalo dalyviai: Gentvilė Kaupaitė, Ieva Žakaitytė, Edvinas Čatrovskis- teigiančiųjų komanda;
Aistė Butkutė, Justina Jemeljenovaitė, Kamilė Grigaitytė- neigiančiųjų komanda.
Gitana Kučinskienė / 2014 m. lapkričio 23 d.
Gyvenime kiekvieną dieną žmogui tenka rinktis. Tačiau ypač svarbūs yra būsimos profesijos, studijų
vietos, darbo pasirinkimai. Todėl nuo pat pirmųjų dienų mokykloje didelį dėmesį skiriame ankstyvajam
profesiniam orientavimui.
Lapkričio 4 dieną 2e klasės mokiniai su mokytoja Gitana Kučinskiene buvo nuvykę į centrinį Vilniaus
paštą, kur susipažino su paštininko specialybe, pamatė, kaip skirstoma korespondencija, kokius dar
darbus atlieka pašto darbuotojai.
Lapkričio 18 dieną mokiniai dalyvavo keramikos pamokoje. Vaikai patys lipdė iš molio, džiaugėsi savo
darbo rezultatais, iš dalies susipažino su keramiko specialybe.
2e klasės mokytoja Gitana Kučinskienė
Eglė Vepštienė / 2014 m. lapkričio 10 d.
Esu Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos logopedė metodininkė Eglė Vepštienė. Šiaulių
universitete įgijau specialiojo pedagogo ir logopedo specialybę. Per aštuoniolika darbo metų sukaupiau
nemažai profesinės patirties, praktinių žinių, kurios leidžia vis aiškiau suvokti savo profesijos svarbą,
suteikia galimybę profesionaliau ir efektyviau atlikti logopedo darbą, verčia tobulėti, dalintis gerąja
patirtimi su kitais pedagogais, mokinių tėvais, vaikais, kurių kalbos lavinimas yra mano kasdienis darbas.
Norėčiau paprastai ir aiškiai, remdamasi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, aptarti vaikų
kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, trumpai apžvelgti jų priežastis bei pasekmes, pakalbėti apie galimybes jų
išvengti, pasidalinti praktinėmis žiniomis ir patarimais, kaip kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei visas su
jais susijusias pasekmes efektyviai ir šiuolaikiškai šalinti.
Dažniausiai kalbos sutrikimai ima trukdyti, sukelia daug sumaišties, vaikams pradėjus lankyti
mokyklą. Pedagogai, tėvai pastebi, kad sunkiai sekasi mokytis skaityti, rašyti, pasakoti, įsisavinti kitus
mokomuosius dalykus. Sulyginę savo atžalų- mokinių kalbą ir pasiekimus su kitų, šių sutrikimų
neturinčių vaikų pažanga bei sklandžiu mokymosi procesu, smarkiai sunerimsta ir ima ieškoti mokymosi
sunkumų priežasčių, galimybių tais sunkumais kuo greičiau atsikratyti.
Trumpai aptrakime kalbėjimo ir kalbos sutrikimų priežastis ir pasekmes.
Garsų tarimo sutrikimus nulemia kalbos padargų (lūpų, liežuvio, gomurio) pakitimai. Kartais būna
įgimti gomurio, lūpų defektai, trumpas liežuvio pasaitėlis. Tokiais atvejais reikalingos chirurginės
intervencijos, kad galima būtų pašalinti anatominius trukdžius taisyklingai artikuliacijai mokyti. Kita
ankstyva netaisyklingos tarties priežastis yra silpni, pasyvūs kalbos padargų raumenys. Kūdikiai
maitinami tyrėmis, košelėmis, kitu maltu maistu. Tėvai pastebėję, kad kietą maistą (mėsą, vaisius,
daržoves) jų atžala ignoruoja, spjauna, verkia, springsta, skuba išspręsti šią problemą maistą maldami.
Nebeatlikdami kramtymo funkcijos, nustoja stiprėti, taisyklingai vystytis visi burnos, žandikaulių, liežuvio,
lūpų raumenys. Formuojasi netaisyklingas dantų sukandimas, tėveliai už dantų plokšteles ir kabes
brangiai susimoka, o vaikai patiria naujų nepatogumų maitinantis ir kalbant. Taip pat atvirus sukandimus
(kai sukandus dantis tarp viršutinių ir apatinių dantų žiojėja tarpas) formuoja įprotis kūdikystėje ilgai
čiulpti savo nykštį ar čiulptuką. Dėl silpno raumenų tonuso liežuvis ir lūpos taip pat lieka nejudrūs,
pasyvūs. Pasekmė – netariami arba netaisyklingai tariami garsai, kuriuos artikuliuojant reikia pakelti,
išgaubti, atitraukti liežuvį (garsai R, L, Š, Ž, Č, Dž, K, G).
Kadangi artikuliacinio aparato ir pirštų motorika glaudžiai susijusi, tai kartu nukenčia ir smulkioji
motorika. Vaikai nenori (jiems sunku) konstruoti, dėlioti dėlionių, dirbti su plastilinu, spalvinti. Mokykloje
tai pasireiškia neįskaitoma rašysena, negebėjimu tiksliai atkirpti, atbrėžti, atlenkti, nuspalvinti. Dažnai
stebimas ir viso kūno raumenų, bendrosios motorikos suglebimas. Vaikai daug laiko praleidžia prie
televizoriaus, kompiuterio, mobilaus telefono susigužę, susilenkę, susisukę. Pamokos metu galima
pamatyti tik vieną kitą tiesiai, taisyklingai sėdintį mokinuką. Daugelis rašo ir skaito ,,nosimi“, gulinėja
ant suolų. Pasakius pastabą nustemba, tvirtina, kad taisyklingai sėdėti jiems labai nepatogu ir neįprasta.
Taisyklinga laikysena ir neiškrypęs stuburas greit gali tapti retenybe.
Kalbos, kaip sistemos, problemas dažniausiai įtakoja tam tikros galvos smegenų žievinės dalies
pažeidimai, sukelti patologijos vaisiaus vystymosi periodu, gimdymo metu patirtos traumos. Taip pat
persirgtos mamos ar kūdikio, paveldimos ligos, vaiko raidos sutrikimai. Vis dažniau vaikams nustatomos
dizartrijos, specifinė kalbos raida, kalbos neišsivystymas. Nemažai kalbos problemų turi ir tie vaikai,
kurie auga skurdžioje kalbinėje aplinkoje. Sutrinka visos kalbos sistemos vystymasis: netaisyklinga tartis,
netolygiai susiformavusi foneminė klausa, neišlavėjusi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai, skurdus
žodynas, nesusiformavusi kalbos gramatinė sandara, nepakankamai išplėtota rišlioji kalba. Tokių mokinių
kalba, bendravimas sunkiai suprantamas aplinkiniams ir kelia daugybę mokymosi sunkumų. Vaikams
sunku savarankiškai plėtoti pasakojimus, atpasakoti girdėtus tekstus, užrašyti savo mintis, rašyti rašinius,
atpasakojimus. Tėvai ar mokytojai neatkreipia dėmesio, kad vaikų kalba, pasakojimai neturi aiškių
minties ribų, nuoseklumo, sunku nustatyti priežasties, pasekmės ryšius. Sakiniai neturi pradžios ir
pabaigos, netaisyklingos struktūros, nepilni. Sunkiai sekasi atlikti įvairias gramatines užduotis, kaityti
žodžius linksniais, derinti su kitomis kalbos dalimis, sudaryti priesaginius žodžių vedinius, naudoti
tinkamus prielinksnius. Skurtus, buitinis žodynas trukdo sklandžiai reikšti mintis, tiksliai įvardinti daiktus,
juos apibūdinti, parinkti tinkamus veiksmažodžius, antonimus.
Rašytinės kalbos (skaitymo ir rašymo) sutrikimų priežastimi tampa silpna, netolygiai,
nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa (panašiai skambančių kalbos garsų skyrimas), nesusiformavę
žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai. Dažnai šių problemų našta gula ir ant dvikalbėje aplinkoje
augančių mokinukų. Tėvai patys nerodydami taisyklingo, aiškaus kalbėjimo pavyzdžio, pripranta prie
savo vaikų netaisyklingos, netikslios, suveltos kalbėsenos, ją supranta ir toleruoja. Vaikai dėl silpnos
foneminės klausos negeba tiksliai išgirsti kalbos garsų, juos identiškai pakartoti.
Mokiniai netiksliai artikuliuoja garsus e-ė-ie (,,pėlė“, ,,menulis“, ,,miesa“), o ar uo (,,kamolys“, ,,
uobuolys‘‘), painiojami ilgieji ir trumpieji garsai i-y, u-ū (,,malunas“, ,,gaidis“, ,,kyškis“, ,,mūsė“).
Suvienodina balsių, dvibalsių tarimą žodžiuose, juos artikuliuoja nepakankamai aiškiai, abejoja, klysta,
painioja kalbėdami, rašydami, skaitydami. Neaiškiai suvokdami išgirstą žodį ir negebėdami mintyse
atlikti rašomo žodžio skiemeninės, garsinės analizės, praleidinėja raides, keičia kitomis, taip iškraipydami
garsinę žodžio sudėtį. Pasekmė – gausios akustinio pobūdžio klaidos diktantuose, rašiniuose, skaitymo
klaidos, negebėjimas suprasti perskaityto teksto. Dažniausiai akustinių sutrikimų turintys mokiniai
rašymo ir skaitymo klaidų nepastebi ir negeba jų savarankiškai išsitaisyti. Meškos paslaugą taisyklingai
rašomajai kalbai padaro socialiniai tinklapiai, kita komunikacija interneto pagalba. Juose rašoma
netaisyklingai, nesilaikant gramatinių taisyklių, padrikais sakiniais.
O dabar apie kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevenciją bei šiuolaikiškus kalbėjimo ir kalbos
šalinimo būdus.
Puikiai žinome, kad sveikame kūne – sveika siela, o kalba – mūsų sielos atspindys.
Pirmiausia, ką gali duoti tėvai vaikams, ateinantiems į šį pasaulį, tai gera sveikata, mylinti, rūpestinga ir
harmoninga vystymosi ir lavinimosi aplinka. Šeima – pirmasis laiptelis vaiko kalbos vystymesi.
Neleiskime, kad patogus, greitas gyvenimo būdas vėliau taptų didelių problemų priežastimi.
Natūralus, įvairiomis technologijomis neapdorotas, nesusmulkintas maistas, laiku paslėptas čiulptukas,
ryžtingas atpratinimas nuo ,,žalingų įpročių“ kūdikystėje, sudarys palankias ir tinkamas sąlygas
formuotis taisyklingam, judriam kalbos aparatui. Taip pat naudingi įvairūs lūpų, liežuvio mankštos,
pūtimo, kvėpavimo pratimai, tikslinantys kalbos padargų judesius ir ruošiantys taisyklingam kalbos garsų
artikuliavimui.
Svarbu stiprinti smulkiąją (rankų pirštų), bei bendrąją (viso kūno) raumenų motoriką. Tinka
įvairios pirštukų mankštelės, delnų masažavimas, darbas su plastilinu, dėlionių dėliojimas, kirpimas,
spalvinimas, įvairūs kūno mankštos, pusiausvyros lavinimo pratimai.
Formuojantis vaikų kalbai svarbu, kad suaugusieji būtų taisyklingos, turtingos ir rišlios kalbos
pavyzdys mažiesiems. Vaikai išmoksta kalbėti pamėgdžiodami suaugusiuosius, tad reikia siekti, kad
garsai, žodžiai, sakiniai, būtų aiškiai ištariami, tinkamai išgirstami ir tiksliai atkartojami. Reikia kartu su
vaikais aptarti aplinkos reiškinius, paveikslėlius, skaityti knygas, žaisti lavinamuosius žaidimus. Apie
ketvirtuosius metus pastebėjus, kad vaiko tartis išlieka netaisyklinga, o kalbos vystymasis nėra sklandus,
būtina kreiptis pagalbos į logopedą.
Jaunesniajame mokykliniame amžiuje svarbu atkreipti dėmesį į mokinukų tartį, foneminę klausą,
nes tarimo ir kalbos suvokimo problemos persikels į rašytinę kalbą (skaitymą ir rašymą). Tad svarbu
laiku pastebėti, ar nėra netaisyklingai tariami, keičiami kitais, painiojami panašiai artikuliuojami kalbos
garsai: priebalsiai (r-l, s-š, z-ž, c-č, dz-dž, p-b, t-d, k-g, ch-h, k-t, g-d), balsiai ir dvibalsiai (e-ė-ie, o-uo),
ilgieji ir trumpieji balsiai (i-y, u-ū), kietieji ir minkštieji priebalsiai. Tai pastebėjus reikia negaišti laiko
tikintis, kad problema išsispręs savaime, atkreipti tėvų dėmesį ir paskatinti juos kreiptis į logopedą, kuris
atlikęs vaiko kalbos tyrimą nustatys sutrikimo priežastis ir sudarys tinkamą kalbos sutrikimo korekcijos
planą, paskirs logopedinę pagalbą, aptars mokinuko, tėvų, mokytojų ir logopedo bendradarbiavimo
gaires.
Sudėtingesniais mokymosi, elgesio, kalbos sutrikimų atvejais mokytojai ir tėvai turi kreiptis į
mokyklos Vaiko gerovės komisiją, kurios švietimo pagalbos specialistai (psichologas, logopedas,
specialusis pedagogas) atliks pirminį specialiųjų mokymosi poreikių vertinimą ir, reikalui esant, nukreips
mokinį į psichologinę – pedagoginę tarnybą, kurioje bus atliktį išsamūs tyrimai, nustatytas sutrikimas,
pateiktos išvados ir rekomendacijos tolesniam ugdymui.
Šalindama mokinių kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, į pagalbą pasitelkiu informacines
kompiuterines technologijas: išmaniąją lentą, kompiuterines programas, kurių pagalba kuriamos
mokomosios kompiuterinės priemonės kalbos sutrikimams šalinti, taip pat internetinėje erdvėje
talpinamą metodinę medžiagą.
Kompiuterinės mokymo priemonės kalbos lavinimą daro žaismingesnį, spalvingesnį,
dinamiškesnį, efektyvesnį, šiuolaikišką. Rekomenduoju apsilankyti mano ir kolegės, Vilniaus
darželio-mokyklos “Lokiukas” logopedės ekspertės Galinos Danilienės sukurtoje svetainėje www.
vilniauslogopedai.lt ir išbandyti joje talpinamas mūsų kurtas mokomąsias, kompiuterines mokymo
priemones, skirtas kalbėjimo ir kalbos sutrikimams šalinti ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus
vaikams. Ši svetainė padės efektyviai bendradarbiauti mokytojams, tėvams, logopedams kasdieniame
vaikų kalbos lavinimo procese.
Nėra stebuklingo, greito, ,,ekstremalaus“ kalbos sutrikimų šalinimo būdo. Tai ilgas, nuoseklus,
kryptingas logopedo, mokinio, tėvų ir pedagogų darbas. Tad nepriekaištaukime mokiniams dėl klaidų, o
pasistenkime jiems padėti, pagirkime, paskatinkime, padrąsinkime pastebėję jų pastangas ir mažiausią
pažangą, kartu su vaiku pasidžiaukime sėkme. Patirtos teigiamos emocijos didins pasitikėjimą savo
jėgomis, mokymosi motyvaciją ir suteiks jėgų įveikti mokymosi sunkumus.
Šį straipsnį baigti norėčiau A. Tolstojaus žodžiais: ,,Kalba – mąstymo priemonė. Kalbėti bet kaip,
reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai.“
2018 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas